Kaip pažiūrėjus į medį nustatyti vietovės užterštumo lygį?

 (4)
Įvairios cheminės medžiagos kaupiasi medžiuose, priklausomai ne tik nuo oro, dirvožemio ar gruntinių vandenų užterštumo laipsnio, bet ir nuo skirtingo medžių rūšių polinkio kaupti jas. Tam tikrų rūšių medžiai, kurie yra jautrūs ir vadinami bioindikatoriais, sukaupę savyje kad ir menką cheminių junginių koncentraciją, sparčiai reaguoja ir tuo pačiu savo išoriniais požymiais atskleidžia pažeidimą.
© K. Cemnolonskio nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros profesorė Vida Stravinskienė, aiškino, jog užterštose vietovėse tokiose kaip miestų gatvės, pakelės, pramonės įmones, supanti aplinka, augantys lapuočiai medžiai gali kasmet atsikratyti lapuose susikaupusių cheminių junginių, numesdami pastaruosius.

„Spygliuočiai tokios galimybės neturi, nes mūsų geografinėje platumoje spygliuočių spygliai išsilaiko keletą metų, t. y. pušies spyglių išsilaikymo amžius sąlyginai švarioje teritorijoje 4 metai, o eglės – 8 metai. Užterštose teritorijose, priklausomai nuo užterštumo lygio, spygliai išsilaiko žymiai trumpiau“, — akcentavo specialistė.

Dėl šios priežasties spyglių išsilaikymo amžius yra svarbus aplinkos būklės indikatorius.

„Švarioje aplinkoje spygliai išsilaiko ilgiau, užterštoje – trumpiau“, — kalbėjo V. Stravinskienė.

Pašnekovė pabrėžė, kad lapuose ir spygliuose susikaupusios cheminės medžiagos į dirvožemį vėl patenka šiems nukritus bei susiskaidžius ir toliau dalyvauja biogeocheminės apytakos procese.

„Medžių būklės pokyčius dėl aplinkos užterštumo geriausiai atspindi morfologiniai medžių būklės rodikliai“, — sakė ji.

V. Stravinskienė pasakojo, jog aplinkotyroje žvelgimu ,,plika akimi“ vadinama vizualiai matomų pažeidimo požymių stebėsena ir vertinimas.

„Tiesa, žiūrime ir vertiname ne plika akimi: naudojamės žiūronais. Nors ir be žiūronų galima matyti lapijos ir spyglių spalvos pokyčius“, — patikslino profesorė.

Pašnekovės teigimu, regioninio miškų monitoringo programoje plačiai naudojami šie medžių morfologiniai rodikliai: lajos defoliacija, lapijos dechromacija, viršūnės būklė, sausų šakų kiekis, derėjimo laipsnis, o spygliuočiams – dar ir spyglių išsilaikymo amžius.

„Lajos defoliacija – miškų stebėsenos rodiklis, charakterizuojantis ne tik susiformavusios lapijos arba spyglių masės praradimą dėl nepalankių aplinkos veiksnių, bet ir lapijos ar spyglių masės dalį, galėjusią susidaryti optimaliomis sąlygomis, bet konkrečioje aplinkoje nesusidariusią“, — sąvoką aiškino ji.

Profesorė taip pat pabrėžė, kad defoliacija yra nustatoma, lyginant apskaitos medį su etaloniniu medžiu, turinčiu vadinamą pilną lapiją. Taigi medžio lajos defoliacija reiškia lapijos praradimą, lyginant su etaloniniu medžiu.
„Etaloniniu medžiu paprastai būna arba tos pačios augimo ir vystymosi klasės, netoliese augantis tokio paties šakojimosi tipo medis su visa lapija arba atitinkama to medžio nuotrauka. Tam naudojami specialūs atlasai“.

Didelė medžio lajos defoliacija yra jo reakcijos į aplinkos poveikį išraiška ir pažeidimo požymis.

„Lapijos arba spyglių dechromacija – dėl neigiamo aplinkos poveikio pakeitusių spalvą lapų ar spyglių dalis procentais medžio lajoje. Defoliacija indikuoja aplinkos poveikį medžiams ir parodo medžio fiziologinę būseną“, — dėstė V. Stravinskienė.

Pašnekovė pasakojo, kad lapų ir spyglių spalva gali pakisti dėl kai kurių maisto medžiagų, tokių kaip azoto, kalio, magnio, mangano, trūkumo ar pertekliaus bei didelės atmosferos teršalų koncentracijos. Taip pat ir dėl nepalankių meteorologinių sąlygų: keletą mėnesių trunkančios sausros, vasaros karščių.

„Šie aplinkos vertinimo rodikliai yra gana paprasti, pigūs, greitai ir pakankamai tiksliai įvertinami. Jie nepriklauso nuo trumpalaikių aplinkos pokyčių ir neblogai atspindi aplinkos poveikį medžiams bei aplinkos būklę pagal medžių reakciją ir matomus jų pažeidimus“, — svarstė profesorė.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.