Paprotys puošti Kalėdinę eglutė nėra baltiškas ir mūsų kraštuose gana naujas. Atėjęs iš vokiečiams priklausiusių lietuviškų žemių jis pirmiausia įsitvirtino miestuose. Kaimuose žmonės, kuriems eglė buvo liūdesio medis, dar penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje įtariai žiūrėjo į šį paprotį, bet šiandien jau sunkiai rasi namus be papuoštos eglutės.
Lietuvoje yra daugiau kaip milijonas namų ūkių, tad jei kiekviena šeima parsineštų po medį iš miško, jie labai praretėtų. Miškininkai teigia, kad galima gražiai atšvęsti Kalėdas ir neniokojant miškų, tereikia žinoti kaip.
Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Justinas Urbanavičius, kol jo vaikai maži, namuose puošia eglutę, tačiau pirmos pasitaikiusios nekerta, nerekomenduoja kirsti ir kitiems.
Tūkstančiai puošimui tinkančių eglučių šiaip ar taip kasmet privalo būti iškirstos. Jos paliekamos miške ar iš jų gaminamas biokuras, tačiau prieš šventes jomis gali pasidalinti miškininkai.
„Yra eglių, kurias reikia retinti, kitos eglės užaugusios būna ant kokių linijų – elektros ar kvartalinių. Jas mes iškertame ir miškui žala nėra padaroma“, – pasakojo vyriausiasis miškininkas.
Pagrindiniai miško darbai ir prasideda prieš Kalėdas, kai žemė pašala ir galima geriau įvažiuoti į mišką, tuo metu atsiranda ir papildomų medelių, kurie taip ir liktų tame miške.
„Reikia būtinai kreiptis į miškininkus. Tuo metu būna kertamų miškų, kur daromos valksnos, važiuos sunkiasvorė technika ir tos eglutės bus iškirstos arba kitaip sunaikintos. Tuo atveju miškininkai už simbolinę, kainoraštyje numatytą kainą, pasidalins su žmonėmis eglutėmis“, – kalbėjo J. Urbanavičius.
Turtingas Kazlų Rūdos medelynas ne tik ruošia medelius savo kitų urėdijų miško sodinimo reikmėms, tuo pačiu miškininkai turi ir dekoratyvinių medžių lysves bei specialiai Kalėdoms auginamų eglių, atskiras plantacijas, bet nenorintiems ir tokios eglutės, visos urėdijos turi alternatyvų.
„Kiekvienais metais žmonėms dalijame eglių šakas. Jau dabar iš Generalinės miškų urėdijos gavome įsakymą. Numatome rinkti iš biržių gražesnes šakas ir jas dalinti. Žmonėms tai labai patinka ir jie noriai šituo naudojasi, nes ne visi benori puošti eglutę, jiems užtenka ir šakų“, – pasakojo miškininkas.
Populiaru ir paprasta pirkti eglutes turguose iš prekeivių, tačiau pirkti iš jų ne visada būna labai pilietiška.
„Pasitaiko nelegalių kirtimų, jau griežtiname kontrolę ir girininkijos turės mums pateikti budėjimų tvarkaraščius. Stebėsime taškus, važinėsime, aiškinsimės ir šviesime žmones. Baisiausia yra tai, kaip žmonės nelegaliai iškerta didžiulius kiekius eglučių plantacijose, kuriose mūsų sukurtas miškas būna perspektyvus ir ateityje labai gražus, po to veža po turgus pardavinėti. Tai didžiulė žala gamtai, miškui ir urėdijoms“, – kalbėjo vyriausiasis miškininkas.
Vis dėlto ne visi prekeiviai yra miškų niokotojai. J. Urbanavičius patikino, kad yra sąžiningų ir privatininkų, kurie konsultuojasi su specialistais ar patys domisi kaip patenkinti eglučių poreikį be papildomos žalos, tad prieš perkant reikėtų įsitikinti iš kokių rankų ateina eglutės.