Šylantį klimatą pirmiausia pajunta vabzdžiai

 (4)
Vabzdžiai yra gausiausia gyvūnų grupė žemėje. Dėl didelio skaitlingumo ir biomasės tai ypač reikšminga mitybos grandinės dalis gamtoje. Būtent jais daugiausiai ir maitinasi paukščiai ir šikšnosparniai. Klimato pokyčiai neabejotinai daro įtaką visai gyvajai gamtai, ne išimtis ir vabzdžiai.
Skruzdėlė
© Shutterstock nuotr.

Šiltėjant ir trumpėjant žiemoms Lietuvoje, vabzdžiai į besikeičiančias sąlygas reaguoja greičiausiai.

„Vabzdžiais minta įvairūs ropliai, varliagyviai, žuvys, žinduoliai. Didelė dalis vabzdžių lanko augalų žiedus, minta jų nektaru, tokiu būdu pernešdami žiedadulkes ir apdulkindami augalus“, – pokalbį pradėjo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca.

Pašnekovas, kalbėdamas apie vabzdžių reikšmingumą bei svarbą ekosistemose, pridūrė, jog dalis vabzdžių minta įvairia irstančia organine medžiaga: augalų lapais, trūnijančia mediena, kritusių gyvūnų dvėsena bei kitų gyvūnų ekskrementais.

„Šie vabzdžiai yra svarbūs ir kaip organinių medžiagų skaidytojai, kurie dalyvauja dirvos mineralizacijos procesuose, paspartindami organinių medžiagų irimą“, – pabrėžė specialistas.

Anot vabzdžių skyriaus vedėjo, analizuojant pastarojo dešimtmečio duomenis, pastebėta, kad Lietuvoje daugėja vabzdžių rūšių, kurios išplitusios Vidurio Europoje, kai kuriais atvejais netgi Pietų Europoje.

„Šiandieną nieko nestebina jeigu Lietuvoje aptinkamos miškastepių ar stepių zonai būdingos rūšys. Žinoma, negalima kategoriškai tvirtinti, kad tai tik klimato pokyčių rezultatas. Pietinių vabzdžių rūšių invaziją į šiaurines sritis sąlygoja ir kiti veiksniai, tokie kaip žmonių ūkinė veikla ir su ja susiję kraštovaizdžio pokyčiai, introdukuojami svetimžemiai augalai, prekybiniai ryšiai, intensyvėjanti žmonių migracija“, – vardijo R. Ferenca.

Specialisto teigimu, daugelis vabzdžių yra pakankamai atsparūs aplinkos pokyčiams.

„Jie sugeba prisitaikyti prie kintančių sąlygų, todėl nedideli klimato pokyčiai pastebimos įtakos vabzdžiams neturi, dėl klimato šiltėjimo tik didėja vabzdžių rūšių skaičius“, – akcentavo pašnekovas.

Lietuvoje aptinkamos tiek plačiai Europoje paplitusios rūšys, tiek ir kai kurios Šiaurės Europos taigos zonoje gyvenančios rūšys, tiesa, pastarųjų mažiau.

„Galima paminėti šiaurinį elniavabalį, šiaurinį medkirtį, šiaurinį perlinuką, pelkinį satyrą. Tokios reliktinės vabzdžių rūšys labiausia ir nukenčia dėl klimato atšilimo, nes mažėja joms tinkamų buveinių“, – kalbėjo vabzdžių specialistas.

Anot R. Ferenco, didelė dalis vabzdžių rūšių yra euritopinės. Tai reiškia, kad jos plačiai išplitusios dideliuose plotuose, pavyzdžiui, visoje Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ar Sibire.

„Taigi, euritopinėms rūšims būdingas gebėjimas prisitaikyti prie įvairiausių sąlygų ir dabar vykstantys klimato pokyčiai jų biologijai ar ekologijai jokios įtakos neturi“, — sakė jis.

R. Ferenco nuomone, didžiausias pavojus gresia vabzdžiams tuomet, kai yra naikinamos jų buveinės: kertami seni drevėti ar džiūstantys medžiai, sukultūrinamos natūralios pievos, arba jos užsodinamos mišku.

„Be abejo didelę įtaką turi ir aplinkos tarša, urbanizacija. Tam, kad išsaugotume retas, nykstančias vabzdžių rūšis, svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą tarp žmonių poreikių ir natūralios gamtos. Būtina, kad žmogus išmoktų sugyventi su gamta, o ne vien tik ja naudotis: žiūrėti į pastarąją savanaudiškai kaip į potencialų gerbūvio šaltinį, iš kurio galima pasipelnyti“, – pabrėžė pašnekovas.

Specialisto manymu, svarbiausia yra žmonių ekologinės kultūros ir pagarbos aplinkai bei gamtai ugdymas.

„Tai yra pagrindinė sąlyga, kad išsaugotume ne tik vabzdžius bet ir visą biologinę įvairovę. Visa kita: saugomų rūšių sąrašai, Raudonoji knyga, gamtosauginiai įstatymai, saugomų teritorijų kūrimas yra tik pagalbinės priemonės“.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.