Šiemet jau kilo 69 miško gaisrai

Vasarą ne tik suveši miškai, bet jiems ir kyla didžiausias pavojus. Jei vasara karšta ir sausa, tai kiekvienas šapelis ar spyglys miško paklotėje ima panašėti į degtukus. Neatsakingai numesta nuorūka gali pelenais paversti brandų mišką ir sunaikinti jame susikūrusias ekosistemas.
Šiemet jau kilo 69 miško gaisrai
© DELFI (V.Spurytės nuotr.)

Šiais metais iki birželio 12 d. Lietuvos miškuose užregistruota 69 miško gaisrai. Medžiai degė 17,30 ha plote. 20 iš jų kilo miško gaisrų privačiuose miškuose ir tai sudarė beveik pusė viso išdegusio ploto – 7,13 ha.

Statistika nedžiugina, bet nėra tragiška. 2014 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 92 miško gaisrai 150,27 ha plote.

Šiais metais miškų urėdijų priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 320 kartų.

Didžiausias šių metų miško gaisras kilo Trakų urėdijos ribose. Onuškio girininkijoje išdegė 3 ha privataus ir valstybinio miško.

Savaime aišku nei šis, nei kiti 68 miško gaisrai savaime nekilo.

„Šiandien galima sakyti, kad didžiausias miškų priešas yra žmogus“, – teigė Aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Pagrindinė gaisrų miškuose priežastis išlieka neatsargus ir neatsakingas elgesys juose.

„Miškų gaisrai retai kyla nuo žaibo išlydžio. Dažniausiai tai nuo numestos nuorūkos, laužo, kuriam ten ne vieta, žolės deginimo ir net žaidimo su degtukais. Ką čia kalbėti apie tyčinius padegimus. Jei šiuos faktorius atmestumėm, tai praktiškai net nereikėtų saugoti miškų nuo gaisrų, nes labai mažai būna natūralių gaisrų sukelėjų“, – sakė viceministras.

Į miškų gaisrus pirmiausia reaguoja urėdijos. Jos disponuoja gaisrų gesinimo technika ir gali greičiau pasirodyti gaisro vietoje nei įprasti ugniagesiai. Kretingos miškų uredija šiemet perėmusi rūpinimasį Kuršių nerijos miškais, netgi nusipirko vandens siurblį, kuris gali imti vandenį tiesiai iš marių.

Iki šiol Lietuvoje buvo du tokie siurbliai ir kilus ypatingai sunkiai užgesinamiems gaisrams Kuršių nerijoje, kiekviena valanda gabenant tą siurblį iš Vilniaus kainuodavo daug.

Anot viceministro, gaisrų stebėjimo ir gesinimo sistema veikia puikiai. Reikia pagerinti prevenciją.

„Po kiekvienos nelaimės ieškoma kaltų, bet aš manau, kad sistema yra gerai sutvarkyta. Yra kas gali pastebėti gaisrus anksti, yra kas tuos gaisrus gesina ir pas žmonės yra tinkama parengtis. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į kitą dalyką – į neatsakingus žmones, miškų lankytojus“, – sakė L. Jonauskas.

Viceministras priminė, kad tyčiniams padegėjams gresia rimta atsakomybė.

„Baudos yra milžiniškos. Jei didelė dalis miško išdega, tai kompensuoti žalą reiktų ne tik už išdegusį mišką, bet ir gyvuniją, augmeniją, sunaikintą miško paklotę ir taip toliau. Gali būti, kad specialiai sukėlęs gaisrą žmogus gali neišsimokėti visą gyvenimą. Bet ne tame esmė. Miškai yra valstybės, mūsų visų turtas ir žmogaus pareiga yra jį saugoti, prireikus sudrausminti kitus – mėtančius nuorūkas, deginančius laužus. Jei tą sutvarkysime, tai viskas bus gerai, bet iki to dar toli“, – sakė L. Jonauskas.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.