Dėl didelio automobilių ir keleivių srauto tankiausiai reklaminiais stendais „apsodintas“ kelias Vilnius-Kaunas, tačiau jų netrūksta ir kituose Lietuvos keliuose. Anot Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyriausiojo specialisto Eduardo Vaitkevičiaus, tokia praktika yra barbariška ir civilizuotose šalyse neturėtų būti taikoma.
„Ne viskas gerai su reklaminiais stendais. Jų yra per daug, jie yra per dideli, užstoja vaizdą, jie „neįsipaišo„ į kraštovaizdį, kaip reikėtų. Niekas nesako, kad stendų nereikia. Jų reikia, bet ne tokių, kokie yra dabar. Mes juokaujame, kad autostrada Vilnius-Klaipėda, iš abiejų pusių užstatyta stendais, dabar atrodo kaip „Formulės 1“ trasa“, – pasakojo E. Vaitkevičius.
Kelias ir pats yra gražus, o jis atsirado dar iki žmogui atrandant ratą.
„Kelias taip pat yra kraštovaizdžio vertybė, sudedamoji jo dalis. Mes negalime iš jo padaryti parodijos“, – kalbėjo specialistas.
Reklaminiai stendai iš dalies parodo regiono pirkimo galią, ekonominį potencialą, bet sufleruoja ir apie visuomenės brandumą. E. Vaitkevičius pateikė Vakarų Europos šalių pavyzdį, iš dalies apeliuodamas į lietuvių verslininkų moralę.
„Joks vokietis, mylintis savo tėvynę, tradicinį vokišką kraštovaizdį niokojančio stendo, kad ir kiek tai jam atneštų naudos, nestatys. Tikriausiai teko važiuoti per Lenkiją. Ten vyrauja betvarkė iš viso. O jei paimti senosios Europos – Vokietijos, Prancūzijos ar Austrijos - pavyzdžius, tai taip, ten yra reklamų, bet yra specialūs reikalavimai – jų dydis, jų spalvos, jų išdėstymo vietos, tankis. Tai kūrybiškiau įsipaišo į kraštovaizdį ir jo nedarko“, – pasakojo jis.
Dauguma reklaminių stendų statomi privačioje žemėje. Nei Aplinkos ministerija, nei kelininkai neturi įgaliojimų uždrausti ar kitaip reguliuoti jų statybą, tačiau į jų patarimus po truputį pradeda įsiklausyti už stendų egzistavimą atsakingos savivaldybės.
„Kalbant apie kontrolę – čia ne brakonierių gaudymas. Čia yra planavimo dalykai. Šiuos dalykus derina savivaldybės. Tai yra jų kompetencija ir tai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės. Kitas dalykas – kelininkai. Jie sutinka su mumis, randame bendrą kalbą ir į šitą visą dalyką nuo šiol žiūri kompleksiškiau. Jie ruoš rekomendacijas, patarimus savivaldybėms. Pagal juos, vėliau, kai bus projektuojami keliai, rengiami teritorijų planavimo dokumentai, bus būtina atsižvelgti atsižvelgti ir stendai bus statomi civilizuotai“, – sakė E. Vaitkevičius.
Žinoma, rekomendacijų neužtenka, kad būtų galima apsaugoti kraštovaizdį. E. Vaitkevičius teigė, kad tankiai prismaigstyti stendai yra klaida, tačiau po truputį ją galima ištaisyti, o nuo to nenukentės ir reklamų trokštantis verslas.
„Sutvarkyti stendus sunku. Tai yra amžinas procesas. Viena akcija – padarei-sutvarkei, nepadės. Suprantame, kad stendai kainuoja pinigus, bet juos reikia nuosekliai keisti. Tai yra procesas, kurį reikia įgyvendinti per teritorijų planavimą, specialius projektus“, – pasakojo E. Vaitkevičius.