Ar skandinsime Klaipėdą? Pasauliui „tirpstant“ Lietuvos mokslininkai ketina kurti „gelbėjimosi laivą“

 (2)
Dauguma mokslininkų pasaulyje yra vienos nuomonės, kad Žemės klimatas keičiasi. Vieni kalba apie globalinį atšilimą, kiti – apie naują ledynmetį, treti – netiki klimato pokyčių sukeltomis katastrofomis ir jų neišvengiamumu...
Klimato kaitos demonstracinio centro dalies - Interaktyvaus klimato kaitos informacinio centro vizualizacija.
© ASU nuotr.

Tačiau faktai kalba patys už save:

  • NASA duomenimis, Grenlandija kasmet netenka iki 200 m² ledo – du kartus daugiau nei prieš 10 metų.
  • 20 a. oro temperatūra kilo taip greitai, kaip dar niekada per 2000 metų.
  • Aliaskos ledas neapsaugo pakrantės. Silpnėjant amžinajam įšalui smenga namai ir keliai.
  • Baltijos jūra iš sausumos kasmet atkariauja vidutiniškai 6,5 mm, taigi šio amžiaus pabaigoje Baltija ties Klaipėda pasieks 0,65 m aukštesnį lygį.

Jeigu nieko nedarysime ir toliau skatinsime klimato kaitos procesus, ateityje galime paskandinti tokius miestus kaip Niujorkas, Majamis, Šanchajus, Londonas, artima Kopenhaga, kaimynė Ryga ir gimtoji Klaipėda.

„Šie miestai paskęs, jeigu ištirps sausumoje esantys ledynai ir vandenyno lygis pakils 7 metrus, o tai, šylant klimatui, gali atsitikti, nes jūros užima 75 % Žemės paviršiaus, o šiltėdamas vanduo plečiasi, todėl jūroms pamažu užlieti sausumą gana realu jau šį šimtmetį.“ –sako žinoma Lietuvos meteorologė Audronė Galvonaitė.

Besiplečiančios jūros ir dykumos, naujų ligų epidemijos, kenksmingesni saulės spinduliai, deginantys odą ir akis, dažnos ir ilgos karščio bangų, nuožmesnės ir sunkiau prognozuojamos audros... Šios ir kitos pasaulio tykančios problemos paskatino susivienyti kone visą pasaulį. Praėjusių metų pabaigoje klimato kaitos pokyčiams skirtoje JT klimato konferencijoje Paryžiuje pirmą kartą istorijoje beveik visos pasaulio šalys rado bendrą sprendimą, kaip pažaboti globalinį atšilimą. Atstovai iš 195 šalių išsikėlė bendrą tikslą – pasiekti, kad vidutinė pasaulio temperatūra kiltų ne daugiau nei 2 laipsniais (siekiant ambicingesnio tikslo – 1,5 laipsnio) nuo pramonės revoliucijos laikų. 195 šalių vienybė ir ryžtingi planai parodė, su kokio masto ir svarbumo „katastrofa“ susidūrė pasaulis.

Pagrindiniai globaliosios taršos šaltiniai Lietuvoje yra energetikos sektorius, transportas ir žemės ūkis. Būtent šiems sektoriams ir teks pagrindinė misija įgyvendinant Paryžiaus susitarimus.

Europoje yra tyrimų centrų, dirbančių klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo srityje. Lietuvos mokslininkai taip pat turi patirties klimato kaitos tyrimų srityje, tačiau, nors tyrimų atlikta nemažai, beveik nėra eksperimentinių demonstracinių objektų, kurie parodytų skirtingų ūkinių priemonių galimą poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms. Tai ir skirtingų miškininkavimo būdų, skirtingų žemdirbystės sistemų, gyvulininkystės technologijų ir atsinaujinančiosios energijos išteklių galima įtaka emisijoms. Tokie objektai puikiai tiktų kaip demonstraciniai technologijų objektai praktikams, bet ne mažiau svarbu didinti visuomenės supratingumą, ypač suprantama forma skleidžiant šią žinią vaikams, jaunimui, visuomenei.

Reaguodami į pasauliui ir šaliai aktualias problemas, įvertindami savo kompetencijas šioms problemoms spręsti, Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai ėmėsi iniciatyvos sukurti vienintelį Europos regione Klimato kaitos centrą, kuriame turėtų susiburti šios srities mokslininkai, Lietuvos valdžios, tyrimų ir konsultavimo įstaigos.

Klimato kaitos poveikio švelninimo demonstracinio centro idėja yra panaudojant geriausią pasaulyje, kartu ir Lietuvoje, sukauptą patirtį ir mokslines žinias įvairioms tikslinėms grupėms (moksleiviams, visuomenei, praktikams profesionalams) praktiškai demonstruoti, kaip vyksta klimato kaitą veikiančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos dėl žmogaus veiklos ir pademonstruoti priemones klimato kaitos poveikiui švelninti.

„Labai džiaugiuosi iniciatyva Lietuvoje įsteigti Klimato kaitos centrą, ypač – idėja pradėti nuo pačių mažiausiųjų švietimo. Aš pati dažnai skaitau paskaitas šalies jaunimui ir puikiai matau, ką jiems reiškia gyvas žodis, iliustracija, pavyzdys. Mūsų žmonėms labai trūksta supratimo, kaip teisingai elgtis aplinkoje. Dažnas net neskiriame orų nuo klimato. Šis faktas – signalas, kad turime pradėti apie tai kalbėti, ir būtų idealu, jei tai darytume nuo pačių mažiausiųjų šalies piliečių,“ – sako klimatologė Audronė Galvonaitė.

Ar klimato kaitos problema tikrai tokia opi? „Tikrai taip, pasaulis išties turi rimtų bėdų. Galima kalbėti apie ledynus, dykumas, bet tai mums atrodo taip toli, tačiau aš per savo ilgą klimatologės darbo patirtį nepamenu vasaros, kai net keliuose Lietuvos rajonuose išseko vandens atsargos. Tai labai rimtas pavojaus signalas, ir mes negalime į tai nereaguoti. ASU iniciatyva įkurti Klimato kaitos demonstracinį centrą – kaip niekad laiku ir vietoje,“ – sako A. Galvonaitė.

ASU
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją