Kaip atpažinti brakonierių?

 (25)
Dar visai neseniai lašišos Lietuvoje buvo pusiau mitinė žuvis. Dauguma žvejų apie jas buvo girdėję tik iš pasakojimų. 1981 metais lašišų ištekliai pasiekė kritinę ribą ir ši rūšis buvo įrašyta į Raudonąją knygą. Pastačius daugybę užtvankų šioms karališkoms žuvims buvo užkirstas kelias į nerštavietes, o brakonieriai be gailesčio medžiojo žuvis. Po trisdešimties metų, pažabojus didelę dalį brakonierių, kryptingai įžuvinant upelius lašišų populiacija atsigavo, tačiau pavojai joms niekur nedingo.
Žeberklais žūklavę brakonieriai
© Utenos RAAD nuotr.

Iki vėlyvo rudens lašišos tampa brakonierių geidžiamiausiu taikiniu. Žuvivaisos mokslininkai skaičiuoja, kad tik 30 procentų iš visų lašišų sėkmingai išneršia ir grįžta į jūrą. Vienos miršta išsekusios, kitas legaliai sugauna žvejai mėgėjai, tačiau nemažas jų skaičius būna nelegaliai sužvejotas žiauriais būdais.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Darius Liepis gerai pažįstamas brakonieriams. Per penkerius darbo metus inspekcijoje ne vienas jų turėjo atiduoti meškeres, valtis ir gamtai atlyginti tūkstančius litų žalų ir tikrai neapsidžiaugia jį sutikę.

Gyvosios gamtos inspektoriai privalo dirbti it žvalgybininkai ir informaciją rinktis įvairiais kanalais. Vienas operatyviausių ir geriausių jų šaltinių — gamtai ir žuvų ištekliams neabejingi žvejai mėgėjai.

D. Liepis papasakojo, kaip atpažinti brakonierių ir ką daryti įtarus jį.

„Pirmiausia brakonieriai išlenda temstant, kai žvejai mėgėjai jau traukia namo. Jie ieško atokesnių vietų, kur nėra privažiavimo, priėjimo. Pavyzdžiui, Vilniuje prie Vilnelės nesutiksi nė vieno, nebėra tokių diletantų. Brakonieriai yra labai neramūs. Jie dairosi, stebi aplinką, kad vos pamatę inspektorių, galėtų mesti viską ir skuosti kuo toliau“, — pasakojo D. Liepis.

Brakonieriai į savo juodą darbą žiūri rimtai ir apsisaugojimui skiria daug dėmesio. Ieško krūmuose paslėptų inspektorių automobilių, pakrantes žvalgo su šunimis. Įtarimą jiems kelia ir paprasti sutikti žvejai.

„Jei paklausi jo, ar čia atėjo brakonieriauti, tai tikrai nepasakys. Greičiausiai susinervins, susirinks meškeres ir pakeis vietą, bet būna retų atvejų, kai mums paskambina ir pasako tiksliai, kad tas žmogus ten ir ten žvejoja be licencijos. Nežinau tik kokiais būdais gaunama ta informacija“, — pasakojo inspektorius.

Brakonierių galima atpažinti ir iš išvaizdos. Sąžiningi žvejybos entuziastai visus metus laukia grįžtančių lašišų. 10 litų mokestis už vienkartinę licenciją yra niekis palyginus su meškerių ir kitos įrangos kainomis. Rimtas žvejys nenorės, kad užkibusi žuvis nutrūktų dėl pigaus ir nekokybiško valo. Brakonieriai į šiuos dalykus žiūri kiek kitaip.

„Apranga jų bus paprasta, meškerės taip pat. Profesionali įranga kainuoja daug ir ji būna konfiskuojama, todėl brakonieriai nenori tokia rizikuoti“, — kalbėjo inspektorius.

Brakonieriaujama įvairiais būdais. Tinklai statomi lašišų kelyje, spiningais mėtomi kabliai ir žuvys išplėšiamos iš savo lizdų, vis dar dar atsiranda elektra žudančių žuvis. Anot D. Liepio, tinklus stato po kelis žmones, dar keli tampa sargais.

Brakonieriai apvagia ne tik gamtą, bet ir žvejus mėgėjus. Visi pinigai, gauti už žvejo mėgėjo bilietus, skiriami įžuvinimui.

Pamačius įtartinus asmenis temstant šniukštinėjant aplink lašišomis turtingus upelius, galima pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112.

„Visada esant galimybėms patikriname tokius įtarimus“, — sakė ne vieną brakonierių pamokęs D. Liepis.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.