Į miškus traukia dirbti

Retą miškininką šiandien sutiksi kabinete, o ne miške. Dabar vyksta svarbiausias ir atsakingiausias visų metų darbas – miško sodinimas. Šiemet miškų urėdijų medelynuose yra išauginta apie 18 milijonų sodinukų, kuriais bus atsodinama beveik 10 000 ha kirtaviečių ir įveisiama nauji 700 ha miškų valstybės žemėje. Šiemet ne tik didelės darbų apimtys, bet ir sąlygos darbams yra sudėtingos.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Šalčininkų miškų urėdijos Girios girininkijos girininkas Darius Šapokas papasakojo, kaip atrodo miškininkų darbas šiuo metu, kai kirviai ilsisi. Pirmiausia, anot jo, šiemet miškininkai kaip niekada turi būti gerai susipažinę su orų prognozėmis. Sodinukams pakenkti gali ir šaltis, ir šiluma.

„Buvo laikas, kai bijojome, kad šalnos neiškilnotų sodinukų ir buvo baisu, kad staigiai neatšiltų. Šiluma paskatina augalo vegetaciją ir iškastus sodinukus tai veikia neigiamai – jie dar nepasodinti pradeda augti. Pavasaris buvo komplikuotas ir dėl lietaus bei vėjo. Paprasčiausiai žmonės tada negali dirbti biržėse“, – pasakojo girininkas D. Šapokas.

Miškininkai medžius kerta atsakingai, turi apgalvoti daugybę faktorių – palikti medžių savaiminiam sėjimui, palikti senus stuobrius dėl biologinės įvairovės, bet ne tik kirtimai, o ir sodinimai reikalauja didelės atsakomybės.

„Dabar svarbiausi miškininko darbai – želdinimas. Kuriam ateities mišką ir nuo to kaip pasodinsi medžius, priklauso miško kokybė ateityje“, – sakė D. Šapokas.

Pasodinti medžių neužtenka. Daugybė darbo laukia ir ateityje. Vienas jų – apsaugojimas nuo žvėrių. Atėjus žiemai ir sumažėjus lengvai prieinamo maisto žvėrims, stirnos ir kiti kanopiniai žvėrys skanauja medelių ūgliais. Galima aptverti pavienius medelius, galima aptverti ištisus miško kvartalus, bet ne vienas iš šių būdų nėra labai geras.

Pirmasis labai brangus, o dėl antrojo trikdomi žvėrių migracijos keliai, o ir uogautojams bei mišką lankantiems žmonėms užtveriami keliai.

„Rudenį tepsime medelius specialiu tepalu, kad jie būtų neskanūs žvėrims ir jie jų neapgraužtų. Galima tverti ir tvoromis, bet tai reikalauja daug sąnaudų ir yra brangu“, – kalbėjo girininkas.

„Pasodinti ir pamiršti“ miško taip pat neišeis. Miškininkai privalo neprigijusius medelius pasodinti naujais. Tai ne tik dėl to, kad žemė ateinančius keliasdešimt metų nestovėtų dykai, bet ir todėl, kad medžiai, konkuruodami tarpusavyje, augtų tiesūs ir aukšti, o ne išsiklaipytų į šonus.

„Papildomas sodinimas priklauso nuo daug dalykų – pasodinimo kokybės, žvėrių pažeidimų, nepalankių gamtinių sąlygų. Plotų, kuriuose reikėtų atsodinti viską, man dirbant Girios girininkijoje, nebuvo. Prigyja mažiausiai 85 procentai sodinukų, likusius pasodiname kitais metais“, – pasakojo D. Šapokas.

Girios girininkija ypatinga. Joje ūkinė veikla vykdoma labai nedideliais mastais ir labai atsargiai. Retų augalų ir paukščių pamėgti miškai pietryčių Lietuvoje neleidžia nei daug kirsti, nei kirsti bet kada, kada nori. Girios girininkijoje šiemet bus atkurta tik apie 4 hektarus kirtaviečių, bet visoje kitoje Lietuvoje siaučia miškų sodinimo vajus.

Daugiausia miškų atkurs Kėdainių (498 ha), Panevėžio (461 ha) ir Ukmergės (433 ha) miškų urėdijos. Marijampolės miškų urėdija numato atkurti 377 ha, Tauragės – 339 ha, Pakruojo – 333 ha, Jurbarko – 307 ha. Daugiau nei po 200 ha kirtaviečių atkurs Joniškio, Mažeikių, Kuršėnų, Kretingos, Kazlų Rūdos, Kauno, Radviliškio urėdijos.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.