Įspūdingiausi Europoje gamtos paminklai – ranka pasiekiami

 (3)
Žiemišku lietuvišku kraštovaizdžiu dar neišeina pasidžiaugti, bet yra ir kitų gamtos lobių, kurie bet kuriuo metų laiku gali tapti puikia vieta laisvalaikiui ir leidžia pajausti kokia Lietuvos gamta yra turtinga ir įvairi.
Velnio duobė
© VSTT nuotr.

Velnio duobė ir Kadagių slėnis yra išskirtiniai savo sandara ir reikšme gamtai. Abi vaizdingo vietos yra visai ranka pasiekiamos didžiajai Lietuvos gyventojų daliai, o jas aplankyti be jokių ginčių verčiau ir įdomiau nei šeštadienį prasivartyti lovoje.

Velnio duobę galima rasti Aukštadvario girininkijos Kalvų miške. Tai kraštovaizdžio draustinis, o objektas įtrauktas ir į reikšmingiausių Europos geologinių paminklų šimtuką.

Tai – didžiulė, ties kraštai 200 metrų plotį siekianti, 30-40 m gylio taisyklingo piltuvo formos duobė.

Jos kilmė apipinta ne tik mitologinėmis legendomis, dėl jos nesutaria ir mokslininkai. Kai kurie mokslininkai, taikantys skirtingas metodikas, teigia, kad tai tikrai yra smūginis meteorito krateris, kiti kalba, kad duobę išmušė galingas nuo ledyno krašto tekantis krioklys, bet realiausiai skamba versija, kad ji atsirado ištirpus užsilikusiam, po žeme palaidotam, milžiniškam ledo luitui.

Velnio duobė
Velnio duobė
© VSTT nuotr.

Apsilankius bene svarbiausiam objekte Aukštadvario regioniniame parke, jus pasitiks puiki lankymui sukurta infrastruktūra. Viršuje apžvalgos aikštelė, leisianti pajusti šio gamtos paminklo mąstą, o taip pat ir „Paslapčių takas“, kuriuo galima nusileisti iki pat apačios.

Šiuo metu ten tykšantį ežeriūkštį užtraukęs ledas, bet vasarą geriau ten pasisaugoti, nes galima su kemsynais susipažinti iš labai arti. Senovėje duobė buvo dar bent dešimčia metrų gilesnė, dabar jos dugne susidaręs tokio aukščio durpių sluoksnis.

Velnio duobė tūno giliai miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje. Nuo Aukštadvario važiuokite Elektrėnų kryptimi ir už Aukštadvario autodromo iš karto pamatysite medinę nuorodą į kairę link Velnio duobės. Pasukę pagal nuorodą ir pavažiavę į priekį dar 3 kilometrus, privažiuosite žymiąją Velnio duobę.

Kadagių slėnis — dovana kauniečiams ir aplinkosaugininkams

Kauniečiai yra itin pamėgę dar vieną Lietuvoje saugomą kraštovaizdžio paminklą. Tai Kadagių slėnis. Kadagynas veši šalia Ronakalnio, vienos gražiausių Nemuno slėnio atodangų.

Labai retai vidurio Lietuvoje atsiranda vietų, kur galima aptikti natūraliai vešančius kadagius, tačiau čia, jais apaugęs visas slėnis.

Miestiečiai čia gali pasigrožėti atsiveriančia įspūdinga, horizontą siekiančia panorama ir gražiu oru saulėlydžiais. Įrengtas daugiau nei kilometro ilgio pažintinis takas. Juo einant galima nusileisti ir iki pačių marių.

Kadagių slėnis / Kauno marių RP
Kadagių slėnis / Kauno marių RP
© VSTT nuotr.

Buvimas slėnyje ne tik leidžia susipažinti su Lietuvos kraštovaizdžiu, bet yra ir sveika. Kadagyne išskirtinai grynas oras. Kadagys yra vienintelis augalas Lietuvoje, kuris išskiria ypatingai daug fitoncidų – dezinfekuojančių ir gydančių medžiagų.

Statant Kauno hidroelektrinę buvo skubiai susiruošta apželdinti šlaitus, kad juos būtų galima apsaugoti nuo vandens erozijos. Į pusšimtį metų viešėjusį kadagyną buvo prisodinta gausybė įvairių medžių, dažnai ir svetimų mūsų kraštams. Neseniai jie buvo iškirsti, o dabar spygliuotas ir sunkiai pasiekiamas šlaitas yra daugybės itin retų augalų buveinė. Jiems sąlygos augti unikalios, nes šlaito atokaitoje įšilęs oras atsimuša į mišką ir žolynai ten klesti, tarp kurių ir net Europos mastu retos rūšys.

Kadagyną pamėgę ne tik poilsiautojai, bet gyvosios gamtos inspektoriai. Aukštas šlaitas jiems leidžia aprėpti didelę marių dalį ir su naktinio matymo įranga identifikuoti tinklus statančius brakonierius.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.