Parduotuvėje nusipirkti sunkiau
„Buvo labai lengva gauti mokykloje kontrabandinių cigarečių. Rūkyti pradėjau anksti, 6-7 klasėje tikrai rūkiau, o šeštoje jau buvau spėjęs ir mesti. Prie mokyklos gyveno viena moteris, kuri pardavinėjo namuose, galėdavome per pertrauką iki jos nueiti ir spėti grįžti. Prie jos namų petraukų metu stovėdavo nemažas būrys rūkančiųjų – kokios dvi dešimtys moksleivių, eilėm eidavo. Pačioje mokykloje platino ir jos sūnus“, - prisimena neseniai mokyklą mažame miestelyje baigęs Viktoras (vardas pakeistas – DELFI ).
Jaunas vaikinas juokdamasis pasakoja, kad tai buvo savotiškas šeimos verslas, kartais pakelius parduodavo ir apie aštuonerių metų moters dukra, kai jos pačios nebūdavo namie. „Labai gerai prisimenu, kad galėjai nusipirkti pakeliais arba po vieną cigaretę. Paskui ji pradėjo nepardavinėti labai jauniems, gal pajuto grėsmę, nežinau. Kadangi, nors buvau jau vyresnis, vis tiek atrodžiau kaip koks antrokas, tai vietoje manęs eidavo kiti klasiokai – išgelbėk draugą taisyklė“, - pasakoja jis.
Viktoras teigia, kad kartu su bendraamžiais nelegalias cigaretes pirkdavo pas moterį arba per jos sūnų mokykloje, nes tai buvo daug paprasčiau nei jų gauti parduotuvėje. Nereikėdavo ieškoti vyresnių žmonių ir kažko prašyti, kad nupirktų.
Vaikinas rūko iki šiol ir teigia, kad jei grįžtų į savo gimtajį miestelį – kontrabandinių cigarečių nepirktų – paprasčiausiai jos šlykščios. „Na jeigu būtų labai striuka su pinigais, tai gal ir pirkčiau, bet dabar sau galiu leisti nusipirkti normalių cigarečių, nes pradėjau dirbti“, - džiaugiasi.
Perka tiesiog mokyklos koridoriuose
Kitas paskutinių klasių moksleivis Tomas (vardas pakeistas – DELFI) teigia, kad kontrabandines cigaretes visu pirma perka dėl kainos: „Nuolatos susiduriu su pinigų trūkumu. Logika tokia: per dieną surūkau pusę pakelio cigarečių, tad pilno pakelio užtenka dviems dienoms. Už tą pačią kainą galiu įsigyti 2-3 baltarusiškų cigarečių pakelius, kurios rūkosi lygiai taip pat ir jų užtenka pusei savaitės ar daugiau.“
Moksleivis pasakoja, kad kontrabandos tiekėjų mokykloje nežino nebent tie, kurie nerūko. Apie juos žinia sklinda iš lūpų į lūpas, tačiau neteko girdėti, kad informacija „nutekėtų“ iki mokyklos pedagogų ar administracijos. Jis tvirtina, kad iš pradžių jį itin viliojo įvairių skonių rūkalai netradiciniuose, spalvotuose įpakavimuose. „Skyrėsi išorinis dizainas ir kita. Dabar tai atrodo kvaila, bet tai buvo paskata pirkti kontrabandą“, - sako jis.
Gražiomis pakuotėmis ir kitokių skonių cigaretėmis susiviliojo ir kitos mokyklos moksleivė Rima (vardas pakeistas – DELFI). „Ten buvo kažkokios rusiškos su obuoliais. Dabar man niekas jų neįkištų, tačiau iš pradžių tai visus labai žavėjo“, - pasakoja ji. Mergina niekada nepirkdavo cigarečių pati, pakelius jai atnešdavo klasės draugė. „Matyt vaikinas, kuris platino nenorėjo parduoti nepažįstamiems, o tik tiems, kuriais pasitikėjo, todėl niekada to nebijojau, o ir pirkdavau daugiausiai du pakelius per mėnesį. Esu girdėjusi, kad jis turi ir pigios degtinės“, - juokiasi.
Savų šaltinių neišduoda
Atsitiktinai parinktų mokyklų pedagogai tvirtino, kad yra girdėję apie tokį reiškinį, tačiau kažką padaryti yra nepajėgūs. „Jeigu jie taip daro, tai tikrai nesigiria, mes asmeniškai nebuvome tokių atvejų užfiksavę“, - sako Vilniaus „Minties“ gimnazijos direktorė Teresa Sakalauskienė. Ji pripažįsta, kad dūmą traukiančių mokinių visuomet atsiranda, tačiau nėra aišku, kokias cigaretes jie rūko.
„Iš tiesų, kai buvo priimta tabako kontrolės pataisa, pagal kurią buvo įtvirtintas draudimas iki 18 metų asmenims turėti tabako ir alkoholio, labai sumažėjo rūkančiųjų. Glaudžiai bendraujame su 5 policijos komisariatu, nuolat vyksta reidai, kartais pareigūnai ateina prie mokyklos apsirengę civiliais rūbais. Asmeniškai aš nieko negirdėjau apie tokius atvejus mūsų mokykloje“, - sako ji.
Kauno Antano Smetonos gimnazijos direktorės pavaduotojas ugdymui Žilvinas Damijonaitis teigia, kad yra girdėjęs, jog kontrabanda tarp mokinių egzistuoja, tačiau pats nėra to pastebėjęs: „Jei ta kontrabanda yra, tai ir tarp mokinių gali pasitaikyti tokių atvejų. Mes kažkaip daugiau kalbame apskritai apie tabako žalą. Esu atsakingas už prevencines veiklas, su mokiniais apie tai diskutuojame, tačiau kažkaip niekada nesu klausęs, iš kur jie nusiperka cigarečių.“
Ž. Damijonaitis sako, kad jei mokyklos administracijai toks atvejis būtų žinomas, į policiją kreiptųsi tik jei pas mokinį būtų atrastas didelis kiekis cigarečių, jei tai būtų tik pakelis – kalbėtų su tėvais.
Rūko, bet neaišku ką
Kauno rajono Raudondvario gimnazijos socialinės pedagogė, nenorėjusi prisistatyti, sako, kad pirmiausiai tokius atvejus spręstų kartu su tėvais ir tik paskui galbūt kreiptųsi į policiją. „Nesame girdėję tokių atvejų, pas mus su rūkymu labai griežtai – yra kameros, todėl mokyklos teritorijose rūkančių net nėra. Viskas prasideda nuo mažų dalykų“, - sako ji.
Jai antrina Vilniaus Radvilų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rima Žalimienė: „Žinote, viena mokykla tikrai perversmo nepadarys, reikia kalbėti iš pradžių – mokiniui šešiolika metų, kas jam nuperka tų cigarečių? Kas jam jas parduoda? Apskritai mokyklos teritorijoje draudžiama rūkyti, tačiau jie vis tiek bėga „Maximos“ link ar trinasi daugiabučių kiemuose. Jei ir turi nelegalių, tai aišku, kad jie šito nerodo, todėl ir mes galimybės sužinoti neturime.“
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai pataria vienareikšmiškai apie nelegalios akcizais apmokestinamų prekių apyvartos atvejus visuomet pranešti policijai. Jų tvirtinimu, tai, kad kontrabandinėmis cigaretėms prekiauja ir rūko ne suaugusieji, o vaikai – yra dar opesnė problema nei pirmuoju atveju. „Jei iš tiesų tokių atvejų esama, būtina imtis visų įmanomų ir bendrų pedagogų, tėvų, policijos veiksmų. Vargu ar galime tuojau pasiūlyti garantuotai efektyvų problemos sprendimo būdą. Jei problema tikrai yra – mokykla negali būti palikta viena. Problemos sprendimo būdų reikia ieškoti ir veikti būtina, kaip jau minėta, kartu“, - teigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai.
