Miškus siaubiančių miestiečių laukia baudos

 (43)
Uogavimas vienam malonumas, kitam būdas papildomai užsidirbti. Dėl vienos ar kitos priežasties žmonės traukia į miškus ir raistus uogų, o dažnai neapdariai elgdamiesi padaro nemažą žalą gamtai.
„Šukos“ - prietaisas, kuriuo mėlynės renkamos draudžiamu būdu
© Utenos RAAD

Žagarės regioninio parko turtai yra kartu ir jo prakeiksmas. Spanguolėmis turtingos pelkės kaip magnetas traukia beatodairiškus uogautojus, trypiančius miško paklotę ir paliekančius šiukšlių kalnus už savęs.

Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas teigė, kad norintys uogauti šiame regioniniame parke dar turėtų tik pinti krepšius, nors mėlynių jau dabar atsiranda.

„Pagal draustinio rėžimą galima lankytis tik nuo rugsėjo pirmos, tad apie mėlyniavimą negalima būti jokios kalbos. Draustinis turi savo specifiką, čia ne pramoninė pelkė. Reikia atsižvelgti ir į paukščius“, – kalbėjo parko direktorius.

Praktiškai visa ūkinė veikla yra stabdoma retųjų paukščių perėjimo metu. Paukščiai baidosi iš lizdų, todėl kiaušiniai, ypač tokią šaltą vasarą, gali lengvai atšalti, o išsiritę jaunikliai patiria daugiau pavojų.

Visgi, M. Balčiūnas nėra linkęs į kraštutinumus ir pirmiau kalbasi su uogautojais.

„Kelerius metus specialių baudžiamųjų akcijų nedarydavome, nes tie uogautojai pagrinde būdavo vietiniai žmonės, o vietiniams galima pauogauti. Jie saugo gamtą ir atsakingai naudoja gamtos turtus, nes žino, kad ir kitais metais norės uogauti. Bet populiarėja uogavimas ir tarp miestiečių. Juk ir Šiauliai arti. Atvykėliai nori daug, greitai ir bet kokiomis priemonėmis“, – sakė direktorius.

M. Balčiūnas teigė, kad šiukšlinimas, miško paklotės ardymas ir nutrypimas – pagrindinės uogautojų keliamos problemos.

Pelkė pakankamai didelė ir galima paklysti, todėl visokiais maišeliais žymi savo maršrutą, priraišioja visokiausių skiaučių. Teko rasti tokių užžymėtų takų, o jie nelabai puošia mišką. Taip pat mindoma paklotė. Vienas praeina vienu takeliu, kitas kitu, o atrodo lyg būtų prabėgęs didžiausias būrys“, – kalbėjo M. Balčiūnas.

Uogautojai, kuriems geriau pasiseka, dažnai nebeturi kur sutalpinti savo šiukšlių.

„Atsiranda taršos poveikis. Pasiima žmonės ir atsigerti, ir pavalgyti, o prisikrovę pilnas kuprines uogų paskui nebenori šiukšlių atgal neštis“ – kalbėjo M. Balčiūnas.

Parko direktorius taip pat išskyrė didelę problemą – uogienojų „šukavimą“. Specialiais rinktuvais surinktos uogos nudrasko krūmelį. Dėl to jis gali visai sunykti, bet savaime aišku, kad derlius kitais metais bus menkesnis.

Pagal nustatytą Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarką, draudžiama renkant uogas rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti uogienojus žalojančius įrankius. Visai nesvarbu, kokie jie – savadarbiai ar pagaminti gamykloje. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant šį reikalavimą numato baudas piliečiams nuo 25 iki 100 litų, pareigūnams – nuo 100 iki 200 litų.

Yra žmonių, kuriems uogauti nepatinka, ir čia nieko nuostabaus, bet sunku rasti, kas nenorėtų paskanauti miško uogų. Pilietiška būtų nepirkti „nušukuotų“ uogų, o jas atskirti paprasta. Tokios uogos atrodys sumaigytos ir šiukšlinos – pilnos šakelių ir lapelių.

Kaip sakė parko direktorius, šiemet vėl bus pradėtos taikyti specialios akcijos nedrausmingiems uogautojams.

Savavališki gamtinių rezervatų lankytojai, einantys uogauti ar grybauti, baudžiami 300-500 litų baudomis. Net pritaikius pusę minimalios baudos už pirmąjį pažeidimą, asmenys turės sumokėti 150 litų baudą.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.