Nuo kitų metų stintų – kiek paneši, lydekų – po tris?

 (20)
Šiemet gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai išrašė baudų ir žalų už milijoną litų, patikrino apie 100 000 žvejų mėgėjų, o šie nupirko bilietėlių už 6 milijonus litų – trigubai daugiau nei prieš trejus metus. Aplinkos ministerija, metams artėjant į pabaigą, pristatė savo pasiekimus šiais metais ir tikslus ateinantiems gamtos apsaugos srityje.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Spaudos konferenciją pradėjęs Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas padėkojo komandai, kuri per metus pasiekė apčiuopiamų rezultatų.

„Nenorime nei girtis, nei sėdėti nuleidus akis, norime pateikti informaciją ir apžvelgti mūsų laukiančias perspektyvas ir išgirsti jūsų klausimus“, – kalbėjo ministras.

Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai šiemet visoje Lietuvoje išrašė 3500 protokolų. Iš visų pažeidimų 48 procentus sudaro brakonieriavimas, keliantis grėsmę ne tik kai kurių gyvūnų ar žuvų skaičiui, bet ir visai biologinei įvairovei. Kovai su brakonieriais ir yra skiriamas didžiulis dėmesys.

Bene svarbiausias ministerijos pasiekimas šiais metais buvo įtvirtinta brakonierių automobilių konfiskacija. Jais dabar rizikuoja tie brakonieriai, kurie jais gabena palaikus ar iš jų medžioja.

Šiemet sulaikyta jau vienuolika automobilių, tris teismas jau konfiskavo, dėl kitų verda teisminiai procesai. Nuo kitų metų ministerija sieks, kad toks pats metodas būtų taikomas ir neteisėtai sugavusiems lašišas.

Taip pat iš brakonierių ir prekyviečių buvo konfiskuota per tūkstantį tinklų, 17-20 šautuvų.

Dar viena svarbi pataisa – būdravimas. Aplinkos apsaugos inspektoriams nebereikia kiaurą parą budėti. Inspektoriai už būdravimą gauna 10 procentų savo algos dydžio ir privalo būti pasiruošę bet kuriuo metu reaguoti į pažeidimus.

Būdravimas kartus su įsteigta Aplinkos ministerijos dispečerinė leidžia efektyviau ir greičiau reaguoti į kylančias grėsmes gyvajai gamtai.

Iki šiol inspektoriai informaciją gaudavo iš bendrojo pagalbos centro ir turėdavo važiuoti į eismo įvykius, kuriuose transporto priemonės nutrenkdavo gyvūnus. Juose inspektoriai tiesiog susisiekdavo su reikiamo medžiotojų būrelio atstovais ir grįždavo prie savo darbų. Šiandien jiems to daryti nebereikia.

Ministerijos specialistams sėdint prie telefono didėja efektyvumas. Užduotys inspektoriams paskirstomos pagal prioritetą ir svarbą, nes, pavyzdžiui, ne visada pasaloje budintiems inspektoriams galima trukdyti dėl tvoros, kuri stovės ir kitą rytą. Taip inspektoriams atrišamos rankos svarbiausiems darbams.

Bendra baudų ir žalų suma brakonieriams ir pažeidėjams šiemet siekia beveik milijoną litų, bet kol kas išieškoma tik pusę. Likę žmonės yra nemokūs arba nusikėlė baudų mokėjimą porai metų į ateitį. Čia Aplinkos ministerija taip pat rado vaistų. Nuo kitų metų piktybiškai nemokantys baudų, pajamų neturintys, bet darbingo amžiaus asmenys, turės atlyginti žalą dirbdamas viešuosius darbus.

Patikrinta apie 100 000 žvejų, 1962 iš jų neturėjo leidimo. 2012 metais surinkta 2,2 mln, 2013 – 5,7 mln, o šiais metais jau virš 6 mln lt.

Iš šių pinigų ne tik bus įžuvinami vandens telkiniai, bet ir tobulinama infrastruktūra žvejams.

Kitiems metams taip pat ruošiama pataisų – baudos gali grėsti subrakonieriautų lašišų pirkėjams ir pardavėjams, o taip pat ministrui bus siūloma pasirašyti Mėgėjiškos žūklės taisyklių pataisą dėl leistino pagautų lydekų skaičiaus.

Iki šiol leidžiama sužvejoti ir namo parsinešti penkias lydekas, bet didelė dalis žvejų, norėdami apsaugoti, protingiau naudoti išteklius ir sutaupyti lėšų įžuvinimui pasisako už tai, kad būtų galima imti tik tris lydekas.

Iš kitos pusės, mokslininkai rekomendavo neberiboti stintų žvejybos, tad iš visos Lietuvos ant Kuršių marių ledo suvažiavę žvejai galės parsivežti visą savo laimikį.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.