Invazija iš Kaukazo lietuviams sukelia net vėžį

 (57)
George R. R. Martino pasauliniame bestseleryje ir pagal jį kuriamame seriale „Sostų žaidimas“, kurį matė tikrai daugelis, egzistuoja tokia žolė, kuri gali apželti visą pasaulį ir sunaikinti visą gyvybę. Klajokliai dothraki tiki, kad šios žolės vieną dieną išsikeros visame pasaulyje ir tada ateis jo pabaiga. Panašią, ne ką mažiau įspūdingą ir pavojingą žolę turime čia pat Lietuvoje – Sosnovskio barščius.
Sėklas barstyti pasiruošę Sosnovskio barščiai
© K. Cemnolonskio nuotr.

Sosnovskio barščiai yra invazinis augalas mūsų žemėje, nepasiduodantis išnaikinimui, nesuvaldomai plintantis ir ne tik išstumiantis vietines floros rūšis, bet ir sukeliantis rimtų problemų žmonių sveikatai, o pagal kai kuriuos tyrimus, net ir sukeliantis vėžį.

Aplinkos ministerija užsimojo surinkti kuo daugiau duomenų ir išsiaiškinti, kokio masto ši problema yra, todėl gyventojų iki birželio 27-osios prašo pranešti apie Sosnovskio barščių paplitimo vietas. 

Iš 1950-aisiais metais į Lietuvą atvežto iš Kaukazo augalo buvo tikimasi, kad jis taps naudingu pašaru karvėms, ir tik Brežnevo laikais 8-9 dešimtmečio sandūroje buvo suprasta apie šio augalo žalą.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Rimkevičiūtė teigė, kad juos įvežus į Lietuvą buvo padaryta didžiulė klaida, kurią ištaisyti dabar nepaprastai sunku.

„Sosnovskio barščiai yra gana agresyvi invazinė rūšis, kuri įsikūrusi beveik visoje Lietuvoje. Dažniausiai ji įsikuria apleistose vietose – pakelėse, pievose, griuvėsiuose – ten, kur nėra tvarkoma. O plinta labai greitai, sėklomis, kurios gyvybingos išlieka kelis metus“, – kalbėjo vyriausioji specialistė.

Sosnovskio barščio neįmanoma nepastebėti. Jo aukštis siekia tris metrus, o jo lapai dideli ir vešlūs. Vyriausioji specialistė pažymėjo, kad geriau jo nepulti liesti patiems.

„Augalas išskiria specifinę rūgštį, kuri sukelia stiprias alergijas žmogui“, – sakė M. Rimkevičiūtė.

Anot jos, savo žemėje aptikus invazinį augalą, reiktų kreiptis į savivaldybes, kurios suteiks daugiau informacijos kaip kovoti su šiuo augalo. Iki visuotinio karo jam dar teks palaukti.

„Kol kas mūsų nėra numatyta jokių naikinimo priemonių. Jei Sosnovskio barštis įsikuria privačioje teritorijoje, reiktų kreiptis į savivaldybes. Jos pakomentuotų kokius metodus naudoti ir kaip apsisaugoti. Kol kas privačių teritorijų savininkai turėtų naikinti savo lėšomis, o valstybinėje žemėje tuo rūpinasi savivaldybės. Mes, kol kas, tik renkame duomenis“, – kalbėjo M. Rimkevičiūtė.

Kol kas ministerijoje tik renkami duomenys, gilinamasi į kaimynų latvių ir estų patirtį kovoje su šiuo augalų.

„Efektyviausias Sosnovskio barščio naikinimas yra cheminėmis priemonėmis, bet vieną kartą nupjovus ir panaudojus chemines priemones šių augalų neišnaikinsi. Kiekvienais metais jie turi būti naikinami, gal net kelis kartus per metus, bet išlieka didžiulė problema, nes negalima naudoti cheminių priemonių šalia vandens telkinių. Dabar siekis būtų bent sustabdyti jų plitimą, o apie visišką išnaikinimą dar anksti kalbėti“, – kalbėjo vyriausioji specialistė.

Sosnovksio barščio lotyniškas pavadinimas Heracleum sosnovskyi ir tikrai heraklišką darbą reikia atlikti norint sunaikinti šiuos augalus.

Barštis turi net 60 centimetrų skersmens šaknį. Idealiausia, nušienavus teritoriją būtų dar ir suarti ją, bet dažniausiai tai tik bergždžias darbas. Net ir po 13-os metų šaknis gali atsigauti, išaugti penkių metrų aukščio augalas ir išbarstyti tūkstančius sėklų, kruių daigumas net 95 procentai.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.