Ar žinai... Įdomūs faktai apie žindymą

 (23)
Maitinimas krūtimi yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, atsiranda glaudus tarpusavio ryšys. Maitinimas krūtimi turi įtakos vaiko ugdymui, o mamai padeda geriau suprasti savo kūdikį, pajusti jo poreikius.
© Shutterstock nuotr.

Anot psichologų, žindomi vaikai labiau pasitiki savimi. Vos pradėjęs vaikščioti, mažylis vis atsisuka įsitikinti, ar kartu lydi jį mama, kuri iškilus pavojui visada bus šalia ir jam padės. Šį saugumo jausmą ir užtikrina žindymas. Po įspūdžių kupinos dienos vaikas sugrįžta prie mamos krūties nusiraminti. O atėjus laikui, žindomas vaikas lengviau išgyvena natūralų atsiskyrimą nuo mamos.

Žindomi kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūminės kvėpavimo takų infekcijos.

Kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo.

Žindyti iki 6 mėnesius kūdikiai 5 kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis.

Žindomi kūdikiai 2 kartus rečiau serga vidurinės ausies uždegimu.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog vaikai, kurie buvo žindyti ilgiau, gavo reikšmingai didesnius protinių sugebėjimų įvertinimus, lyginant su vaikais, kurie buvo žindomi trumpiau. Gauti aukštesni žindytų vaikų IQ rezultatai, skaitymo, matematikos testų bei mokytojų įvertinimai, dėl ko šių vaikų pažinimo gebėjimai ir mokslo įvertinimai buvo geresni lyginant su nežindytais ar trumpai žindytais vaikais.

Aukštesnio intelekto priežastis greičiausiai yra susijusi su faktoriais, ypač riebalų rūgštimis, kurių apstu mamos piene. Mišinukų gamintojų kompanijos įtraukė į motinos pieno pakaitalų sudėtį ir riebalų rūgštis, tačiau tyrimai nepatvirtino tokio pat mišinukų efekto intelekto koeficientui.

Nežindytus kūdikius 3 kartus dažniau ištinka staigi kūdikių mirtis.

Apie 80 proc. 3 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių ir tik 43 proc. mišiniais maitinamų, yra normalaus svorio.

Žindyti vaikai, būdami vyresnio amžiaus, yra rečiau nutukę.

Žindomų kūdikių ir vaikų tyrimas atliktas Suomijoje parodė, jog ilgai žindytiems vaikams rečiau pasireikšdavo alerginės reakcijos (atopija, egzema, maisto ir kvėpavimo takų alergija). Kitas tyrimas įrodė, jog žindymas sumažina riziką vaikui ateityje susirgti astma. Ilgalaikis žindymas apsaugo nuo alergijos ir netiesiogiai, kadangi atitolina pavojingą kontaktą su dažniausiai alergijas sukeliančiais agentais, t.y. karvės ar sojos baltymais, esančiais ir motinos pieno pakaitaluose. Be to, mamos piene esantys faktoriai, žarnyne sudaro apsauginį barjerą, saugantį organizmą nuo alergenų ir bakterijų patekimo.

Vaikai, žindyti iki 6 mėnesių, du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje.

Žindyti vaikai rečiau serga I tipo cukriniu diabetu.

Nežindyti 3 kartus dažniau nei žindyti vaikai serga akių sausme.

Žindomų kūdikių rega yra geresnė už maitinamų pieno mišiniais.

Kuo ilgiau žindoma, tuo rečiau būna netaisyklingas sukandimas.

Žindomų kūdikių išdygusius dantis rečiau pakenkia ėduonis.

Žindymas supresuoja nervų sistemos atsaką į stresą, todėl mamos lengviau nusiramina. Laktacijos hormonai prolaktinas ir oksitocinas, pasižymi ne tik atpalaiduojančiu poveikiu, tačiau taip pat stimuliuoja meilę, motinišką rūpestį ir elgesį. Pastebėta, jog žindančios mamos greičiau reaguoja ir geriau supranta vaiko poreikius.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją