Prie ežero plaunantiems automobilį - didžiulės baudos

 (40)
Kiekvienas savo automobilį mylintis ir jį prižiūrintis vairuotojas tikrai neleis jam stovėti purvinam. Deja, ne vienas vairuotojas, išvažiuodamas pailsėti prie ežero ar upės, tuo pačiu sumano ir nusiplauti savo automobilį, nesusimąstant, kokia žala padaroma gamtai. Tūkstančiai tokių vairuotojų kasmet yra nubaudžiami pareigūnų, o ne vienam toks „taupymas“ gali kainuoti net pora tūkstančių litų.
Langų plovimas mieste gali kainuoti labai brangiai
© AFP/Scanpix

Draudžiama automobilius ir kitas transporto priemones plauti gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose. Taip pat ir dulkinti, purtyti kilimėlius ar kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis, mechanizmus.

Nors nuo rekordiškai daug 2010 metais už ne vietoje plaunamą automobilį nubaustų asmenų ir mažėja, tokių asmenų skaičiai vis tiek siekia tūkstančius. Kai kam tokios priemonės gali pasirodyti drakoniškos, tačiau šie žmonės pamiršta apie gamtai daromą poveikį.

Įvairiais skaičiavimais, su vienu automobilio plovimu į aplinką patenka apie 100 gramų teršalų. Lengva suskaičiuoti, kad 2010 metais 7000 nubaustų vairuotojų aplinkoje paliko virš 700 kilogramų pavojingų teršalų, kurie niekur iš gamtos nedings šimtus metų. Čia neskaičiuojama susidariusių muilo putų, kurios neskaidžios ir skatina vandenų žydėjimą bei kenkia gyvūnijai ir žuvims.

Plovimo priemonėse esantys fosfatai skatina vandens žydėjimą, dėl kurio mažėja deguonies vandens telkiniuose ir žūsta žuvys. Tepalai ir kiti chemikalai kenkia vandens paukščiams.

Naftos produktai padengia vandenį plėvele, o paukščiai ją ryja, tepa tokiu vandeniu savo plunksnas ir nuodijasi.

Abejojantiems tokiu poveikiu gamtai, automobilių žurnalistas ir ekspertas Egidijus Babelis gali patvirtinti, kad automobilių parkas Lietuvoje yra apverktinos būklės. Iš ne pirmos jaunystės mašinų bėga įvairios kenksmingos medžiagos, o ypač tepalai.

„Automobiliais Lietuvoje ne visi vairuotojai rūpinasi atsakingai. Pirmiausia jie rizikuoja savo automobiliu ir net gyvybe, bet kartu ir aplinkoje palieka nemažai kenksmingų medžiagų – varva ne tik tepalai, bet ir langų plovimo skystis, o kartais net radiatorių aušinimo skystis. Tereikia pasižvalgyti po tuščias stovėjimo aikšteles prie prekybos centrų ir iš ten esančių sudžiuvusių tepalų dėmių pasimatys tikrasis automobilių parko vaizdas“, – pasakojo automobilių ekspertas.

Jis pažymėjo, kad gamtoje plaudami transporto priemones vairuotojai ne tik kenkia aplinkai, rizikuoja nemažomis baudomis, bet ir gali pakenkti savo automobiliams.

„Pigios plovimo priemonės, netinkamai paskaičiavus jų koncentraciją, po truputį ėda ir naikina automobilio kėbulo dažų sluoksnį. Automobilių plovyklose dirba profesionalai ir tokių dalykų išvengiama. Ten visas panaudotas vanduo keliauja į talpyklas, kur jis filtruojamas ir valomas, todėl aplinkai nebus jokios žalos“, – pasakojo E. Babelis.

Anot jo, švara tviskančiam automobiliui nereikia išleisti 20-30 litų automatinės plovyklos paslaugoms. Įgudus savitarnos plovyklose automobilį galima gerai nusiplauti ir už 10 litų.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.