Čia atvykstantieji gali pasivaikščioti pažintiniu taku ir pasigrožėti vienu gražiausių Lietuvos ir Kuršių nerijos kraštovaizdžių. Tačiau retas iš besimėgaujančių šia įspūdinga vieta žino apie jai iš kelių pusių kylančias grėsmes.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, kalbėdama apie pokyčius Pilkosiose kopose, pabrėžia, jog gamta gyvena savo gyvenimą ir žmogus jos pokyčius dažnai gali tik stebėti.
„Gamta yra iš tikrųjų yra labai labai stipri, ji gyvena savo gyvenimą. Kartais mums patinka, kaip ji elgiasi, kitą kartą sakom, ne, šitaip negerai. Vis dėlto dažniausiai tiesiog turime tiktai stebėti, kas ten vyksta ir fiksuoti pasikeitimus. Štai Pilkosiose kopose didžiausias pokytis yra tas, kad jos pasidengė žole – tikrai nemaži jų plotai užaugo.
Vakarų vėjai, žinoma, taip pat atneša ir medžių sėklų. Mes į tai žiūrime kaip į natūralius procesus, tačiau labai norisi, kad iš Pilkųjų kopų nepasidarytų miškas“, - gamtos darbą perkuriant kopas vertino specialistė.
Kitas veiksnys, turintis esminės įtakos Pilkųjų kopų ypatingų reljefo formų kaitai, yra žmogaus elgesys Naglių gamtos rezervate. Pasak A. Feser, atvykstantieji pasigrožėti ne visada supranta, kad, tenkindami savo poreikius daugiau pamatyti ar surasti geresnį apžvalgos kampą, jie iš kitų gali atimti galimybę mėgautis šiuo gamtos grožiu.
„Plotas, kuriame Naglių rezervate gali vaikščioti žmonės, yra nedidelis – apytiksliai 5 hektarai (Naglių gamtos rezervato plotas – 1680 ha – aut.past.). Gamtos grožį žmonės turi matyti, mes negalime tiesiog saugoti rezervato ir niekam jo nerodyti. Toje vietoje, kur vaikšto žmonės, kopos jau akivaizdžiai pažemėjo – jų aukštis sumažėjo maždaug 5 metrais. Kopos taip pat maždaug 10 metrų „nukeliavo” link marių.
Dėl šių priežasčių pasiekę pažintinio tako galą žmonės jau nebemato tokio vaizdo, kokiu galėjo džiaugtis anksčiau. Pilkosiose kopose pats didysis grožis yra smulkiosios reljefo formos – kopos su jų lomelėmis, visokiausiais šešėliais. O ten, kur praeina daug žmonių lieka lygus takas“, - apie neatsargaus žmonių elgesio pasekmes pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.
A. Feser taip pat pabrėžė, kad nuolat ieškoma naujų variantų, kaip suderinti leidimą grožėtis Pilkosiomis kopomis ir tuo pačiu saugoti šią išskirtinę, civilizacijos nepaliestos gamtos erdvę.
„Kadangi iš nedrausmingų rezervato lankytojų dažnai sulaukiame atsakymų, jog „nematėm draudimo, ten nebuvo parašyta”, šiemet užsispyrėme ir beveik kas dvi savaites keitėme įspėjamąsias lenteles tam, kad žmonės eitų kur nurodyta, o kitur paliktų nepaliestą pirmapradę gamtą.
Visą vasarą turėjome kopų sargus – jie nerašė protokolų, bet kaip kokie cerberiai būdavo pažintiniame take ir visą laiką žmones perspėdavo, su jais kalbėdavosi, pasakodavo, kas atsitinka nesilaikant taisyklių ir kodėl negalima vienur ar kitur eiti. Taip vykdėme pažeidimų prevenciją.
Turime ir inspektorę, kuri dažnai aplanko Pilkąsias kopas – ji gali paskirti ir baudas. Beje, pažintinio tako gale taip pat pastatėme ir regyklą, ant kurios pasilypėjus galima pamatyti gražiausius kopų vaizdus. Taip lankytojai gali patenkinti savo fotografavimo, žiūrėjimo iš viršaus poreikius. Jei tik nebūtų tos regyklos, visi liptų ant arčiausiai esančios kopos ir po dviejų ar trijų metų jos neliktų“, — darbus vardijo A. Feser.
Vis dėlto toks darbų sąrašas nėra baigtinis. Tam, kad kiekvienais metais lankytojai turėtų galimybę grožėtis Pilkosiomis kopomis, turi būti kuriamos vis naujos strategijos.
„Labai kviečiame į talką savanorius. Kitais metais vėl tikrai turėsime sargus, kurie padės saugoti kopas. Svarbiausia, kad žmogui būtų aišku, kodėl jis ten negali eiti, kodėl mes tai saugome. Darysime dar daugiau naujų informacinių stendų, kurie keltų tokias emocijas, kad žmogus pats suprastų“, — Naglių rezervato puošmenos – Pilkųjų kopų – saugojimo planus pristatė A. Feser.