Žvėrių šėrimas – daugiau naudos ar žalos?

 (11)
Pavasarį ne vienas lietuvis, tvarkydamas sandėlį susizgrimba, kad dabar jau tikrai galėtų miško žvėrims ir maisto nugabenti. Nors pati mintis padėti žvėrims yra gera, vis dėlto reikėtų kelti kitą klausimą – kaip padaryti, kad noras padėti nepadaryta gamtai žalos.
Žvėrių šėrimas – daugiau naudos ar žalos?
© Shutterstock nuotr.

Šiuo klausimu pakalbintas Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijoje dirbantis Vytautas Ribikauskas tvirtina, kad žvėris maitinantys asmenys klaidų daro daug. Jie dažnai nežino arba neatsižvelgia į naujas taisykles, o kartais daro tiesiog nelogiškus dalykus.

„Klaidos dažniausiai yra vis tos pačios ir jų, deja, nemažėja. Net patys medžiotojai laukinius žvėris šeria dideliais kiekiais, maistą jiems palieka tiesiog ant žemės, o ne tam pritaikytose pastogėse. O jei kalbėsime apie mažiau su mišku susijusius asmenis, tai problemos dar didesnės.

Pavyzdžiui, mūsų miškai yra apsupti sodų bendrijų. Jų gyventojai veža obuolius ir pila į kelio kraštą. Atėjusi stirna obuolį ėda, pro šalį važiuoja automobilis – gyvūnas šoka po ratais. Galiausiai dar yra ir vienkartinės akcijos, kai moksleiviai kartą per metus pabarsto žvėrims kruopų, bulvių, kopūstų. Bet juk svarbiausia jaunimą auklėti ir mokyti, kad gyvūnui dažniau maisto reikia ir viskas turi būti daroma atsakingai, vienos akcijos tikrai neužtenka“, – klaidas vardijo gamtininkas.

Dar vienas aspektas – žala gamtai. Specialistas tvirtina, kad reikia žvėrims parinkti tinkamą ėdalą, jį normuoti, palikti tinkamose vietose. Nesilaikant šių taisyklių ne tiek padedama, kiek kenkiama gamtai.

„Reikia žinoti, kad pastaruoju metu dėl Lietuvoje plintančio afrikinio kiaulių maro, veterinarai uždraudė šerti šernus. Natūraliais pašarais – šakniavaisiais, įvairiais grūdais, grūdų atliekomis – šernus galima vilioti tik tykojimo medžioklėse prie žvėrių tykojimo bokštelių. Elninius žvėris galima šerti šienu, lapuočių medžių ir krūmų šluotelėmis.

Veterinarinė tarnyba griežtai draudžia žvėris šerti bet kokiomis maisto atliekomis ar pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Dar vienas svarbus prašymas – maistas turi būti paliekamas tik specialiai pritaikytose šėryklose, kur jis yra uždengtas nuo kritulių.

Jei nesilaikoma šio nurodymo ir pašaro normavimo, jis genda, pūva, net su žvėrių mėšlu susimaišo. Taip labai teršiamas miškas: pasklinda dvokas, yra didelė ligų plitimo galimybė. Galiausiai reikia suvokti, kad šėrimo vietos po šaltojo sezono turi būti sutvarkytos – reikalinga dezinfekcija, likučiai turi būti užkasti“, – problemas akcentavo V. Ribikauskas.

Paklaustas apie minėtųjų problemų sprendimo būdus, specialistas sakė lengvų ir greitų kelių nematąs. Svarbiausia, kad žmonės priimtų jiems teikiamą informaciją ir suvoktų, jog tinkamas elgesys yra svarbus ne tik gamtai, bet ir jų pačių gerovei.

„Informacijos yra pakankamai, reikia tik norėti ją priimti. Kol kas galimybių rengti vietos bendruomenės susitikimus neturime, tačiau stengiamės kiek galima labiau informuoti per žiniasklaidą: rašome straipsnius, duodame patarimus. Žmonių sąmoningumo augimą jau galima matyti – pastebimai sumažėjo gamtoje paliekamų šiukšlių. Tikiuosi, kad tai netrukus pasireikš ir žvėrių šėrimo srityje“, – vylėsi V. Ribikauskas.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.