Brakonierius nelegaliai lašišų žvejybai skatina didžiuliai pinigai. Už laukinės lašišos kilogramą galima gautį 40 litų, o už puslitrį ikrų – 80 litų. Inspektoriai skaičiuoja, kad per mėnesį brakonieriai taip gali uždirbti 10 000 litų. Vis dėlto, tai yra tik lašas, palyginus su eršketų, kuriais kryptingai Lietuvoje įžuvinamos upės jau ne pirmus metus.
Dėl nekontroliuojamos žvejybos, vandens taršos, nerštaviečių naikinimo statant užtvankas ši karališkoji žuvis išnyko kone visoje Europoje. Lietuvoje paskutinis eršketas sužvejotas prieš penkiasdešimt metų. Eršketų populiaciją pirmieji ėmėsi atkurti vokiečiai, vėliau lenkai, o prieš ketverius metus ir Lietuva.
Iš pradžių upės Lietuvoje buvo įžuvinamos iš Lenkijos atvežtais paaugintais eršketukais, ar iš Kanados importuojami labai brangūs šių žuvų ikrai. Per ketverius metus lietuviai išmoko šį specifinį amatą ne ką prasčiau nei mūsų didieji kaimynai. Šiemet Rusnėje užauginta jau 2000 į upes pasiruošusių iškeliauti eršketukų, o pati žuvivaisa Žemaitijoje perėjo į visai kitą lygį.
Bėgant metams šių priešistorinių, net iki 4-ių metrų ilgio užaugančių, žuvų atkūrimo mastai turėtų tik didėti, o pats įžuvinimas atpigti. Nuo šiol Rusnėje pradėti auginti pirmieji reproduktoriai – žuvys skirtos ikrų gavybai.
Palyginimui – iš Kanados atvežti 600 gramų ikrų kainuoja 24 000 litų.
Pavasarį iki pusės kilogramo svorio praauginti eršketukai bus paleisti į upes, tačiau ne visi. Keturiasdešimt jų liks gyventi Rusnėje, naujai įrengtuose baseinuose, kur po 8-10 metų subręs, užaugs iki 60-70 kilogramų svorio ir pradės gaminti ikrus.
Laisvėje šioms žuvims prireiktų dvigubai daugiau laiko, o žuvys susidurtų su daug didesniais pavojais.
Vis dėlto, didžioji dalis jauniklių bus paleisti į laisvę. Prieš tai jie bus suženklinti, o pagal gautus duomenis vėliau braižomi jų migracijos keliai, įpročiai.
Iš viso į Lietuvos upes yra išleista per 15 000 šių žuvų, tačiau pačios jos lengvai neišgyvens. Tam reikia ir žvejų mėgėjų pagalbos.
Aplinkos ministerija kasmet kreipiasi į visus žvejus ir prašo, kad pagavę upėje ar Kuršių mariose eršketą, jį paleistų atgal į vandens telkinį. Informacija apie pagautą žuvį ir būdą, kaip ji buvo sugauta, Aplinkos ministerijos specialistams taip pat yra labai svarbi. Ji padės išsiaiškinti aštriašnipio eršketo migracijos kelius ir elgseną.
Iki šiol iš žvejų mėgėjų surinktų duomenų galima spręsti, kad eršketukai Lietuvoje jaučiasi puikiai – Kuršių mariose sočiai atsimaitina ir greitai penisi, tačiau jiems dar lieka nemažai pavojų dėl taršos, verslinės žvejybos tiek Lietuvos, tiek Karaliaučios marių pusėse.