Aktualu ne tik atostogaujantiems – tai, ko nežinojote apie savo asmens dokumentą

 (3)
Prireikus užsisakyti naujus ar pakeisti senus asmens tapatybės dokumentus, tenka keliauti į Migracijos departamento padalinį. Tie, kurie jau įpratę savo reikalus tvarkyti neiškėlę ir kojos iš namų – tiesiog sėdėdami prie kompiuterio, ateityje galės naudotis elektronine paslauga.
© DELFI / Domantas Pipas

Vis dėlto kai kurias problemas, kilusias dėl asmens dokumentų, jau galima spręsti ir elektroniniu būdu. Į Migracijos departamentą nebūtina vykti praradus savo asmens dokumentus, o šių dokumentų neturint su savimi, vis tiek galima sužinoti juose įrašytus duomenis.

Tokios paslaugos neatsiejamos nuo Europos Sąjungos investicijų ir projektų. Siekiant pagerinti šio profilio paslaugų kokybę ir išplėsti jų prieinamumą bus siekiama gauti ES fondų finansavimą.

Lengviau pasikviesti užsieniečius

Migracijos departamento Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Rita Mikučionienė pasakoja, kad šiuo metu yra teikiamos 5 elektroninės paslaugos. Viena jų – galimybė pateikti elektroninį prašymą patvirtinti kvietimą. „Iki šiol prašymai, patvirtinantys kvietimą užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būdavo teikiami Policijos departamento migracijos padalinių darbuotojams. Tada asmeniui reikėdavo fiziškai atvykti į įstaigą ir pateikti prašymą. Tas kvietimas būdavo patvirtinamas taip pat, kaip ir dabar, elektroniniu būdu, tačiau jo būdavo galima paprašyti ir popieriniu pavidalu“, – sako R. Mikučionienė.

Specialistė pasakoja, kad nuo 2014 metų įdiegus naują sistemą, galima prisijungti ir autorizuotis per elektroninės valdžios portalą. Šitaip pildant prašymą, didžioji dalis jo duomenų būna užpildoma automatiškai, kadangi yra sukurtos sąsajos su gyventojų registru. Automatiškai užpildomi beveik visi asmens duomenys, nurodomi asmens dokumento duomenys, tad tereikia pasirinkti įstaigą, kuriai adresuojate prašymą, ir užpildyti kviečiamo atvykti asmens duomenis.

„Šitas prašymas jau kiek įmanoma yra automatizuotas, kad paslaugų vartotojui administracinė našta pildant patį prašymą būtų kuo mažesnė. Žmonėms, kurie naudojasi elektroninės erdvės teikiamais privalumais, yra tikrai patogiau, nes nereikia stovėti eilėse, sutrumpėja laikas, kurį užgaišti pats vykdamas į migracijos padalinį. Elektroniniu būdu šia paslauga naudojasi ir juridiniai, ir fiziniai asmenys“, – pasakoja R. Mikučionienė.

Pasas
© DELFI / Audrius Solominas

Informacinėje sistemoje galima peržiūrėti visų pateiktų prašymų ir patvirtintų kvietimų sąrašus. Kai pateiktas užpildytas elektroninis prašymas išnagrinėjamas, kvietimas patvirtinamas elektroniniu būdu, tad jį belieka atsispausdinti.

Ką daryti praradus asmens dokumentus

Elektroniniu būdu galima pateikti ir pranešimą apie prarastą dokumentą. Specialistė aiškina, kad tai turi būti raštiškas žmogaus pranešimas, jį reikia patvirtinti parašu, tad, pavyzdžiui, skambinant telefonu apie prarastą asmens dokumentą paskelbti negalima. Kaip ir anksčiau, praradus dokumentą galima pateikti ir popierinį pranešimą Migracijos departamento padaliniui arba galima prisijungti prie departamento portalo ir pateikti elektroninį prašymą paskelbti dokumentą negaliojančiu.

„Elektroniniu būdu prie mūsų portalo jungiamasi taip pat, kaip ir prie visų elektroninės valdžios portalo paslaugų, t. y. galima jungtis naudojant elektroninį parašą, per elektroninę bankininkystę arba su valstybės tarnautojo pažymėjimu ir pan. Mes naudojamės Susisiekimo ministerijos sukurtomis prisijungimo galimybėmis, nieko naujo patys nekūrėme, tad prie sistemos galima prisijungti visais įmanomais būdais, kurie yra elektroninėje erdvėje, – sako R. Mikučionienė. – Prisijungus jums parodomi visi turimi galiojantys dokumentai – pasas, tapatybės kortelė, reikia išsirinkti tą dokumentą, kurį praradote, ir spausti mygtuką „Pateikti pranešimą apie prarastą dokumentą“.

Specialistė sako, kad ir šioje sistemoje dalis duomenų jau būna užpildyta, tad galima nurodyti nebent dokumento praradimo aplinkybes. Tiesa, pranešus apie prarastus dokumentus, jie negaliojančiais nepaskelbiami akimirksniu. Pavyzdžiui, jei apie praradimą pranešite savaitgalį, dokumentai nebegaliojantys bus paskelbti tik pirmadienį.

„Atsakingas darbuotojas turi patikrinti prašymą, tai nėra automatizuota – kai jūs pateikiate pranešimą ir sistema automatizuotai paskelbia dokumentą negaliojančiu, mūsų darbuotojas vis vien turi pasižiūrėti, ar viskas ten gerai, nes jei netyčia įvyktų klaida, jos nebebūtų galima atitaisyti. Paskelbus, kad asmens dokumentas negalioja, to atšaukti nebegalima, tad tokiu atveju tenka išsiimti naują asmens dokumentą, o tai kainuoja ir pinigus, ir laiką.

Savaitgaliais ši paslauga yra neaktyvi. Tačiau sistema turi jūsų prašymą, tad darbuotojas jį „apdoroja“ atėjęs pirmadienį iš pat ryto“, – pasakoja R. Mikučionienė.

Dokumentų kišenėse nešiotis nebūtina

Elektroninėje sistemoje galima sužinoti apie turimus asmens dokumentus. Taigi, jei atsitinka taip, kad su savimi nesate pasiėmę jokių dokumentų, o prireikia kokių nors duomenų, juos galite sužinoti tiesiog prisijungę prie elektroninės sistemos. Šioje sistemoje rodomi visi galiojantys asmens dokumentai ir to asmens nepilnamečių vaikų galiojantys dokumentai.

Aktualu ne tik atostogaujantiems – tai, ko nežinojote apie savo asmens dokumentą
© Delfi nuotr.

Taip pat galima užsisakyti priminimą apie asmens dokumento galiojimo pabaigą ir, o tai, pasak R. Mikučionienės, yra itin aktualu, apie į asmens tapatybės kortelę įrašyto sertifikato galiojimo pabaigą. „Asmens tapatybės kortelė yra išduodama dešimčiai metų, o sertifikatas galioja trejus metus. Neretai būna, kad žmogus žino, jog asmens tapatybės kortelė galioja dar ilgai, o jo sertifikatas baigiasi ir žmogus nebegali pasinaudoti elektroniniu parašu“, – pasakoja R. Mikučionienė.

Tokį priminimą galima užsisakyti nurodžius savo elektroninio pašto adresą arba mobiliojo telefono numerį – apie dokumentų galiojimo pabaigą gaunami pranešimai SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu. Neretai ši paslauga padeda išvengti būtinybės dokumentus keisti skubos tvarka.

Lygiai taip pat ir dėl prašymo patvirtinti kvietimą – šią informaciją taip pat galima gauti nurodytomis informavimo priemonėmis. Elektroninėje sistemoje galima sužinoti informaciją ir apie gaminamus dokumentus. Jeigu užsisakėte dokumentą, galite patikrinti, ar jis jau pagamintas, ar dar gaminamas.

Tokios yra pagrindinės šiuo metu elektroninėje sistemoje teikiamos paslaugos. Beje, dar internetu galima susimokėti už kvietimo patvirtinimą, pašnekovės teigimu, tai ypač patogu, jeigu patvirtinama daugiau kvietimų.

Numatoma daugiau palengvinimų

Specialistė teigia, kad informacinę sistemą numatoma optimizuoti, ketinama sukurti daugiau elektroninių paslaugų, bus sprendžiamos ir techninės galimybės prarastą dokumentą negaliojančiu paskelbti kuo greičiau.

Aktualu ne tik atostogaujantiems – tai, ko nežinojote apie savo asmens dokumentą
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Šiuo metu mes rengiame paraiškas dėl dviejų didelių projektų. Vienas iš jų – sukurti Lietuvos migracijos informacinę sistemą, t. y. visų atsakingų institucijų procesus, susijusius su migracija, perkelti į elektroninę erdvę. Sieksime, kad mūsų darbuotojai dirbtų jau elektroninėje erdvėje, sumažėtų popierinių dokumentų, prašymai būtų skenuojami ir jau iš karto toje sistemoje būtų kuriama asmens byla. Taip sutrumpėtų dokumentų „vaikščiojimo“ laikas, pavyzdžiui, dabar mėnesį, kartais net du mėnesius užtrunka, kol bylas gauname iš ambasadų, – teigia R. Mikučionienė. – Norime, kad asmens dokumentai būtų skenuojami ir mes tuos dokumentus iš karto galėtume pradėti nagrinėti. Būtų sukurtos integracinės sąsajos su valstybės registrais, informacinėmis sistemomis, vadinasi, nebeliktų popierinių paklausimų, nes dabar paklausimus dėl užsieniečių turime siųsti ir tai užtrunka iki 14 darbo dienų.“

Specialistė sako, kad padedant ES finansavimui modernizavus portalą vartotojai galės teikti ne tik prašymus dėl kvietimų, pranešimus dėl prarastų dokumentų, bet ir visų tipų prašymus, pavyzdžiui, prašymus dėl leidimo laikinai arba nuolat gyventi mūsų šalyje, su Lietuvos Respublikos pilietybe susijusius prašymus.

„Šiuo metu mes skaičiuojame, kad bus sukurta apie 50 naujų elektroninių paslaugų. Dabar vyksta parengiamieji darbai. Jeigu viskas seksis sklandžiai, tai modernizavimą planuojame pradėti 2017 metų pradžioje. Žinoma, tai užtruks, tad šių paslaugų teikimą numatoma pradėti 2019 pabaigoje“, – sako R. Mikučionienė.

Ji teigia, kad į elektroninę erdvę ketinama perkelti kiek įmanoma daugiau procesų, sukurti sudėtines paslaugas, šios kuriamos sistemos apjungs tiek Migracijos departamentą, tiek Policijos departamentą, Valstybės apsaugos sienos tarnybos, Užsienio reikalų ministeriją, Prezidentūrą.

„Sieksim tas paslaugas teikti vieno langelio principu. Nes dabar būna taip, kad žmogus pats turi atvykti į vieną instituciją, pavyzdžiui, į migracijos padalinį pateikti dokumentų dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tada ši tarnyba persiunčia dokumentus mums, mes priimam sprendimą, jeigu reikia papildomų dokumentų, tai žmogus jau turi atvykti pas mus, žodžiu, dalyvauja daug institucijų.

Ar galima internetu užsisakyti asmens dokumentus?

Kol kas to padaryti negalima, nes užsakant asmens dokumentus turi būti pateikti biometriniai duomenys, pavyzdžiui, pirštų atspaudai. R. Mikučionienė sako, kad to padaryti nuotoliniu būdu neįmanoma. „Šių dalykų niekaip neperkelsi į elektroninę erdvę, net su šiuolaikinėmis technologijomis, kokias dabar žinome. Todėl pareigūnas turi įsitikinti, kad tai yra tas asmuo, to asmens pirštų atspaudai ir t.t.

Aktualu ne tik atostogaujantiems – tai, ko nežinojote apie savo asmens dokumentą
© DELFI / Audrius Solominas

Tačiau mes sprendžiame klausimą apie pakartotinį duomenų panaudojimą. Šiuo metu dar nėra sutvarkytas teisinis reglamentavimas, kaip, pavyzdžiui, pagal vizų kodeksą, kai biometriniai duomenys galioja 56 mėnesius. Tai reiškia, kad jeigu tu per tuos 56 mėnesius kažką keistum, galima būtų panaudoti tuos pačius biometrinius duomenis. Yra kitų Europos Sąjungos reikalavimų, kurie nustato žymiai mažesnį – 6 mėnesių terminą. Taigi žiūrėsim, kaip bus su tų teisės aktų nuostatų keitimu, bet iš tikrųjų toks dalykas būtų įmanomas – mes turim tuos duomenis, patikrinam, kad jie nėra senesni negu minėtų pusės metų, tad galim juos panaudodami išduoti naują asmens dokumentą, kurį jums pristatytų kurjeris, kaip dabar yra, tarkim, naudojantis „Regitros“ paslaugomis“, – apie pakartotinį duomenų panaudojimą kalba specialistė.

Pasak jos, jei ateityje pavyks įdiegti tokią galimybę, tuomet žmogui į atsakingą tarnybą teks atvykti tik vieną kartą, kad pateiktų reikalingus biometrinius duomenis, nuotrauką, parodytų dokumentų originalus, o toliau jau visi reikalai būtų tvarkomi elektroniniu būdu. „Pavyzdžiui, jeigu mūsų darbuotojas matytų, kad reikia papildomų dokumentų, žmogus juos galėtų pateikti elektroniniu būdu, dėl tų dokumentų jau nebereikėtų vykti į atsakingą instituciją“, – pasakoja R. Mikučionienė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją