Nors apie pensijų fondus legendų sklinda daug, tačiau dažniausiai pasitaikančios yra trys. Pirmiausia, kad bankai saugomą pensijų fondų turto vertę įskaičiuoja į bendrą banko turto vertę ir naudoja šias lėšas savo reikmėms. Antra, neva jeigu valdymo įmonės, valdančios privačius pensijų fondus, bankrutuos, kas sukaupta, bus prarasta. Trečia, kad pensijų fondai jų valdymo įmonėms naudingi dėl didžiulių kaupiančiųjų mokamų mokesčių, kuriuos sumokėjus sukaupti pensijos nelabai ir pavyks.

I mitas. Bankai saugomą pensijų fondų turtą naudoja savo reikmėms

Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad pensijų kaupimo bendrovė atidaro atskiras kiekvieno pensijų fondo piniginių lėšų ir vertybinių popierių sąskaitas. Taigi kiekvieno pensijų fondo turtas yra atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto, kaip ir nuo kitų tos pačios bendrovės valdomų pensijų fondų turto.

Kad vertybinių popierių apskaita ir kitos pensijų fondų turto operacijos būtų atliekamos laikantis šalies įstatymų, pensijų fondo turtą saugo ir apskaitą tvarko depozitoriumo funkcijas atliekantis bankas. Sutartį su pensijų fondo depozitoriumu tvirtina Lietuvos bankas. Beje, sudarant banko, kaip atskiros įmonės, finansinę atskaitomybę, kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų turtas, t. y. vertybiniai popieriai, į ją nėra įtraukiamas.

Dar daugiau, iš antros pakopos pensijų fonde sukaupto turto negali būti dengiamos nei pensijų kaupimo bendrovės, nei pensijų sistemos dalyvių skolos. Kaip ir „Sodros“ mokamos pensijos, taip ir antros pakopos pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra būsima pensija. Kol asmuo nesulaukia pensinio amžiaus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jis neturi teisės naudotis šiomis lėšomis.

II mitas. Bankrutavus pensijų fondą valdančiai pensijų kaupimo bendrovei, prarasiu viską, ką sukaupiau senatvei

Pensijų fondų dalyvių apsauga užtikrinama specialiaisiais LR įstatymais, todėl pensijų kaupimo bendrovės bankrotas taip pat negali turėti įtakos dalyvio sukauptam turtui jo asmeninėje pensijų sąskaitoje. Bankrutavus pensijų kaupimo bendrovei, pensijų fondų turtas ir visos teisės bei įsipareigojimai pagal pensijų kaupimo sutartis su dalyviais yra perduodami kitai pensijų kaupimo bendrovei. Pats dalyvis gali rinktis kitą bendrovę arba jam tinkamiausią parinktų pensijų kaupimo bendrovės bankroto administratorius, veikiantis pagal Lietuvos banko patvirtintą tvarką ir reikalavimus. Visos sukauptos lėšos būtų perkeliamos valdyti naujai pensijų fondų valdymo įmonei (pensijų kaupimo bendrovei) ir kaupiamos toliau.

Kartais pasigirsta ir kalbų, kad pensijų fonduose kaupiamos lėšos gali tiek sumažėti dėl akcijų rinkos svyravimų, kad pensijų fondas turėtų būti naikinamas. Toks scenarijus iš tiesų mažai tikėtinas, nes tokia situacija galėtų būti įmanoma, jeigu pensijų fondai visas lėšas investuotų vien į nestabilių ir rizikingų įmonių akcijas. Tai neįmanoma, nes net keli fondų valdymo įmonės padaliniai užtikrina, kad turtas būtų investuojamas laikantis visų LR įstatymų ir apribojimų, valdymo įmonės nuostatų ir pensijų fondo taisyklių. Šie aiškiai nurodo, kur pensijų fondų dalyvių turtas gali būti investuojamas, kokių diversifikavimo, t. y. rizikos išskaidymo, taisyklių turi būti laikomasi ir pan.

Pensijų fondų turtas į akcijas dažniausiai yra investuojamas ne tiesiogiai, o perkant kitus akcijų fondus. Šie fondai savo turtą gali investuoti į 50, 70 ar net daugiau įvairių įmonių akcijas visame pasaulyje. Kadangi pensijų fondų turtas yra investuojamas į kelias dešimtis tokių investicinių fondų, tai dažniausiai pensijų fondų turtas yra išskaidytas į daugiau negu tūkstantį įmonių akcijų ir kelių dešimčių valstybių obligacijas. Vadinasi, vienos ar net kelių įmonių bankrotų atveju įtaka pensijų fondo dalyvių turtui būtų nedidelė.

Pensijų fondų valdytojai nuolat bendrauja su kitų šalių fondų valdytojais, stebi ir analizuoja rezultatus, aiškinasi kokie veiksniai daro didžiausią įtaką jų rezultatams, ir taip stengiasi sukurti investicinių priemonių krepšelį, kurio būtų geriausias rizikos ir grąžos santykis ir kuris geriausiai atitiktų pensijų fondo dalyvio interesus bei lūkesčius. Itin patyrę ir daug profesionalių darbuotojų turintys užsienio fondų valdytojai labai gerai pažįsta vietines rinkas, tad turi daug galimybių per ilgesnį laiką gauti didesnę už rinkos vidurkį investicijų grąžą.

III mitas. Taikomi mokesčiai neleidžia sukaupti pensijai daugiau

Neretai atsiranda dar vienas mitas, kad neva už pensijų fondų valdymą fondų valdytojų imamas mokestis yra toks didelis, kad nedaug ir belieka lėšų pensijai sukaupti. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus fondų valdytojai dabar taiko du mokesčius. Nuo „Sodros“ į asmens pensijų fondą kiekvieną mėnesį pervedamos įmokos išskaičiuojamas vienkartinis 2 proc. įmokos mokestis. Dar yra metinis turto valdymo mokestis, kuris yra nuo 0,65 iki 1 proc. visų pensijai jau sukauptų lėšų. Konservatyvaus kaupimo pensijų fondo dalyviams taikomas 0,65 proc. pensijų turto valdymo mokestis, kitų fondų dalyviams – 1 proc.

Nuo šių metų įmokos mokestis pagal metų pradžioje įsigaliojusius naujus teisės aktus bus mažinamas kiekvienais metais po pusę procento, kol 2017 m. mokesčio nebeliks. Pavyzdžiui, jei dalyvis gauna vidutinį šalies atlyginimą (2 200 Lt), „Sodra“ į jo pasirinktą pensijų fondą šiemet kiekvieną mėnesį perveda 2,5 proc. jo atlyginimo neišskaičiavus mokesčių, t. y. po 55 Lt. Išskaičiavus iš šios įmokos 2 proc. mokestį, lieka 53,9 Lt, kurie, patekę į pensijų fondą, yra investuojami. Nuo 2017 m. visa į pensijų fondą patekusi suma bus investuojama, pvz., „Sodros“ pervesti 55 Lt bus investuojami.

Minėtas metinis turto valdymo mokestis apskaičiuojamas nuo viso šiuo metu pensijų fonde dalyvio sukaupto turto. Tarkim, jeigu vidutinį atlyginimą jau 10 metų gaunantis žmogus šiandien yra sukaupęs antros pakopos pensijų fonde apie 6 tūkst. Lt, turto valdymo mokestis per metus jam atsieis apie 40 Lt, jeigu jis pasirinkęs konservatyvų pensijų fondą arba apie 60 litų – jeigu kitos rizikos pensijų fondą. Tačiau valdymo mokestis didelės įtakos pensijų fondo investicijų grąžai nedaro.

Verta paminėti, kad antros pakopos fondų dalyviui savarankiškai pirkti akcijų ir obligacijų, į kurias investuoja jo pasirinkto pensijų fondų valdytojas, būtų brangiau. Turėdami nemažai ilgalaikio bendradarbiavimo patirties su kitomis finansų institucijomis ir investuodami dideles sumas pensijų fondų valdytojai gauna geresnes akcijų ir obligacijų pirkimo sąlygas, moka mažesnius mokesčius negu privatūs asmenys. Perkant pigiau, už tą pačią sumą galima įsigyti daugiau akcijų ar obligacijų ir gauti didesnę investicijų grąžą.

Pensijų sistema iš tiesų sudėtinga, todėl iškilus klausimams dėl pasirinkto pensijų fondo rekomenduojama kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir išsiaiškinti visus neaiškumus. Dauguma mitų atsiranda iš nuogirdų ar dėl žinių stokos. Tačiau mitus griauti ir šia sritimi domėtis verta, nes tai gali padėti kiekvienam priimti tinkamiausius sprendimus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (130)