Renkami neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai

 (27)
Gamtai neabejingi žmonės lengvai gali prisidėti prie jos apsaugojimo. Matant pažeidėjus jie nebūtinai paklus jūsų prašymams nedaryti blogo, o greičiau pasiųs įvairiomis kryptimis. Visai kita kalba prasideda ištraukus neetatinio gamtos apsaugos inspektoriaus pažymėjimą. Šiandien tokiu tapti lengviau nei bet kada.
© DELFI (E.Kniežausko nuotr.)

Nauji neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai priimami ir egzaminuojami grupėmis, dažniausiai – sausio pabaigoje ar vasario pradžioje. Norintieji tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai arba regiono aplinkos apsaugos departamento vadovui turi pateikti šiuos dokumentus: motyvuotą prašymą suteikti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgaliojimus, dvi nuotraukas pažymėjimui ir asmens dokumento kopiją.

Neturėdami teistumo už sunkius nusikaltimus ir administracinės atsakomybės už pažeidimus gamtos apsaugos srityje, pretendentai gali laikyti egzaminus ir tapti neetatiniais inspektoriais.

„Pernai neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais tapo beveik 600 asmenų. Jų pagalba ypač svarbi įvairių gamtos apsaugos akcijų metu, kai suaktyvėja tam tikrų gamtos išteklių naudojimas ir reikalingos didelės pareigūnų ir jų pagalbininkų pastangos saugant ir kontroliuojant šių išteklių naudojimą. Tai ypač aktualu pavasarinio ir rudeninio žuvų neršto ar žvėrių rujos metu. Tuomet organizuojamos akcijos „Lydeka“, „Lašiša“, „Elnias“ ir kitose“ – kalbėjo Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Brakonierių yra daugiau nei aplinkos apsaugos inspektorių. Jie išsibarsto aplink tūkstančius ežerų ir giriose Lietuvoje, tad inspektorių darbas labai pasunkėja. Neetatinių inspektorių viena svarbiausių funkcijų – padėti budėti probleminėse, brakonierių pamėgtose vietose, dalyvauti vykdomuose reiduose.

Kęstutis Trečiokas
Kęstutis Trečiokas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Dauguma neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių – gamtai neabėjingi vyrai, o ateina jie iš labai įvairių sričių. Jie nedirba darbo, o vykdo pilietinę veiklą, tad algos negauna. Vis dėlto, kasmet jų skatinimui skiriame 65-70 tūkst litų. Taip pat neetatiniams inspektoriams yra suteikiamos socialinės garantijos“, – pasakojo ministras.

Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pagalba ypač pasiteisina lašišų neršto metu. Neetatiniai inspektoriai budi ties lašišų lizdais, patruliuoja netoli nerštaviečių ir taip leidžia suvokti brakonieriams, kad šie yra stebimi nuolat.

Neetatiniais inspektoriais tapę vyrai dažnai pasakoja, kad pažymėjimą pasiima ir patys vykdami poilsiauti ar į žvejybą. Visais atvejais pažeidėjai paklusdavo ir liaudavosi daryti smulkius pažeidimus – susirinkdavo šiukšles, nebeimdavo daugiau lydekų nei leidžiama ir panašiai. Be tokio pažymėjimo vaikščiojantys dažnai susiduria su agresyviu pažeidėjų elgesiu.

Didžioji dauguma neetatinių inspektorių yra neabejingi žvejai, tad ir didžioji jų išaiškinamų pažeidimų dalis – 75 procentai – yra žvejybos taisyklių pažeidimai.

2013 metais 522 neetatiniai aplinkos inspektoriai savarankiškai išaiškino 602 pažeidimus, o dirbdami su valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos inspektoriais išaiškinant 3 041 pažeidimą, iš kurių 233 buvo šiurkštūs.

Šiemet neetatinių inspektorių darbas daug sėkmingesnis.

„Per tris šių metų ketvirčius šalyje veikė 543 neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie savarankiškai išaiškino 125 pažeidimus, o kartu su valstybiniais aplinkos apsaugos inspektoriais – 1849. Tiesa, šie duomenys tik iš Regionų aplinkos apsaugos departamentų. Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba nerenka duomenų apie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių darbą“, – sakė K. Trečiokas.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.