Daugelį naujausių ir brangiausių pasaulyje serialų Lietuvos auditorija galėdavo žiūrėti tik iškėlusi juodai baltą vėliavą su kaukolės atvaizdu.
Vienintelė legali alternatyva žiūrėti „Bręstantį blogį“, arba „Vaikštančius numirėlius“ kol kas būdavo laukti sezono pabaigos ir įsigyti diską su visomis mėgstamo serialo dalimis. Arba laukti jo pasirodant lietuviškų televizijos kanalų eteryje. Todėl nenuostabu, kad daugelis rinkdavosi kur kas patogesnį ir mažiau laiko reikalaujantį variantą – piratauti.
Net ir atsiradus legaliai ir patogiai alternatyvai, sunku tikėtis, kad toks įprotis staiga pasikeistų.
Ne lazda, o meduolis
Daugelį metų trukusi pramogų pasaulio ir interneto piratų kova rezultatų nedavė, o piratavimo mastai už galvos vertė griebtis muzikos, kino bei programinės įrangos kūrėjus. Griežtesni įstatymai ir keletas teismo nuosprendžių nė kiek neišgąsdino piratų, kurie po kiekvieno tokio sprendimo tiesiog pakeldavo bures ir švartuodavosi prie naujo uosto.
Tačiau atrodo, kad vis dėlto auksinis interneto piratų amžius artėja prie pabaigos.
Ir prie to daugiausia prisidėjo ne griežtesnės bausmės, o atsiradusios naujos ir legalios alternatyvos, leidžiančios patogiai klausytis muzikos, ar žiūrėti filmus bei serialus namie. Norvegijoje nelegaliai parsisiųstų dainų skaičius nuo 2008 metų sumažėjo beveik šešis kartus.
Tokios pačios tendencijos pastebimos ir daugelyje kitų Europos šalių.
Muzikos vogti tiesiog nebereikia. Jos klausyti galima patogiai ir legaliai. „Youtube“, „Spotify“, „iTunes“ ir „Deezer“ padarė tai, ko jokie teismai ir grasinimai iki šiol negalėjo pasiekti. Ne bausmės, o patogi alternatyva apribojo piratavimo mastą. Tokį patį verslo modelį filmams ir serialams pritaikė ir „Netflix“, pakvietęs piratus mėgstamą produkciją pasiekti legaliai. Tačiau panašių rezultatų ir Lietuvoje iš karto laukti nereikėtų.
Privilios tik dalį piratų
Atsiradusi legali ir patogi alternatyva be abejonės suvilios dalį piratauti įpratusių vartotojų, tačiau tikėtis didelio lūžio nevertėtų. Taip mano informacinių technologijų ekspertas Džiugas Paršonis.
„Be jokios abejonės įtakos turės, – apie piratavimo mąstą kalbėjo D. Paršonis, – Bet vėlgi, yra toks dalykas, kad pavyzdžiui „Uber“ atveju, jo vaidmuo Lietuvoje nebūtinai yra toks pat, koks yra Vakarų šalyse. Nes „Uber“ Amerikoje yra klaikiai pigi alternatyva, o Lietuvoje jis yra tiesiog alternatyva. Tai panašiai ir su Netfilx“. Anot jo, dalis auditorijos, besidominčios „Netflix“ siūlomomis pramogomis tikrai susigundys jų pasiūlymu, tačiau nemažai daliai tai vis dėlto bus per brangu.
„Reikia turėti galvoje, kad vidutinės šeimos biudžetas skirtas pramogoms yra toks mažas, tiek daug suvalgo komunaliniai mokesčiai, šildymas ir maistas, kad vidutinė šeima pramogai gali skirti grašius. Ir todėl Netflix poveikis tikrai nebus toks didelis, kaip kad kai kuriose kitose Europos šalyse, kur jis atėjo“, – teigė specialistas.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu „Netflix“ teikiama paslauga yra orientuota į didesnes, nei vidutines pajamas gaunantį vartotoją.
„Jeigu mes norime aprėpti kuo didesnę auditoriją, tai be jokios abejonės reikės palaukti arba kol ta masė uždirbs daugiau pinigų, arba atitinkamai orientuoti kainodarą“, – sakė D. Paršonis. Priešingu atveju tikėtis didžiulių permainų piratavimo srityje neverta. Jei užsienyje „Netflix“ daugeliu atveju padeda spręsti piratavimo problemą, Lietuvoje pačiam „Netflix“ teks įrodyti savo vertę.
