Pokyčiai Klaipėdoje gąsdina gamtininkus

 (7)
Uostininkai prakalbo apie užmačias iš Kiaulės nugaros salos padaryti pusiasalį. Neva aplinkosaugininkai jau kuris laikas pageidauja barjero – neleisiančio sūriam Baltijos jūros vandeniui plūsti į Kuršių marias. Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis tai vadina mažų mažiausiai keista idėja ir nenorėtų, kad uostininkai ekonomines problemas spręstų grandioziniais gamtą tvarkančiais projektais.
Kiaulės Nugara
© N.Jankausko nuotr.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos vadovai aiškino, kad nauja teritorija būtų reikalinga ir pačiam uostui, kuriam labai trūksta laisvų teritorijų dėl greta veiksiančio Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGD), ir net Kuršių nerijai. Mat pusiasalyje būtų galima pratęsti vandentiekį ir sumontuoti hidrantus, kurie būtų naudojami miškų gaisrams gesinti. Be to, ji būtų naudinga aplinkosauginiu aspektu – tarnautų kaip užtvara, kuri neleistų sūriam vandeniui plūsti į marias.

E. Paplauskis apie tokius uostininkų planus nebuvo girdėjęs, tačiau jie jam buvo labai ne prie širdies.

„Be rimtos mokslinės analizės, be jokio poreikio nereikėtų daryti grandiozinių pseudo projektų ir taip spręsti savo ekonominių problemų. Nesu matęs rimtų publikacijų, kad tokių priemonių reikėtų“, – pasakojo ekologas.

Sūrėjančiu Kuršių marių vandeniu nepatenkinti ir verslininkai. Toks vanduo gena žuvis į Rusijai priklausančią marių dalį, kur jie jas išgaudo. Barjero visai norėtų ir jie, tik įdomi detalė – toks barjeras jau šimtus metų stovi.

„Ties Kiaulės nugara yra natūralus gamtinis barjeras sūriam vandeniui – slenkstis, vadinamas Kakta. Statant SGD ir darant uosto gilinimo darbus buvo patikinta, kad šis natūralus barjeras nebus pažeistas. Suklusčiau išgirdęs apie tokius planus. Tai kelia įtarimų, kad nebūtinai bus sveika ir neturėtų tokiais būdais būti sprendžiama problema, kur dėti gruntą“, – sakė E. Paplauskis.

Ekologas paaiškino, kad sūraus vandens marių žiotyse visada buvo ir bus, bet kuo labiau uostas yra gilinamas, tuo toliau į marias patenka sūrus vanduo. Kakta neleidžia šiam procesui būti labai drastiškam, todėl ekologui atrodo, kad nereikėtų skubėti su tokiais projektais. Uostininkų teigimu, laiku sutvarkius dokumentus, sala pusiasaliu virstų jau po penkerių metų.

„Tai ekoinžinerijos reikalai. Tik rimti Lietuvos mokslininkai, poveikio aplinkai vertinimas galėtų pasakyti, ar tai turėtų efektą. Čia negali jokie mėgėjai diskutuoti, čia rimtų mokslininkų darbas. Man dabar peršasi mintis, kad ne nuo tos pusės sprendžiama problema“, – sakė jis.

Sujungus salą su žemynu atsirastų ir kitų problemų. Šiuo metu Kiaulės nugaroje karaliauja paukščiai. Sala jiems saugi oazė nuo žmonių ir plėšrūnų. Kitos tokios vietos Kuršių mariose paprasčiausiai nėra.

„Sujungus salą su žeme, būtų sunaikinta paukščių perimvietė. Kai buvo kalbama apie dujų terminalo statybą, jei būtų tekę sunaikinti salą, būtų reikėję statyti dirbtines salas paukščių perėjimui, nes jų Kuršių mariose trūksta. Paukščiai nebeperėtų jei ir sala virstų pusiasaliu – daug daugiau patektų plėšrūnų ir ji būtų automatiškai sunaikinta“, – pasakojo E. Paplauskis.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.