Savaime gaisrai miškuose kyla tik teorinėse simuliacijose. Realiame gyvenime galima išskirti dvi didžiausias problemas: dėl neatsakingai kūrenamų laužų ir nuo numestų degančių nuorūkų kylantys gaisrai.

Po pernykščio gaisro, kai Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje išdegė 104,3 hektaro medynų, o bendras gaisravietės apimtas plotas sudarė 117,6 hektaro, pristatytose nelaimę tyrusios komisijos išvadose buvo iškeltas tikslas patikslinti Miško priešgaisrinės apsaugos taisykles ir nustatyti draudimą rūkyti KNNP miškuose nuo kovo 1 d. iki lapkričio 1 d., o kituose šalies miškuose – esant IV ir didesnei miškų gaisringumo klasei, išskyrus savivaldybių numatytas ir įrengtas vietas.

Kovo mėnuo jau baigiasi, o pavojus kilti miškų gaisrams didėja su kiekviena šiltesne diena, bet sprendimas rūkoriams uždrausti rūkyti Kuršių nerijos miškuose dar nepriimtas.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasakojo, kad nors Klaipėdos savivaldybė pasisako už draudimą rūkyti savo administruojamos Kuršių nerijos miškų dalyje, bet Neringos savivaldybė neskuba.

„Klaipėdos savivaldybė šį sprendimą sutiko solidžiai, jie jį apsvarstys ir supranta jo reikalingumą. Neringos mero reakcija buvo tokia, lyg mes permestume atsakomybę jiems. Jokiu būdu. Mes kartu norime atkreipti dėmesį į šią problemą“, – sakė ministras.

K. Trečiokas teigė, kad niekas geriau nežino, kaip tvarkytis savo kieme, nei šeimininkas, bet reikia rasti tarpusavio supratimą.

„Mes negalime įvedinėti tvarkos ten. Tai yra savivaldybė, aš pats daug metų dirbęs ir aiškiai žinau, kur yra savivaldybės kompetencija, o kur ministerijos. Mes galime kurti taisykles, teisės aktus ir visa kita, pajungti agentūras, aplinkosaugininkus, bausti, neleisti ar kontroliuoti, bet savo teritorijoje savivalda turi nustatyti tam tikras taisykles. Aš tik ir noriu, kad būtų tarpusavio supratimas“, – kalbėjo ministras.

Už tokio draudimo įgyvendinimą pasisakė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

„Gaisrai Kuršių nerijoje yra visai kitokie nei žemyne. Mūsų kalnapušynų neįmanoma nei užgesinti, nei padaryti apribojimus, kurie funkcionuotų, todėl visos priemonės yra teisingos. Nereikia galvoti, kad tai yra tik būdas susirinkti pinigų iš baudų. Paprasčiausiai, žmonės per viešinimą ir draudimą suvoks pavojų ir atsitiktinis nuorūkos numetimas padės išvengti nelaimės“, – sakė A. Feser.

Ne visi rūkoriai gali paisyti draudimo, todėl norint išvengti tų nuorūkų mėtymo, turėtų būti įrengtos ir specialios vietos rūkymui.

„Aišku, bendraujame su savivaldybe ir turi būti įrengtos tam tikros rūkymo vietos. Yra dviračių takai ir pėsčiųjų, yra atokvėpio vietos, reikia jas pritaikyti“, – kalbėjo A. Feser.