8 keliai į laimingą senatvęnuo gyvybės draudimo iki NT ir automobilio

 (25)
Įprasta manyti, kad pensijai kaupti galima geriausiu atveju trimis būdais. Pirma, kliautis tik „Sodra“, antra rinktis privačius pensijų fondus, trečia – ryžtis investuoti individualiai ir tikėtis pakankamos finansinės grąžos. Pasak Socialinių tyrimų ir darbo instituto direktoriaus Boguslavo Gruževskio, kelių kaip investuoti į sočią senatvę yra kone triskart daugiau, todėl profesorius siūlo su jais visais plačiau ir susipažinti.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Pirma, nuo ko reikėtų pradėti - suprasti, kad taupymui reiks įdėti pastangų. Ir ne šiaip retsykiais prisiminus apie tai pagalvoti, bet nuolat dirbti ta linkme. Lietuvoje vidutinis pilietis skiria vos 5-7 proc. dėmesio savo senatvei, net ir nereikia sakyti, kad tai tik ašaros jūroje.

Nuo gyvybės draudimo iki NT ir automobilio

„Iš įvairių vyresnio amžiaus žmonių apklausų galima išskirti 8 sėkmingos senatvės veiksnius. Pradėkime nuo mažiausiai svarbių. Pirmas - finansinė padėtis. Šį bloką sudaro - penki elementai: valstybinė „Sodros" pensija, privati pensija (gali būti II pakopa ir III pakopa), santaupos banke, gyvybės-sveikatos draudimas, akcijos, obligacijos, vertybiniai popieriai, kurie užtikrina finansinį stabilumą ateityje. Aišku, jeigu niekad nedalyvavote vertybinių popierių biržoje, prieš senatvę jau nespėsite išmokti, bet aš asmeniškai žinau nemažai žmonių, kurie pradėjo nuo mažų pinigėlių ir faktiškai per 20-30 m. pramoko ir kažką sukaupė", - dėsto B. Gruževskis.

Antras svarbus pajamų blokas, ant profesoriaus, nekilnojamasis turtas. Beveik kiekvienas turime butą, savo ar tėvų namą, galbūt vasarnamį, nuosavos žemės sklypelį. Senatvės perspektyvoje toks turtas taip pat turi nemažai reikšmės.

„Galime šituos dalykus turėti jaunesniame amžiuje, vidutiniame, senatvėje. Galima turėti pakankamai platų pasirinkimo spektrą - galima iškart parduoti, kai tik gavome, galvoti parduoti vyresniame amžiuje, atitinkamai pinigus panaudojant savo poreikiams, galima šį turtą išnuomoti", - toliau vardija B. Gruževskis.

Jis sako, kad dalį pinigų atidėti santaupoms galima net ir turint nedidelį atlyginimą: „Yra tokia tradicija, kad žmonės, kurie nedaug uždirba, nuo kiekvieno atlyginimo atsideda po 50 Lt ir deda į kažkokią sąskaitą. Susitaria, kad šių pinigų nepalies dešimt metų ir po to žiūri, kad pinigų priaugo".

Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, pašnekovas priduria, kad dažniau jis yra ne įsigijamas už savus pinigus, bet paveldimas, tačiau net ir tokiu atveju jis gali būti didelis privalumas senatvėje.

Trečia alternatyva senatvinei paramai užsitikrinti - kilnojamas turtas. Tai gali būti brangenybės, paveikslai, kiti vertingi daiktai. „Juos vėlgi galima parduoti ateityje", - pastebi B. Gruževskis.

Tas pats pasakytina ir apie automobilį. Žmogus, atėjus senatvei, gali savo automobilį parduoti, nusipirkti mažesnį, paprastesnį, dalį atlikusių pinigų vėlgi skirti savo kasdienėms išlaidoms padengti.

Investicija į save

Socialinių tyrimų ir darbo instituto direktorius sako, kad nebūtinai taupymą senatvei reikėti sieti vien su fizine daiktų verte. Galima, pavyzdžiui, investuoti į save - asmeninį tobulinimąsi, papildomų įgūdžių įgijimą, kas ateityje taip pat gali duoti finansinės grąžos. Tai yra ketvirtoji alternatyva taupymui.

„Dar svarbiau yra galimybė ilgesnį laiką palaikyti savo ekonominį aktyvumą - išsaugoti darbo vietą, arba persikvalifikuoti, pereiti į kitą darbo sferą. Pavyzdžiui, neseniai buvau Brazilijoje, kur gyvena mūsų viena pažįstama. Sulaukusi vyresnio amžiaus ir išėjusi į pensiją, ji pradėjo ruošti gimtadienio šventėms krepšelius saldumynų. Pas mus tai nėra priimta, o Brazilijoje populiaru. Ji turi labai daug užsakymų! Ji labai džiaugiasi, nes mėgsta gaminti, tačiau visą laiką buvo problemų, buvo kito darbo, o dabar ji puikiai save realizuoja. Savo kepiniams ji pritaikė namų garažą, nusipirko specialių krosnių, vyras vos spėja viską išvežioti", - vieną iš pavyzdžių pateikė B. Gruževskis.

Jis teigė, kad vyresniame amžiuje galima pagalvoti apie savo verslo atidarymą, galbūt pagalbą šeimoms nariams - pavyzdžiui, vaikų priežiūrą.

„Aišku būtų gerai, kad valstybė padėtų, sudarytų profesijų banką, po truputį prie šito einama", - sakė profesorius.

Anot jo, labai svarbu sau užsiduoti klausimą, kuo galėsiu užsiimti vyresniame amžiuje. Reikia pamąstyti apie žinias, kompetencijas, kurias galima įgyti dabar ir kurios praverstų sulaukus vyresnio amžiaus.

„Gali būti diplomas, užsienio kalbos žinojimas, dar kažkas", - vardijo pašnekovas.

Nori laimingos senatvės - nepamiršk pasirūpinti savo sveikata

B. Gružveskio teigimu, visa tai, kas išvardyta aukščiau netektų prasmės, jeigu žmogus neinvestuotų į savo sveikatą - penktąjį svarbų taupymo elementą. Norint senatvėje neskursti, nebūti ligotam, būtina savo sveikata rūpintis čia ir dabar.

„Reikia žiūrėti, kaip valgome, kaip miegame, ilsimės. Pavyzdžiui, nuo 50 m. reikia dažniau praeiti visus tyrimus. Reikia galvoti net kaip prie kompiuterio dirbi, ar darai mankštą. Svarbūs kraujo, viršsvorio, cholesterolio tyrimai, didesnę dalį jų gali daryti nemokamai, nes priklauso. Jeigu turi galimybę sumokėti papildomai, dar kažką pasitikrink. Čia gi nėra milijonai. Jeigu savo sveikatą iki 65 m. prižiūrėsi, ją po to ir turėsi.

Žinoma, esame skirtingi - vienas silpnesnės sveikatos, kažkas galbūt nuo vaikystės turi ligą, ką padarysi, bet vis tiek ligą galima prižiūrėti, o galima ir užleisti. Nesakome, kad prižiūrėk sveikatą ir būsi sveikas, netiesa. Žmonės kaip sveiki miršta, taip ir ligoti. Būna ligotas žmogus gyvena ilgiau už sveiką. Būna ir avarijų ir visko. Bet jeigu rūpinsies sveikata, turėsi mažiau problemų. Nes sako, kad trūksta vaistams, bet kur tas žmogus buvo prieš tai?Kaip buvo gyventa, kaip maitintasi, ar atsakingai žiūrima į poilsį?" - retoriškai klausė profesorius.

Pirmoji vieta - šeimai ir dvasiniam komfortui

Šeštuoju veiksniu, kuris gali užtikrinti duonos kąsnį su sviestu senatvėje - šeima, draugai ir kaimynai, tarpusavio santykiai su jais.

„Jeigu pavyktų turėti puikius, gerus santykius bent jau šeimoje, įsigyti draugų, susigyventi su kaimynais, galima neturėti sveikatos, ekonominės veiklos, nekilnojamojo turto ir turėti mažą pensiją, jūs galėsite gauti pagalbą, patenkinti poreikius, kuriuos reikia", - akcentavo B. Gruževskis.

Jis sako, kad su amžiumi žmogaus finansiniai poreikiai mažėja, tačiau didėja santykių svarba. Tai pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų kultūroje.

„Atskirai reikia išskirti vaikus (jie būtų septintas laimingos senatvės veiksnys - red. past.). Gerai išauklėti vaikai kompensuoja visus šešis kitus veiksius, - atkreipia dėmesį profesorius. - Vaikai yra didžiausia garantija senatvėje. Visi fondai - privatūs ar valstybiniai gali žlugti, nekilnojamąjį turtą gali nacionalizuoti, kilnojamąjį pavogti, į darbą nepriimti, sveikata gali sugesti, šeimos nariai išmirti, bet jeigu bus vaikai - jie eis į darbą, rūpinsis savimi ir pasirūpins tėvais".

Vis dėlto, kaip pabrėžia B. Gruževskis, atgalinio ryšio iš vaikų galima tikėtis tik tuomet, jeigu į juos buvo investuota - skirtas laikas, dėmesys jiems. Tik tuomet, kai vaikas yra gerai išauklėtas, turi tvirtus ryšius su tėvais, jis gali ir nori pasirūpinti senatvės sulaukusiais tėvais.

Aštuntuoju veiksniu, kurį profesorius įvardija aukščiau už visus kitus, yra žmogaus gyvenimo būdas - individuali žmogaus vertybių ir poreikių sistema. „Tai yra savo tikslo suvokimas, tikėjimas, aktyvumas, mokėjimas gyventi su savimi, laisvalaikio interesai, savanoriavimas, veikla bendruomenėje. Jeigu nieko neturėtumėte, bet turėtumėte šitai - puikiai ir laimingai gyventumėte. Visko galima išmokti, padaryti, bendrauti, laisvėti savyje net ir dirbant - aišku norėtųsi, kad sąžiningai mokėtų, bet jei nemoka, galima dirbti kitur", - apibendrinamas kalbėjo Socialinių tyrimų ir darbo instituto direktorius B. Gruževskis.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją