Žvejai inspektoriams atskleidė daug paslapčių

 (11)
2014-iems metams artėjant prie pabaigos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai į svečius pasikvietė žvejus mėgėjus. Inspektoriai su žvejais susitiko ne pasigirti per metus sučiuptais brakonieriais, konfiskuotais tinklais ir išsaugotais žuvų ištekliais, bet ir pasikalbėti apie tai, kaip bus ir kaip derėtų saugoti juos kitais metais.
© Shutterstock nuotr.

Gausiai susirinkę žvejai ne tik turėjo progą išsakyti juos kamuojančias problemas, bet nustebino ir pareigūnus, suteikdami jiems naudingos informacijos.

Žvejai papasakojo apie problemiškas vietas, kurios patogiausios brakonieriams, atskleidė pareigūnams nežinomų lašišų lizdų nerštavietes ir papasakojo, kaip iš pirmo žvilgsnio atpažinti brakonierių kabliautoją, išsakė savo nuogastavimus ir pastebėjimus.

Į susitikimą atvyko bene labiausiai gamtos apsauga susirūpinę žvejai mėgėjai. Savo laisvalaikį jie neretai pašvenčia savarankiškam patruliavimui ir budėjimui šalia lašišų nerštaviečių.

Žvejai kalbėjo, kad patiems ne visada pavyksta sudrausminti pažeidėjus ar patikrinti įtartinus asmenis. Dažniausiai pilietiški meškeriotojai pasiunčiami nepadoria kryptimi, tačiau vienas žvejys prisiminė kiek kitokį atvejį.

„Greitai kalba pasikeitė, o ir bilietėlis atsirado, kai mano bičiulis ištraukė savo neetatinio inspektoriaus pažymėjimą“, – pasakojo vienas žvejų.

Ta proga jis, kaip ir kiti susitikime buvę žvejai, Kauno gyvosios gamtos apsaugos departamento viršininko Tomo Barkausko buvo paraginti stoti į neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių gretas.

Šiemet Kauno regiono inspektoriai akcijos „Lašiša 2014“ metu bendradarbiavo ir į reidus kartu vežėsi net 124 neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius.

Žvejai iškėlė vieną, jų manymu, aktualiausią problemą lašišų neršto metu – nepakankamą inspektorių lankymasį prie upių.

„Praeitą mėnesį aš kasdien būdavau prie upės, saugodavau lašišas nuo brakonierių, bet ne vieną kartą taip manęs ir nepatikrino“, – skundėsi kitas meškeriotojas.

Vis dėlto, pareigūnai greitai išaiškino, kad budint svarbiausias dalykas ir yra likti nepastebėtam ir tai, kad inspektorių nematyti, nereiškia, kad jų ten nėra. Brakonieriai pirmiausia siunčia žvalgus – asmenis be brakonieriavimo įrankių, kartais su šunimis. Pastebėjus inspektorius visi brakonieriai greitai išsilaksto.

Be kitą ko, Kauno regiono inspektoriai budėjimą perkėlė į naują lygį. Statomos nuotolinės kameros, kurios ne tik fotografuoja praėjusius asmenis, bet apie judėjimą zonoje praneša inspektoriams trumpąja žinute.

Po susitikimo Kauno gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas T. Barkauskas džiaugėsi, kad jis pasitarnavo prevencijai ir gamtai atsidavę žvejai „vieni dykumoje“ nesijaus.

„Neturėjome tikslo palenkti žvejus į savo pusę. Laikausi tos nuomonės, kad diskusijoje gimsta tiesa. Savo rezultatus galėjome pateikti ir spaudoje, bet norisi abipusio bendravimo, kad galėtume vienas iš kito išgirsti tai, kas svarbu, kad būtų dialogas“, – kalbėjo viršininkas.

Viršininkas teigė, kad į naudą susitikimas išėjo ne tik žvejams, kurie gal patys susigundys tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, bet ir patiems inspektoriams.

„Mums žvejai davė naudingos informacijos. Iš jų išgirdome vietų, kur reikėtų mums lankytis daugiau, daugiau sužinojome apie kabliautojus ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį tikrinant žvejus, ką pastebi tikrai geras žvejys“, – sakė T. Barkauskas.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.