A. Kaušpėdas: apie mirtį galvoju, jog ji čia pat yra visada

 (51)
„Pensijos“ ir „reforma“ – du Lietuvoje neatsiejami žodžiai. Nors pensijų sistema pastarąjį kartą buvo reformuota vos prieš pusantro mėnesio, sumaišties įnešė kalbos, kad ji po kurio laiko vėl gali būti iš esmės keičiama. Atrodo, perversmų šioje srityje netrūks ir ateityje.
Algirdas Kaušpėdas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaupsime „Sodroje“?

Nuo balandžio 1 d. gyventojai turi pasirinkti, kaip kaups lėšas senatvei – tik „Sodroje“, taip, kaip buvo iki šiol, t. y. „Sodroje“ ir privačiuose pensijų fonduose, ar patys prisidės papildomai ir už tai gaus paskatinimą iš valstybės.

Tačiau tik įsibėgėjančios naujosios sistemos stabilumui koją jau kiša premjero Algirdo Butkevičiaus sudarytos darbo grupės mokesčių klausimams nagrinėti samprotavimai, kad II pakopos pensijų fondai ateityje gali būti naikinami, o jų funkcijas iš esmės perimtų „Sodra“.

„Mes tokį siūlymą galbūt suformuluosime, gal ne, bet dėl tos srities mes tikrai svarstysim“, – neseniai teigė minėtos darbo grupės vadovas premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas. Pasak jo, tokiu atveju liktų tik III pensijų kaupimo pakopa, kai žmonės senatvei kaupia iš savo lėšų.

Nors tokiam S.Jakeliūno pasiūlymui greičiausiai nebūtų pritarta, o ir pati jo vadovaujama darbo grupė šiuo metu yra laikinai sustabdžiusi veiklą, laikraščio kalbinti ekonomikos ekspertai teigia, kad tokie samprotavimai neprisideda nei prie pačios pensijų sistemos stabilumo, nei prie gyventojų pasitikėjimo ja.

Keičia ir keičia

Tik prasidėjus pastarajai pensijų sistemos pertvarkai banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad skeptiškai vertina galimybę prie pensijų kaupimo prisidėti papildomai ir gauti paskatinimą iš valstybės, nes nėra tikras, jog valdžia nesugalvos vėl ko nors keisti. Dabar jis laikraščiui sakė, kad tai prognozuoti nebuvo sunku.

„Na, S.Jakeliūno samprotavimai gal ir liks tik samprotavimais, bet aš esu ekonomikos analitikas, stebiu, kas vyksta, ir darau išvadas. O išvados yra tokios: jei per pastaruosius 10 metų pensijų sistema buvo reformuota 7 kartus, labai tikėtina, kad per ateinančius 10 metų reformų nebus mažiau“, – teigė Ž.Mauricas.

Pasak jo, įvairios spekuliacijos pensijų sistemos tema neatneša nieko gera, o tik kelia dar didesnę sumaištį, kurios ir taip netrūksta.

Ekonomisto manymu, naikinti II pensijų pakopą būtų nelogiška, nes ji buvo sugalvota dėl pokyčių, kurie vis tiek neišvengiami.

„II pakopos pensijų sistema atsirado, nes demografiniai pokyčiai neišvengiami. Ateityje tie, kurie dirba, nesugebės išlaikyti išaugusio skaičiaus pensininkų, todėl papildomas kaupimas savo senatvei neišvengiamas“, – sakė Ž.Mauricas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva teigia, kad pasakymas, jog „Sodra“ bus paversta II pakopa, skamba keistai.

„Teigiama, kad II pakopa gali būti ne tik privati, bet ir valstybinė; ji nebūtinai turi kaupti realias lėšas, o gali kaupti virtualius litus. Tačiau II pakopa nėra jokia savaiminė vertybė – ji yra vertybė tiek, kiek tai yra nuosavybės teise pagrįstas žmonių atidėtų lėšų kaupimas senatvei. “Sodros„ sistemoje įvedus virtualias sąskaitas ir pavadinus tai II pakopa, “Sodra„ išliktų ne kaupimu, o perskirstymu pagrįsta sistema. Kaupti “Sodroje„ neįmanoma, nes ji nieko nekaupia, ji surenka įmokas ir iškart jas išdalija“, – teigė K.Leontjeva.

Nestabilumas užprogramuotas

Socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka laikraščiui sakė neabejojantis, kad bandymų vėl reformuoti pensijų sistemą netrūks ir ateityje. Pasak jo, dabar veikianti sistema dar prieš 10 metų buvo užprogramuota būti nestabili, kai valstybė nusprendė prisidėti prie papildomo gyventojų pensijų kaupimo.

„Šita konstrukcija rami nebus. Kiekvieną rudenį, kai bus svarstomas “Sodros„ biudžetas, – o mes žinome, koks jis yra, – Seime bus keliamas klausimas, kodėl valstybė perveda pinigus į privačius pensijų fondus“, – tvirtino R.Lazutka.

Anot jo, dabartinė sistema nesąžininga ir dirbančių atžvilgiu, nes jie turi ir išlaikyti dabartinius pensininkus, ir dar papildomai kaupti sau.

Pašnekovo teigimu, papildomas kaupimas turėtų vykti tik vadinamojoje III pakopoje, iš savo lėšų.

Vienas iš trijų

Pagal šiuo metu galiojančią pensijų kaupimo sistemą gyventojai nuo šių metų balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. turi pasirinkti vieną iš trijų pensijos kaupimo būdų, kurie įsigalios nuo 2014 m. pradžios.

1. Pensijai kaupti tik „Sodroje“. Pasirinkus šį būdą II pakopos pensijų fonde iki šiol sukauptos lėšos liks asmeninėje fondo sąskaitoje ir bus investuojamos, o naujos įmokos į II pakopos fondą nebebus pervedamos. Skaičiuojama, kad rinktis šį būdą apsimoka, jei iki pensijos liko apie 10 metų ir mažiau, nes šiuo atveju „Sodra“ už likusį iki pensijos laikotarpį nebemažins senatvės pensijos dėl to, kad papildomai kaupiate II pakopos pensijų fonde.

2. Nieko nedaryti ir pensijai kaupti „Sodroje“ bei II pakopos pensijų fonde. Tai šiuo metu galiojanti sistema, kai pasirinkus pensijai papildomai kaupti II pakopos pensijų fonde į jį papildomai pervedama 2,5 proc. asmens draudžiamųjų pajamų. Pagrindiniai šio būdo pranašumai yra tai, kad tikėtina, jog sukaupsite kiek daugiau nei kaupdami tik „Sodroje“. Be to, privačiame pensijų fonde sukaupta suma yra paveldima. Pasirinkus šį būdą mažėja „Sodros“ mokama senatvės pensija.

3. Tęsti kaupimą II pakopos pensijų fonde, prisidedant papildomai ir gaunant skatinamąją premiją iš valstybės. Pasirinkus šį būdą jūsų atlyginimas nuo 2014 m. sumažėtų 1 proc., o nuo 2016 m. – 2 proc., nes atitinkama suma būtų pervedama į privatų pensijų fondą. Tačiau pasirinkus šį būdą valstybė prisidėtų papildoma skatinamąja įmoka, kuri nuo 2014 m. sudarys 1 proc., o nuo 2016 m. – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Kaip ir antruoju atveju, pasirinkus šį būdą mažės „Sodros“ mokama senatvės pensija, tačiau privačiame fonde sukauptos lėšos bus paveldimos. Lietuvos banko skaičiavimais, pasirinkę papildomai kaupti gyventojai galės tikėtis 15–34 proc. didesnės pensijos.

Komentarai

Rolandas Vilkončius

Televizijos darbuotojas

Pensijai papildomai kaupiu pensijų fonde, kurį man leidžia turėti valstybė. Papildomai kaupti pradėjau gana seniai. Žinoma, aš turiu ir kitokių, kaip pasakyti, taupymo programų. Ne vien tuo fondu pasikliauju. Yra ir kitų taupymo programų, tokių kaip kaupiamieji indėliai, investicinis draudimas. Bandau ir vieną, ir kitą pasižiūrėti. Na, o dabar gana rimtai domiuosi vertybiniais popieriais. Žinot, kaip sakoma, geriau nelaikyti kiaušinių viename krepšyje dėl to, kad jei jis iškris, jie suduš. Čia nėra nei koks nors nepasitikėjimas, nei bandymas apsidrausti. Tiesiog yra tų įvairių formų ir, kol galimybės leidžia, galima jas išbandyti.

Algirdas Kaušpėdas

Architektas, muzikantas

Na, taip, kaupiu ir papildomai. Bet kuo čia būt patenkintam? Kiekvieną mėnesį nurašo beveik po tūkstantį litų nuo atlyginimo. Ten, matot, yra toks kombinuotas. Ten ir sveikatos draudimas, ir draudimas mirties atveju, ir pensijos kaupimas, ten visko labai daug. Svarbiausia, kad jei aš, pavyzdžiui, žūčiau, ten labai didelė suma yra gyvybės draudimas. Tai vis tiek šeimai yra šiokia tokia garantija. Turiu omeny, kad aš taip galvoju apie mirtį, jog ji čia pat yra visada. Nemanau, kad gali tuos dalykus kaip nors suplanuoti.

diena.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją