Architektas Česlovas Mazūras
Statyti nuo 1978 ir 1982
Architektų g. 55,59,65,67; Architektų g. 77,79,91,184, Vilnius
Nuo to laiko įvertinti Lazdynai tapo sovietinės urbanistikos pavyzdžiu visam Rytų blokui. Plačiau apie šio rajono specifinius stambiaplokščių daugiabučių architektūrinius sprendimus bus rašoma tolimesniuose straipsniuose.
Statant Lazdynus 1967 - 1973 m., vietos, kuriose numatyti aukščiausieji rajono gyvenamieji namai šalia Architektų g. ir Laisvės prospekto sankirtos, taip ir liko tuščios.
Šie pastatai numatyti kaip pagrindiniai aukštybiniai rajono akcentai, gerai matomi nuo miesto centro ir įvažiuojant į Vilnių nuo Kauno pusės. Svarbi jų vieta ir miesto, ir išskirtinio rajono atžvilgiu įpareigojo ieškoti neordinarių architektūrinių ir technologinių sprendimų. Po Saulėtekio bendrabučių statybų patirties nuspęsta monolitinį gelžbetonį naudoti ir išorinėms sienoms, todėl ilgainiui tokio tipo pastatai ir įgavo „monolitų“ pravardę.
Pagal architekto Česlovo Mazūro projektus 1980-1985 m. Lazdynuose pastatyti dviejų tipų šešiolikos aukštų gyvenamieji namai. Pirma pastatyti penki vieno tipo daugiaaukščiai vakarinėje Laisvės prospekto pusėje. Artimo kvadratui plano pastatas apačioje iš trijų pusių terasuojamas, pabrėžiant organišką ryšį su reljefu. Terasų sąskaitą numatyti didesni butai, dalis ploto panaudojama išplėstoms lodžijoms. Siekiant paįvairinti pastato siluetą, analogiškai praplėsti ir du viršutiniai jo aukštai.
Kiekviename aukšte numatyti vienodi keturi 3 kambarių butai, apatiniuose ir viršutiniuose aukštuose – 4 kambarių. Projektuojant siekta, kad konstruktyvinis ir planinis sprendimas, kaip pirmiesiems namams, statomiems nauju būdu, būtų paprastas ir statybos požiūriu - technologiškas. Ant šių pastatų viršutinių techninių aukštų įrengti pirmieji reklaminiai užrašai Vilniuje - su Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės ir Vilniaus namų statybos kombinato logotipais.
Kiti keturi šešiolikaaukščiai pastatyti rytinėje Laisvės prospekto dalyje pagal kitą to paties autoriaus projektą. Šiandien du iš jų - pirmųjų monolitų renovacijų atvejai Vilniuje.
Parengta pagal:
Vilnius 1900 – 2012. Naujosios architektūros gidas. Sud. J.Reklaitė, R.Leitanaitė. Vilnius: Baltų lankų leidykla, 2012
Kokie bus mūsų daugiaaukščiai namai. V.Balčiūnas in Statyba ir architektūra, 1977/11
