Inspektorių tinkle – etnografiniai brakonieriai

 (33)
„Daug nesitikėk, tik kas aštuntas reidas būna įdomus. Būna reidų, kai ir nieko rimto nepričiumpam“, – sakė Kauno Regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektorius Darius Jurevičius, vos įsėdus į jo tarnybinį automobilį ir patraukus į reidą.
Reidas su aplinkos apsaugos instektoriais
© DELFI (E.Kniežausko nuotr.)

Reido sėkmė nustebino net ir visko mačiusius inspektorius Darių ir Tomą, kurie tą vakarą nustatė 4 šiurkščius mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus. Buvo sulaikytas ir žvejys–etnografas, kokių Lietuvoje ne visur sutiksi.

Vakaras su gyvosios gamtos apsaugos inspektoriais prasidėjo paprastai, besišnekučiuodami iš lėto judėjomo prie Nemuno. Bendraujant su inspektoriais pastebėjau, kaip jie puikiai susidirbę, vienas kitą supranta, kartais ir draugiškai pašiepia. Matosi, kad šie vyrai puikiai išmano savo darbą ir yra tikri savo krašto patriotai. Kelyje į Kačerginę, inspektoriai sutiko visai sėkmingą žveją. Jo laimikis buvo keli gražūs karšiai, žvejo bilietas buvo tvarkingas, bet inspektorius papiktino gausybė šiukšlių aplinkui.

„Pažiūrėkit į tas pakrantes, vien tik žvejų šiuklšės – dėžutės nuo kukurūzų, masalų, krepšeliai nuo pašarų. Tokius mes baudžiame“, – sakė inspektorius Tomas Kantaravičius.

Prigautas aplink save prisiteršęs žvejys tikino, kad nieko nėra girdėjęs apie jau pusantrų metų galiojančią tvarką, bet gresianti bauda nuo 7 iki 57 eurų jo neišgąsdino.

„Normalias baudas pradėkite duoti ir susitvarkys. Prancūzijoje už žvejybą be bilieto gavau 150 eurų“, – sakė sutiktas žvejys.

Inspektorius prajuokino žvejys ir jie patraukė toliau žemyn Nemunu. Bekeliaudami Nemuno pakrante inspektoriai sutiko tik tvarkingus žvejus. Su kiekvienu stengėsi pabendrauti – rinko informaciją apie galimus brakonierius, klausė, kur nusipirkti tinklų ar žuvies, šniukštinėjo apie pakrantėje paliktas valtis.

„Link valties išmintas takelis, valtyje žvynų pilna, bet iš kur tie žvynai , jei gyventojai čia net meškerių neturi….“, – kalbėjo T. Kantaravičius.

Inspektoriams ir grasinimai

Kauno rajone sutikti žvejai buvo mandagūs ir paslaugūs, pažeidimų daugiau nenustayta, o ir patys žvejai prašė išaiškinti kai kuriuos žvejybos reikalavimus, kad netyčia nepadarytų nusižengimo.

Kiek kitokia situacija buvo patraukus į Prienų rajoną.

„Mūsų departamentai ribojasi, bendrai saugome Kauno marias. Turiu informacijos, kad šiandien bus karšta čia“, – sakė T. Kantaravičius.

T. Kantaravičius buvo teisus, per vakarą jie nustatė keturis šiurkščius mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus, konfiskavo krūvą meškerių, du tinklus ir ilgam atgrasė ne tik šių pažeidėjų, bet ir jų pažįstamų norą gudrauti.

„Ruoškis, čia bus vaizdų, pamatysi, kaip žuvys skraido“, – artėjant prie Išlaužo sakė T. Kantaravičius.

Šventupė mažas, numelioruotas, į griovį panašus upelis. Kažkokių būdu į šį upelį patenka Išlauže veisiamos žuvys, todėl jame gausu jų, o vietiniai gyventojai dažnai susigundo paimti draudžiamo dydžio žuvis.

Inspektoriai ant jo krantų sutiko burelį agresyviai nusiteikusių žvejų. Nė vienas neturėjo galiojančio žvejo mėgėjo bilieto, o visų jų laimikis buvo per mažas. Žvejai užsipuolė inspektorius, keikė ir net pasigirdo užuominų, kad „geri žmonės“ jiems Kaune atsidėkos, kad vakarai tamsūs, gatvės neapšviestos.

Inspektoriai sukontroliavo situaciją, nuramino žvejus, surašė pažeidimų protokolus ir pasiūlė daugiau nebenusižengti bei susipažinti su Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis.

Pažeidėjai turės sumokėti baudą, kuri siekia nuo 115 iki 289 eurų, atsisveikinti su meškerėmis bei sumokėti ne vieną šimtą eurų už žuvų ištekliams padarytą žalą.

Vien protokolams surašyti inspektoriai sugaišo daugiau kaip valandą ir toliau dirbti patraukė jau saulei beveik nusileidus.

„Darbas reikalauja kruopštumo, reikia ir žmogų nuraminti ir jo teises išaiškint, paprastai visi nesupranta padarę pažeidimą.Taip ir sugaišti daug laiko, bet šios procedūros neišvengiamos“, – bendrai tvirtino inspektoriai.

Prie marių aukštupio inspektoriai patikrino dar ne vieną žveją, aplankė kelias įtartinas valtis, o Nemuno kilpų regioniniame parke žvejams davė pasiūlymą, kurio šie atsisakyti negalėjo. Užgesinti tik ką užkurtą laužą arba mokėti baudą.

Žvejai buvo supratingi ir patikino, kad juos suklaidino tai, kad aplinkui buvo dar ne viena savavališkai įrengta laužavietė.

Brakonierius, kurio kitur nesutiksi

Penktadienio naktis buvo itin graži. Mėnulis pakilo vėlai, todėl giedrame danguje spingsėjo tūkstančiai žvaigždžių. Bet ir su jomis buvo tamsu, nors į akį durk. Pats tas sėlinti link brakonierių.

Prie pat Balbieriškio tokį inspektoriai ir aptiko.

„Iš judesių matosi, kad kilnoja padripką. Niekur kitur Lietuvoje, tik Balbieriškyje šiuo būdu brakonieriauja. Etnografinis brakonierius“, – juokavo T. Kantaravičius.

Padripka – tai tinklas, bet ne statomas. Nuo kranto karties pagalba jis nuleidžiamas į vandenį ir netrukus iškeliamas su užplaukusia žuvimi. Padripkos kilnojimas šiuose kraštuose tikras sportas. Inspektorius pasakojo, kad jo vaikystėje juo užsiiminėta daug atviriau.

„Net dieną vietiniai girtuoklėliai ją kilnodavo. Ateina koks dešimt ir pasikeisdami dirba. Ištraukia žuvį, kaime išsikeičia į vyną ir toliau kilnoja. Norint taip galima prisigaudyti kalnus žuvies“, – pasakojo T. Kantaravičius.

Visgi brakonieriaus būta vieno. Jį sulaikė dvi valandas šaltyje praleidęs ir per termovizorių stebėjęs D. Jurevičius.

Brakonieriaus laimikis buvo prastas, vos viena nedidelė kuoja, tačiau ir už ją teks sumokėti..

„Norėjau nuotykių, nuotykių ir gavau. Nereikėjo man net tos žuvies“, – sakė sulaikytasis Antanas.

Inspektoriai, pildydami protokolą, pasinaudojo progą iškvosti apie kitus miestelyje veikiančius brakonierius, jų veikimo būdus, pomėgius ir panašiai. Inspektoriai susitarė – mainais į visus tinklus, kuriuos brakonierius turi namuose, nepapasakos jo žmonai apie vyro nuotykius. Brakonierius akimirksniu sutiko su tokiu pasiūlymu.

Iš pokalbio su brakonieriumi galima buvo suprasti, kad didele dalimi prie brakonieriavimo prevencijos prisideda ir žvejai mėgėjai.

„Seniau ir dieną kilnodavo padripką, dabar gėda prieš žvejus, jautiesi kaip koks vagis“, – sakė jis.

Paėmę dar vieną tinklą, inspektoriai atsisveikino ir paprašė perduoti linkėjimus Puškinui ir Ramūnui, kurie ne kartą yra įkliuvę inspektoriams besidarbuojantys su padripka. Tai toks buvo neramus, bet įdomus vakaras su vyrukais iš Kauno .

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.