Spaudos konferenciją pradėjęs Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas padėkojo komandai, kuri per metus pasiekė apčiuopiamų rezultatų.
„Nenorime nei girtis, nei sėdėti nuleidus akis, norime pateikti informaciją ir apžvelgti mūsų laukiančias perspektyvas ir išgirsti jūsų klausimus“, – kalbėjo ministras.
Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai šiemet visoje Lietuvoje išrašė 3500 protokolų. Iš visų pažeidimų 48 procentus sudaro brakonieriavimas, keliantis grėsmę ne tik kai kurių gyvūnų ar žuvų skaičiui, bet ir visai biologinei įvairovei. Kovai su brakonieriais ir yra skiriamas didžiulis dėmesys.
Bene svarbiausias ministerijos pasiekimas šiais metais buvo įtvirtinta brakonierių automobilių konfiskacija. Jais dabar rizikuoja tie brakonieriai, kurie jais gabena palaikus ar iš jų medžioja.
Šiemet sulaikyta jau vienuolika automobilių, tris teismas jau konfiskavo, dėl kitų verda teisminiai procesai. Nuo kitų metų ministerija sieks, kad toks pats metodas būtų taikomas ir neteisėtai sugavusiems lašišas.
Taip pat iš brakonierių ir prekyviečių buvo konfiskuota per tūkstantį tinklų, 17-20 šautuvų.
Dar viena svarbi pataisa – būdravimas. Aplinkos apsaugos inspektoriams nebereikia kiaurą parą budėti. Inspektoriai už būdravimą gauna 10 procentų savo algos dydžio ir privalo būti pasiruošę bet kuriuo metu reaguoti į pažeidimus.
Būdravimas kartus su įsteigta Aplinkos ministerijos dispečerinė leidžia efektyviau ir greičiau reaguoti į kylančias grėsmes gyvajai gamtai.
Iki šiol inspektoriai informaciją gaudavo iš bendrojo pagalbos centro ir turėdavo važiuoti į eismo įvykius, kuriuose transporto priemonės nutrenkdavo gyvūnus. Juose inspektoriai tiesiog susisiekdavo su reikiamo medžiotojų būrelio atstovais ir grįždavo prie savo darbų. Šiandien jiems to daryti nebereikia.
Ministerijos specialistams sėdint prie telefono didėja efektyvumas. Užduotys inspektoriams paskirstomos pagal prioritetą ir svarbą, nes, pavyzdžiui, ne visada pasaloje budintiems inspektoriams galima trukdyti dėl tvoros, kuri stovės ir kitą rytą. Taip inspektoriams atrišamos rankos svarbiausiems darbams.
Bendra baudų ir žalų suma brakonieriams ir pažeidėjams šiemet siekia beveik milijoną litų, bet kol kas išieškoma tik pusę. Likę žmonės yra nemokūs arba nusikėlė baudų mokėjimą porai metų į ateitį. Čia Aplinkos ministerija taip pat rado vaistų. Nuo kitų metų piktybiškai nemokantys baudų, pajamų neturintys, bet darbingo amžiaus asmenys, turės atlyginti žalą dirbdamas viešuosius darbus.
Patikrinta apie 100 000 žvejų, 1962 iš jų neturėjo leidimo. 2012 metais surinkta 2,2 mln, 2013 – 5,7 mln, o šiais metais jau virš 6 mln lt.
Iš šių pinigų ne tik bus įžuvinami vandens telkiniai, bet ir tobulinama infrastruktūra žvejams.
Kitiems metams taip pat ruošiama pataisų – baudos gali grėsti subrakonieriautų lašišų pirkėjams ir pardavėjams, o taip pat ministrui bus siūloma pasirašyti Mėgėjiškos žūklės taisyklių pataisą dėl leistino pagautų lydekų skaičiaus.
Iki šiol leidžiama sužvejoti ir namo parsinešti penkias lydekas, bet didelė dalis žvejų, norėdami apsaugoti, protingiau naudoti išteklius ir sutaupyti lėšų įžuvinimui pasisako už tai, kad būtų galima imti tik tris lydekas.
Iš kitos pusės, mokslininkai rekomendavo neberiboti stintų žvejybos, tad iš visos Lietuvos ant Kuršių marių ledo suvažiavę žvejai galės parsivežti visą savo laimikį.