Tąkart, prieš beveik dvejus metus Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, turėdami operatyvinės operacijos, kartu su Šiaulių kriminalistais sulaikė brakonierių, atvažiavusį į susitikimą. Jo automobilio bagažinėje buvo rasta 13 ūdrų ir 8 kiaunių kailiukai. Žiaurius brakonierius, kuris žudė ir besilaukiančias pateles, nedelsiant uždarytas į areštinę.
2,5 metai - didelė bausmė už brakonieriavimą. Tad kuo ūdros tokios vertingos?
Pirmiausia, ūdros yra nykstantis gyvūnas visame pasaulyje. Daugumoje šalių jis įrašytas į Raudonąsias knygas. Tai - labai gražus, savo protu ir gudrumu žavintis gyvūnas. Gerėjant aplinkos sąlygoms jų populiacija auga, tad vis labiau vilioja įvairaus plauko brakonierius. Turint apie šį gyvūną daugiau žinių, galima lengviau jį apsaugoti.
Pirmojoje Lietuvos Respublikoje jų tebuvo suskaičiuojama pora šimtų. Šiais laikais statistika, kiek jų gali būti, yra įvairi ir gan skirtinga. Vienais duomenimis jų 1996 metais gyveno 1300, kitais duomenimis tik 400. Nors jų ir nedaug, bet jos įsikūrusios visoje Lietuvoje. Jei upeliukas platesnis, duburiuotas, jame būtinai gyvena ar nors apsilanko ūdra.
Čia ir yra ūdros fenomenalumas. Nors ji net keliose konvencijos įrašyta, kaip viena labiausiai saugomų rūšių visoje Europoje, bet jas galima sutikti kiekvienoje upėje ar upelyje. Tyrimai rodo, kad nors ūdrų skaičius ir nėra tiksliai žinomas, bet jų veiklos požymių galima rasti kiekvienoje upėje. 10 km atkarpoje vidutiniškai gyvena po tris šiuos gyvūnus.
2005 metais Aplinkos ministro įsakymu, patvirtintos specialios ūdrų apsaugos teritorijos. Jos išsidėsčiusios visoje Lietuvoje. Dalį ūdros teritorijų sudaro upių ir upelių atkarpos arba ežerai, kitą dalį - didelėse saugomose teritorijose esantys vandens telkiniai. Iš viso buvo patvirtintos 22 teritorijos.
Tai visai nėra daug. Vienas judrus patinas užima iki keliolikos kilometrų ilgio atkarpas, į kurias neprileidžia konkurentų. Tiesa, jose telpa kiek mažesnės draugiškesnių patelių ir jauniklių populiacijos.
Saugomose teritorijose ribojamas planų ar projektų, galinčių neigiamai paveikti rūšių apsaugą, įgyvendinimas ir ūdroms taikoma griežta apsauga - draudžiama medžioklė ar kitokie naikinimo būdai, draudžiamas tyčinis trikdymas ir veisimosi ar jauniklių auginimo vietų pažeidimas bei naikinimas, įvertinamos atsitiktinės gyvūnų žūtis, pavyzdžiui bebrų medžioklėje, ir įgyvendinama tokių atsitikimų prevencija.
Seniau ūdros medžiotos dėl brangaus kailio ar sporto, o nuo praėjusio šimtmečio vidurio daug jų pasiglemžė užterštumas. Daugybė gyvūnų krito apsinuodijusios užteršta žuvimi.
O žuvies ūdros suvalgyti gali daug - po 2 kg per dieną, kas sudaro apie trečdalį patelės masės ir penktadalį patino. Gyvūnai, pritrūkę žuvies, nesibodi medžioti ir varlių, o išsiropščiusios į krantą pasmaguriauja stambiais vabzdžiais, paukščių ar net triušių jaunikliais.
Šiandien ūdros turi bene geriausias sąlygas, kad jų populiacija suklestėtų - uždrausta jų medžioklė, yra precedentas griežtoms bausmės už jų brakonieriavimą, apleisti ir apžėlę melioracijos kanalai iš dalies kompensuoja anksčiau sunaikintas jų buveines, o ūdroms klestėti padeda ir kitos rūšys - jos mielai įsikuria bebrų užtvankose, o dėl jų neužšąlantys upeliai palengvina migraciją šaltuoju metų laiku.