Miškininkai pasirūpina ir vargingai gyvenančiais

 (7)
Miškininkai Lietuvoje turi daug pareigų, ne tik kirsti mišką. Miškų sodinimas, priešgaisrinė apsauga, kelių priežiūra, rekreacinės infrastruktūros kūrimas, vertingų buveinių ir gamtos interesų saugojimas – pagrindinės ir svarbiausios miškininkų funkcijos. Šalčininkų miškų urėdijos Girios girininkijos girininkas Darius Šapokas savo darbe mato ir dar vieną funkciją – socialinę.
Miškininkai pasirūpina ir vargingai gyvenančiais
© E. Kniežausko nuotr.

Miškai Lietuvoje yra bendras visuomenės turtas. Net ir privatūs miškai negali būti aptverti nuo grybautojų ar uogautojų ir nors mediena šiandien yra labai brangi, bet ji nepriklauso vien tik didiesiems pramonininkams. Miškininkai randa kaip ją padaryti prieinamą ir nedaug pinigų turintiems žmonėms.

„Žmonėms leidžiama pasiruošti sau malkų iš kirtimų atliekų. Kertant mišką susidaro daug įvairių nuopjovų, šakų, netinkamų gamybai medžių kamienų. Iš krūvų jas žmonės ir gali atsirinkti“, – pasakojo D. Šapokas.

Iš visos Lietuvoje nukertamos medienos apie trečdalį jos pasilieka miškuose. Žinoma, ji ten nepradingsta, supūva ir patrešia dirvą, bet ir ūkiškesnis likučių naudojimas žalos kirtavietei nebedaro. Pastarasis būdas kainuoja simboliškai ir jį renkasi sunkiau besiverčiantys žmonės.

„Urėdijos iš to praktiškai jokio pelno neturi. Tai labiau socialinė funkcija. Kirtimų atliekos yra pigesnis variantas nei įsigyti jau paruoštas malkas. Nepasiturintiems žmonėms mes taip suteikiame galimybę pasirūpinti savo namų šiluma“, – sakė D. Šapokas.

Šis variantas nieko nekainuoja urėdijoms. Pagal įstatymus, kai kuriose vietose draudžiama pramoniniu būdu apdoroti kirtimų atliekas, pavyzdžiui, biokuro gamybai.

Kai kur mediena privalo būti palikta, kad pūdama patręštų dirvožemį, kai kur aplinkos sąlygos per daug sudėtingos, kad finansiškai apsimokėtų vežti biokuro gamybos techniką, o kai kur ir potencialios biokurui medienos lieka per mažai, kad ją gaminti būtų pelninga.

Visgi, sumažėjus mąstams, tuo mažais kiekiais užsiimant privatiems žmonės, tai tampa ir pelninga, ir gamtai nedaroma žala.

„Reikia akcentuoti dėl biokuro gamybos. Ne visur leidžiama ir ne visur įmanoma kirtimų atliekas pramoniniu būdu ruošti biokurui. Pavyzdžiui, nederlingose augavietėse iš viso draudžiama tuo užsiimti, bet viena yra mums tai daryti pramoniniu būdu ir išsivežti visas kirtimų atliekas, o kitas – leisti žmogui pasirinkti malkų iš krūvų“, – kalbėjo girininkas.

Viso per metus Lietuvoje susidaro 2,5 mln. m3 kirtimo atliekų. Skirtingų šaltinių duomenimis, potencialiai galimos naudoti miško kirtimo atliekos Lietuvoje sudaro 0,8-1,1 mln. m3.

Kainos urėdijose svyruoja ir gyventojams skiriasi nuo poros iki penkių eurų už kubinį metrą.

Skaičiai rodo, kad apsirūpinti energija galima ir nenukertant papildomų medžių, bet kartais ir tai neišvengiama.

„Duodame žmonėms ir pasikirsti menkavertės medienos. Dažniausiai tai yra medžiai iš sanitarinių kirtimų – vėjovartos, kenkėjais apnikti medžiai, o kartais ir sausuoliai“, – pasakojo D. Šapokas.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.