Lašišos atkurtos, kitas žingsnis – eršketai

 (25)
Šiandien brakonierių nustekenti Lietuvos ežerai ir upės ne tiek jau ir tolimoje ateityje įspūdingais trofėjais gali džiuginti žvejus. Žuvivaisininkų planuose ne tik atkurti ir sustiprinti lašišų, sterlių, ungurių ir upėtakių populiacijas, bet ir jau kelias kartas Lietuvoje nesutinkamų eršketų populiacijas.
© M.Žiličiaus nuotr.

Per trejus metus vykdomą reintrodukcijos programą į Neries ir Švenotosios upes jau paleista apie 20 000 eršketų jauniklių. Visgi, iki keturių metrų ilgio užaugančių ir dabar, savaime aišku, į raudonąją knygą įrašytų milžinių dar reikės gerokai palaukti.

„Eršketai auga ilgai ir į mūsų upes grįš negreitai. Po dvidešimties metų turėtų tik grįžti. Patelės pirmą kartą neršia tik sulaukusius 16-17 metų“, – DELFI pasakojo žuvininkystės tarnybos specialistas Henrikas Sakalauskas.

Šiandien idėja, kad vieną dieną po Kauno tiltais sukiosis šios milžiniškos žuvys, paprastas žvejys mėgėjas galės šeimininkei partempti Šventojoje sugautą kelis šimtus kilogramų sveriančią žuvį – utopinė, bet įgyvendinama.

8-ajame dešimtmetyje į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta lašišą jau galima beveik be apribojimų žvejoti, panašaus likimo tikimasi ir su eršketais.

„Žvelgiant į perspektyvą, tai tik tam mes jas ir atkuriame“, – sakė H. Sakalauskas.

Pasak vyriausiojo specialisto, priešistorinius laikus menančios žuvies rūšis puikiai prisitaiko ir šiandien.

„Šiemet pavasarį išleistą eršketuką žvejai pagavo Kuršių mariose. Jį paleido atgal į vandenį ir pranešė mums. Per kelis mėnesius jis jau buvo paaugęs trečdaliu. Gavome žinių, kad dar vieną eršketuką pagavo jau ir Baltijos jūroje, prie Alandų salyno“, – kalbėjo specialistas.

Eršketų atkūrimas brangus projektas. Iš pradžių mailius žuvivaisininkai pirktas iš Kanados, Lenkijos augintojų, o dabar eršketai auginami ir Lietuvoje.

Eršketų dar teks palaukti, bet artimiausiu laiku turėtų atsikurti ir unguriai. Jiems ir ypatingas statusas.

„Ungurių mailių leidžiame ir į išnuomotus vandens telkinius (valstybės žvejyba užsiimančioms bendrovėms ar asmenims nuomojamus telkinius, - red. past.) . Svarbiausia, kad jie turėtų laisvą išėjimą į jūrą, jų kelyje negali būti jokių užtvankų. Aišku, šie darbai yra populiacijos atkūrimo, o ne žvejybos išteklių papildymo priemonės“, – sakė pašnekovas.

Specialistas skeptikams rodo į sėkmingai vykdomas atkūrimo programas.

„Lašišas ir šlakius jau dabar galima gaudyti su nedideliais apribojimais. Kasmet į upes paleidžiame apie 100 000 lašišų jauniklių, tiek pat šlakių, kažkiek margųjų upėtakių“, – kalbėjo H. Sakalauskas.

Pasak jo, planuose ir sterlės atkurimas nemune. Žuvis niekur nemigruoja, tad Kauno hidroelektrinė nėra trukdys populiacijos atkūrimui tiek žemupyje, tiek aukštupyje. Pasak pašnekovo ir Baltarusija mielai įsijungtų į šį projektą, tačiau viskas dar tik kalbų lygmenyje.

Žvejai laukia

Tuo tarpu Dalius Rakutis, žurnalo žvejams redaktorius ir žvejas mėgėjas, kaip ir nemažai žvejų nėra nusiteikęs labai optimistiškai įžuvinimo klausimu. Anot jo, ne tik eršketų, bet ir kitų žūvų galime taip ir nesulaukti dėl verslinės žvejybos, brakonieriavimo.

„Pačios žuvys meškerėmis yra gaudomos ir jų žūklė JAV, kur šių žuvų ištekliai sėkmingai atkurti, yra gana populiari. Pats šioje vietoje matau tik vieną problemą – kol Kuršių mariose bei Baltijos jūroje ties uosto „vartais“ žuvų migracijos metu stovės tinklai kaip dabar, nelabai įsivaizduoju, kaip šios žuvys galės pasiekti mūsų upes. Matyt, šių žuvų išteklių atstatymo darbus reikėjo derinti su ženkliu verslinės ir priekrančių verslinės žūklė ribojimu žuvų migracijos keliuose, nes dabartinėmis sąlygomis žuvinimas eršketais vargu ar turi kažkokią prasmę“ – kalbėjo D. Rakutis.
Pasak jo, ne visi įžuvinimo projektai pavyko. Eilę metų buvo vykdytas vėgėlių įveisimas Kauno mariose, tačiau D. Rakutis žino tik vieną ar du atvejus, kai žvejys ištraukė ungurį. Visgi, žvejys išskyrė, kad lašišinių žūvų atkūrimas neginčijama sėkmė.

„Lašišų ir šlakių žūklė tarp mėgėjų pastaruoju metu yra labai populiari ir kiekvienais metais populiarėja, atvažiuoja jų gaudyti ir svečiai iš užsienio. Ženkliai padidinus baudas ir šiek tiek sustiprinus kontrolę, brakonierių tikrai sumažėjo tačiau šioje vietoje dar yra veikti, ypač saugant šias žuvis neršto metu nerštavietėse“, – kalbėjo pašnekovas.

Žvėjys išskyrė kelias pozicijas, kur dar galėtų pasitempti įžuvintojai.

„Vienas žingsnis jau beveik atliktas, mano nuomone, turėsiantis didelį teigiamą efektą. Tai verslinės žūklės uždraudimas vidaus vandenyse. Antra - būtina atlikti rimtą sociologinę apklausą – kokias žuvis meškeriotojai nori gaudyti, kur daugiausia jų žvejoja ir panašiai. Iki šiol buvo žuvinama aklai, vadovaujantis kažkieno simpatijomis ar interesais“, – pasakojo D. Rakutis.

D. Rakutis teigė, kad meškeriotojai yra sąmoningi ir mielai prisidėtų prie įžuvinimo atsakinga žvejyba.

„Nemanau, kad meškeriotojai prieštarautų, jeigu kurį laiką kuriame nors ežere, kur vykdoma intensyvi žuvinamas, būtų sugriežtintos žūklės taisyklės, numatytas mažesnis žuvų pagavimo limitas ar kraštutiniu atveju, leidžiama tik tam tikrų rūšių žuvų žūklė „Pagavai paleisk“ principu“, – kalbėjo D. Rakutis.

Eršketai plaukia pas rusus

Aplinkos apsaugos ministerijos gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas taip pat, kaip ir D. Rakutis pastebėjo, kad verslinė žvejyba smarkiai kertasi su įžuvinimu. Anot jo, eršketų fiziologija – žvynų forma, jų kiblumas, maitinimosi ir judėjimo įpročiai yra svajonė metantiems tinklus.

„Lietuvoje eršketai būtent ir išnyko dėl verslinės žūklės, tad dėl jos ir sunku bus juos atkurti. Verslinės žūklės vis tiek neuždrausime Kuršių mariose, Baltijos jūroje, bet reikės kažką sugalvoti. Ar tai pakelti tinklus nuo dugno. Bus labai sunku – verslininkai turės daug nuostolių, mes negalėsime jų sukontroliuoti“, – kalbėjo vedėjas.

Anot jo, jau dabar verslininkai Lietuvoje ir Karaliaučiaus srityje sugauna eršketukų, paleistų į upes. V. Graičiūnui tai atrodė ne visai suprantama, nes pagal viską, eršketukai turėtų traukti tiesiai į Baltijos jūrą. V. Graičiūnas sakė, kad yra kuriamas mechanizmas šiems jaunikliams apsaugoti.

Visgi, pašnekovas įžvelgė eršketuose naudą ne tik žvejams, bet ir platesnę, gamtosauginę.

„Gamtoje nieko nebūna per daug ir nieko nebūna per mažai. Išnykusios rūšys vaidino savo vaidmenį joje, kartais mums nesuprantamą iki galo. Bet kokiu atveju, išėjusios jos paliko nišą, kurią galima ir reikia užpildyti. Dėl to planuojame atkurti kitą eršketinę žūvį – sterlę Nemuno aukštupyje“, – sakė V. Graičiūnas.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.