Artėjant dideliems pokyčiams – Lietuvai pereinant prie kitos valiutos, DELFI specialiai euro įvedimui skirtoje rubrikoje viena skaitytoja išliejo širdį ir prašė ekspertų patarimo, kad padėtų jai išspręsti dilemą.
„Esu jauna vidutines pajamas gaunanti mergina. Svarstau apie būsto nuomą arba pirkimą. Jau kaip ir norėčiau gyventi savarankišką gyvenimą, atskirai nuo tėvų, tačiau pradiniam įnašui būsto paskolai sukaupti pinigų nėra taip paprasta. Iš kitos pusės - gal vertėtų prieš eurą susigriebti ir ieškoti gerų pasiūlymų, nes vėliau viskas tik brangs? Arba kaip tik geriau išlaukti, kol šaršalas dėl euro bus nuslopintas ir po gerų metų sugrįžti prie būsto pirkimo klausimo? Bet norisi jau dabar gyventi atskirai nuo tėvų. Bet jei išsinuomočiau butą, sutaupyti nuosavam būstui būtų dar sudėtingiau.... Žodžiu, dilema bet kokiu atveju, o dar tas euras artėja ir nesuprantu, kaip geriau. Padėkite!“
Trys ekspertai – „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė, ekonomistė Aušra Maldeikienė ir nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vadovas Remigijus Pleteras – iškelia ir atsako į tris pagrindinius klausimus, kurie palengvins Jūsų apsisprendimą.
1. Kokios mano finansinės galimybės?
Pirmas klausimas yra atsakomas lengviausiai – ar turite pakankamai pinigų, kad iškart galėtumėte įsigyti savo būstą? Investicija į nekilnojamą turtą vis dar yra viena populiariausių ir neretai gera priemonė apsidrausti nuo infliacijos. Jei nesate toks turtingas ar visgi bijote rizikuoti su sunkiai prognozuojamomis NT kainomis, galite svarstyti apie būsto paskolą. Tačiau bankų ekspertai perspėja, kad šis sprendimas privalo būti pagrįstas finansiniais skaičiavimais.
„Būsto pirkimas yra ne skonio, o finansinis reikalas, tad pirmiausiai žmogus turėtų atsakyti sau į klausimą, kas yra naudingiau – nuomotis ar skolintis ir pirkti savo būstą? Reikėtų atidžiai pasiskaičiuoti, kiek abu variantai kainuotų ir įsivertinti finansinį naudingumą“, - pataria banko „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Jei nusprendėte pinigų skolintis iš banko, privalu įvertinti ir pradinį paskolos įnašą - skolinantis būstui, jis būtinai turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės. O. Bložienės teigimu, pradiniam įnašui skolintis nerekomenduojama – tam geriausiai turėti savų santaupų.
Finansų ekspertai pataria skolintis tik ilgalaikę pridėtinę vertę turintiems pirkiniams.
Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, vertinant savo finansines galimybes svarbu įvertinti ne tik paskolos įnašą bei palūkanas.
„Jei yra šeima ir dar turinti vaikų, pasiskaičiuojant būsto paskolos kainą reikia įvertinti, ar galėsite įsigyti ir gyvybės rizikos draudimą tai būsto paskolai. Net jei bankai to nereikalauja, svarbu sau šį klausimą užduoti“, - pataria ekonomistė.
2. Kokie mano ateities planai?
Pakeisti nuomojamą būstą ar namą yra daug paprasčiau nei perparduoti nuosavą būstą, tad prieš darant vieną iš didžiausių ir svarbiausių gyvenimo pirkinių svarbu įvertinti bent jau artimiausios ateities planus. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vadovas Remigijus Pleteras pasakoja niekada neplanavęs išvykti iš Lietuvos. Sukūręs šeimą jis suprato, kad finansinius argumentus nusveria siekis sukurti šeimai saugias ir geras sąlygas.
„Nuomos rinka yra pakankamai civilizuota, tačiau vis vien išlieka galimybė, kad tikrasis būsto šeimininkas po metų ar dviejų nuomos sutartį gali nutraukti. Tad turint šeimą kraustytis iš vienos vietos į kitą būtų jau problematiška“, - sako R. Pleteras.
Įmonės vadovo teigimu, Lietuvoje nėra labai priimtina ir įprasta ilgą laiką gyventi nuomojame būste, priešingai nei kitose užsienio šalyse, kur keliasdešimt procentų gyventojų būstą nuomojasi ir niekada jo taip ir neįsigyja.
„Mes, lietuviai, mėgstame turėti nuosavybę, tai yra saugumo jausmas, tai yra mūsų mentalitetas“, - pastebi R. Pleteras.
Apie laisvės ir atsakomybės pasirinkimą kalba ir O. Bložienė. Specialistės teigimu, nuosavo būsto įsigijimas skolinantis lėšas „pririša“ prie konkrečios vietos, o bankiniai įsipareigojimai varžo keisti darbą, baiminantis dėl nuolatinių pajamų, kurios užtikrintų paskolos dengimą, pakitimo.
Pasak „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės, atsargiau žvelgti į įsipareigojimus turėtų žvelgti ir jauni žmonės.
„Niekada nerekomenduoju būsto įsigyti jaunam žmogui, kuris tik atsikrausto į naują miestą ir pirmąkart pradeda gyventi savarankiškai. Pirmiausiai reikia pažinti vietą, kur gyveni, apsispręsti, kur tu nori gyventi, pagalvoti ir apie ateities planus. Ką reikės daryti, jei pastudijavus metus, dvejus ar trejus užsinorės studijas tęsti užsienyje?“, - pataria savęs paklausti O. Bložienė.
3. Ar galiu sprendimą grįsti vien žemomis būsto paskolų palūkanomis?
Specialistai vieningai pataria – ne, to daryti nereikėtų. Šiuo metu būsto paklausą išties skatina žemos būsto paskolų palūkanos, dėl kurių savo būstą dabar labiau apsimoka pirkti nei nuomotis. „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas nuomos pajamingumo rodiklis (kuris parodo metinių būsto nuomos pajamų ir būsto kainos santykį) Vilniuje yra 6,4 proc., sostinės senamiestyje apie 6 proc., Klaipėdoje – 7 proc., o Kaune – net 9,1 procento.
Nors skaičiai išties optimistiški, tačiau O. Bložienė primena, kad būsto paskolą imame ilgam laikotarpiui, tad čia nepadės ir ekspertų prognozės.
„Negali įvertinti tik praeities ir iš jos darytis išvadų. Lygiai taip pat negali spręsti remdamasis vien poros metų duomenimis, kai tos palūkanos labai patrauklios. Reikia įvertinti tai, kad palūkanos gali būti ir aukštos, ir žemos, ir per 25 m. tas pokytis gali įvykti tikrai ne vieną kartą“, - perspėja specialistė.
Su tuo sutinka ir ekonomistė Aušra Maldeikienė. Moteris mena, jog pati būstą įsigijo dar 1996 m., kai būsto paskolų reiškinio nelabai ir buvo, tačiau vėliau A. Maldeikienė iš banko skolinosi būsto remontui. Ekonomistės teigimu, skolintis iš banko galima tada, kai to išties reikia.
„Per 25 – 40 metų, kuriems imate tą paskolą, nutiks dar visko, tad geriau orientuotis į blogesnius laikus ir apgalvoti visus įmanomus blogus scenarijus. Viena vertus, gerai imti paskolą, kai palūkanos yra žemos, kita vertus, paėmus paskolą esant aukštoms palūkanoms, jos turėtų mažėti. Labai sudėtinga nuspėti tokią tolimą ateitį, tad būstą reikia pirkti tada, kai jo reikia, o ne orientuotis į palūkanas“, - pataria A. Maldeikienė
Visi kalbinti specialistai ramino – mažiau nei po mėnesio keičiama valiuta įtakos paskolų palūkanoms neturės, mat palūkanas diktuoja ne valiuta, o ekonomika. Tiesa, dalis žmonių šiuo metu investuoja į NT, norėdami suspėti išleisti savo santaupas iki euras bus įvestas, tačiau esminių pokyčių tikėtis nereikėtų.
Galiausiai, prieš skolinantis iš banko, visada patariama pasidomėti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimosi nuostatais, kuriuos galite rasti čia.
