Neretai po klajonių užsienio šalyse grįžę lietuviai jaučiasi vieniši, pamiršti ir nesvarbūs. Psichologės teigimu, patekus į tokią situaciją atsigauti padės konkrečių veiksmų planas ir artimi žmonės, o štai institucijos priduria, kad saugumas ir užtikrintumas ateis susitvarkius visus grįžimą įrodančius dokumentus.
Per pusantrų metų pakeitė 20 darbų
Iš Šilutės kilęs Audrius į Angliją pasakoja išvykęs vedamas minties ten atrasti geresnį gyvenimą. Tiesa, vaikinui nepasisekė. Per pusantrų metų jis pakeitė apie 20 darbų ir nieko nepešęs grįžo atgal į Lietuvą.
„Dirbau visur. Pradedant maisto fabrikais, baigiant sandėliais. Išvykdamas iš Lietuvos išsiregistravau iš gyvenamosios vietos, kad nereikėtų mokėti visokių socialinių draudimų ir kitų mokesčių. O nuvykęs į Angliją iš karto atsidariau banko sąskaitą ir susitvarkiau draudimą“, - pasakojo vaikinas.
Tačiau grįžęs į Lietuvą jis tikina pasijutęs labai keistai ir iki šiol nesijaučia užtikrintai. Ne tik dėl to, kad kankina rūpesčiai, ar jis susitvarkė visus įrodančius jo buvimą dokumentus, bet ir dėl aplinkos – sunku vėl įsilieti į lietuvių kasdienybę.
Svarbu susidaryti veiksmų planą
„Lygiai taip pat pasimetę lietuviai jaučiasi ir išvykę iš tėvynės. Persikėlusiam į kitą kraštą žmogui paprastai reiškia išspręsti labai daug skirtingų dalykų. Pavyzdžiui, kas jam gali padėti, kur jam kreiptis, ieškoti darbo, su kuo pirmiausiai susitikti. Todėl reikėtų prisėsti prie popieriaus lapo ir susidaryti sau kuo aiškesnį planą“, - patikino G. Petronienė.
Pasak specialistės, vienus grįžusius iš užsienio apima depresija, noras nieko neveikti, kiti priešingai – pradeda blaškytis, pulti veikti visomis kryptimis iš karto.
„Visiems jiems reikia iš naujo susivokti sudėtingoje situacijoje. O tam, kad susivoktum, tavo protas turi veikti kuo aiškiau. Jeigu neišeina patiems susidėlioti veiklos sąrašo, šioje vietoje gali padėti bet koks struktūrizuotai mąstantis žmogus“, - mokė specialistė.
G. Petronienės teigimu, grįžęs iš užsienio žmogus neretai jaučiasi vienišas, visų užmirštas ir nebereikalingas aplinkiniams žmonėms. Paprastai, tai būna viena iš svarbiausių priežasčių trukdanti tėvynėje jaustis gerai.
„Visas draugystes reikia atnaujinti ir dar kartu pripratinti artimus žmones prie savęs – kad jiems tavęs reikėtų. Nes iš pirmo žvilgsnio viskas labai gerai. Pirmąjį kartą visi susitinka, visi patenkinti: „oi grįžo, grįžo“, o paskui jie tave pamiršta. Žmonėms būna susiformavę nauji įpročiai, prasiplėtęs draugų ratas, todėl naujas atvykėlis turi nebijoti jiems skambinti, siūlyti susitikti ir įrodyti, kad esi pastovus draugas ir dabar aplinkiniai turi su tavimi draugauti ir tave atsiminti“, - kaip greičiau apsiprasti Lietuvoje patarė G. Petronienė.
Trijų žingsnių planas
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, jeigu išvykdami iš Lietuvos deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę visų pirma turite deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tai padaryti galima internetu arba seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvenate. Antruoju žingsniu turėtumėte pasirūpinti teise į apdraustiesiems laiduojamą medicinos pagalbą. Ji gaunama sumokėjus nustatytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kaip ir daugelyje Europos šalių, apdraustuoju privalomuoju sveikatos draudimu laikomas tas, už kurį mokamos arba kuris moka įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Trečiasis žingsnis – pasirinkite gydymo įstaigą ir joje prisirašykite.
Už asmenis, gaunančius su darbo santykiais susijusių pajamų – dirbančius pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojus, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir kt., jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis, – socialinio draudimo (tarp jų – ir privalomojo sveikatos draudimo) įmokas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Šių asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Vadinasi, jei žmogus nedelsiant įsidarbins Lietuvoje, bus iš karto apdraustas.
