Nors ilgai kartota, kad euro įvedimas yra tiesiog popieriuko pasikeitimas, žmonės bando sugalvoti, kaip iš to išgauti kuo daugiau naudos. Viena iš tokių pagundų – brangstantis doleris. Daugelis dar prisimena, kad kadaise už dolerį gaudavo 4 litus. Vėliau kursas buvo nusmukęs iki 2,34 lito už dolerį, dabar jau galima gauti 2,77 lito. Jei doleris ir toliau brangtų, gal tikrai be jokių pastangų galima puikiai uždirbti?

Spekuliacija ir investavimas

Spekuliaciją galima apibrėžti kaip per trumpą laikotarpį įvykdytą pirkimo–pardavimo ir vėliau pardavimo–atpirkimo sandorį, kurio metu tikimasi uždirbti iš kainos pokyčių. Tai iš esmės skiriasi nuo investavimo, kurio tikslas yra pirkti tai, kas generuoja pinigų srautus ir, tikėtina, per ilgą laiką brangs.

Spekuliantai dirba trumpais periodais ir siekia uždirbti iš palyginti mažų kainos svyravimų. Todėl spekuliuoti kur kas sudėtingiau nei investuoti. Kitaip nei investuotojas, spekuliantas negauna dividendų, kurie galėtų padengti dalį nuostolio. Taip pat spekuliantui svarbu maži kainos pokyčiai, kuriuos gali sukelti sąlygiškai nereikšmingi dalykai.

Pamąstymai, kad verta litus keisti į vieną ar kitą brangstančią valiutą ir tik vėliau ją pakeisti į eurus, yra grynos spekuliacijos pavyzdys. Nes keičiantis valiutą asmuo tikisi uždirbti iš trumpalaikių kainos pokyčių valiutų rinkoje. Tačiau tai nėra taip paprasta.

Uždirbti iš euro

Kadangi žurnalo „Investuok“ skaitytojai turėtų būti racionalūs imkime konkretų siūlymą iškeisti litus į dolerius, o tik vėliau į eurus, ir panagrinėkime, kaip turėtų pasikeisti šių valiutų kursas, kad tai atsipirktų. Kiek teko matyti tokių siūlymų, argumentuojama tuo, kad doleris jau kuris laikas brangsta ir labai tikėtina, kad artimiausiu metu toliau brangs. Euro zonos problemos nesibaigia, situacija negerėja ir eurui kilti priežasčių nelabai yra. Todėl atrodytų, kad logiška dabar pirkti dolerių.

Bet taip pasirodyti gali nebent tuomet, kai niekas neskaičiuoja papildomų išlaidų, susijusių su valiutos keitimu. Žurnalo „Investuok“ skaitytojai ir visi kiti racionalūs žmonės turėtų tai įvertinti. Absoliuti dauguma žmonių neturi tiesioginio priėjimo prie valiutų rinkos. Todėl jie turi naudotis tarpininkų paslaugomis. Dažniausiai tarpininkais tampa komerciniai bankai.

Šiuo metu Lietuvoje priklausomai nuo banko skirtumas tarp dolerio pirkimo ir pardavimo kainų yra maždaug 5–10 lito centų. Pavyzdžiui, viename Lietuvos komercinių bankų šiuo metu dolerį galima nusipirkti už 2,798 lito, o parduoti tik už 2,738 lito. Skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų yra 6 centai. Reali dolerio kaina, kurią skaičiuoja Lietuvos bankas, yra 2,765 lito už dolerį. Tai yra maždaug per vidurį (plius minus 3 centai) komercinio banko siūlomų pirkimo ir pardavimo kainų.

Keisdamiesi 27 980 litų į dolerius gautumėte 10 000 dolerių. Jei tą pačią minutę juos konvertuotumėte atgal į litus, atgautumėte tik 27 380 litų. Per kelias sekundes prarastumėte 600 litų. Plius keliasdešimt litų už komisinius ir kitus banko mokesčius.

Bet įsivaizduokime, kad išsikeitėte 27 980 litų ir turite 10 000 dolerių. Svarbiausias klausimas – kiek turi pasikeisti dolerio kaina, kad iš konversijos atgal į litus ką nors uždirbtumėte?

Iš tikrųjų Lietuvos banko skaičiuojama dolerio kaina turėtų pakilti bent iki 2,83 lito už dolerį. Nes tokiu atveju tikėtina, kad mūsų aptariamas komercinis bankas leistų pirkti dolerius už 2,86 lito, o parduoti už 2,80 lito (plius minus 3 centai nuo LB skaičiuojamos kainos).

Esant tokiam kursui, pardavę savo 10 000 dolerių, atgautumėte 28 000 litų ir būtumėte uždirbę 120 litų. Įskaičiuojant papildomus mokesčius, greičiausiai būtumėte uždirbę mažiau nei 100 litų. Tai būtų mažiau nei 0,3 % pelno. Tokiam uždarbiui reikalingas kurso pokytis būtų 2,35 %. Atrodo nedaug? Vidutiniškai EUR/USD kursas per mėnesį pasikeičia 0,15 %. Todėl, jei viskas judėtų taip, kaip jūs norite, tokiam pokyčiui prireiktų bent metų. Žinoma, gali būti ir staigesnių kurso pokyčių. Bet imant statistinius vidurkius reikėtų bent metų tam, kad uždirbtumėte mažiau, nei suvalgytų infliacija.

Palaukite, kodėl litai?

Konvertuodami litus į dolerius jūs iš tikrųjų konvertuojate eurus į dolerius. Todėl visiškai nesvarbu, ar litus konvertuosite į dolerius ir tada į eurus, ar litus į eurus ir tada į dolerius. Litas ir euras, palyginti su doleriu, juda visiškai vienodai.

Tai yra priežastis, kodėl konversijos į dolerius ir vėliau į eurus yra tiesiog spekuliacija EUR/USD kursu. Lito susiejimas su euru reiškia, kad konversijos į eurus neturi visiškai jokios valiutinės rizikos. O konversijos į bet kokią kitą valiutą turi tą pačią valiutinę riziką, kurią turėtų euro konversijos į tą valiutą.

Euro įvedimas nesuteikia jokios priežasties, kuri padidintų tikimybę uždirbti iš valiutos konversijų. Euro įvedimas yra tiesiog popieriuko formos ir spalvos pasikeitimas. Jis niekaip neveikia pasaulinių valiutų rinkų, nesukuria jokių arbitražo galimybių ir neprideda jums galių, kurios leistų pelningai spekuliuoti valiutomis. Žurnalo „Investuok“ skaitytojai turėtų tai žinoti. Tai turėtumėte žinoti ir Jūs.

Kiekvienas siūlymas keisti litus į kokią nors valiutą, o vėliau į eurus tikintis uždirbti yra rekomendacija atlikti spekuliatyvią transakciją valiutų rinkoje. Tokias rekomendacijas ir jų teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, kurių vykdymą užtikrina Lietuvos bankas. Tokias rekomendacijas jums gali teikti tik licencijuotas specialistas, prieš tai išsiaiškinęs jūsų finansinę padėtį, rizikos lygį ir investavimo patirtį.

Todėl neklausykite vienoje ar kitoje masinės informacijos priemonėje skelbiamų siūlymų iš spekuliacijos uždirbti. Nors tai įmanoma, teisingą rekomendaciją jums gali pateikti tik profesionalai. Bet joks profesionalas, nenorėdamas prarasti licencijos, tikrai nesiūlys visiems skaitantiems atlikti konkrečių operacijų valiutų rinkoje.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“ gruodžio mėnesio numerio.

Naujame žurnalo “INVESTUOK" gruodžio mėnesio numeryje ieškokite:

Aktualija: spekuliacijas valiutomis palikite profesionalams. Rusijos sankcijų poveikis: nugalėtojų nėra Vertybinių popierių birža: analizuojame Latvijos farmacijos bendrovę Olainfarm; Kryptis: straipsnis apie investavimą į žemės ūkio žaliavas. Investavimo strategijos: kas atsitiks, kai neliks smulkiųjų investuotojų? Investavimo psichologija: ką turi bendro nusivylimas, migdolinis kūnas ir investuotojų nuostoliai? Nekilnojamasis turtas: investuojame į komercinį NT ir kiek logiška pirkti namelį soduose?Investavimo ABC: vaikai, pinigai ir investavimas – kada verta pradėti pažintį? Įžvalgos: optimizmo saulė kyla Vokietijoje Ir dar: daugiau straipsnių, apžvalgos, fondų rezultatai, garsios mintys.