Sembos pusiasalyje išsekus smėlio ištekliams kenčia ne tik pajūrio paplūdimiai. Didžioji Parnidžio kopa per dešimtmetį ženkliai pasikeitė – sumažėjo, pasikeitė jos forma ir augalija. Kopų smėlis slenka į marias ir aukščiausia Parnidžio kopa kasmet sumažėja 0,5-1 metru. Dėl to kalčiausi žmonės – tiksliau nuo specialių takų nuklystantys lankytojai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser pasakojo, kad žmonės neretai apsimeta, jog nežino, ką jų beatodairiškumas gali padaryti.
„Parnidžio rezervate svarbiausia, kad žmonės nesileistų šlaitu. Dažniausiai žmonės pasiaiškindavo, kad nežinojo, kad negalima kopti. Dabar pastatėme rimtą tvorą. Ji simboliška, permatoma ir galima lengvai pralįsti pro ją, tačiau neįmanoma nepamatyti. Stengiamės, kad žmonėms nekiltų noras vaikščioti“, – kalbėjo A. Feser.
Panašu, kad kurį laiką stovinčios tvoros neužtenka. Gegužės gale dar buvo matyti grupeles žmonių, vaikštinėjančių kopomis, vieni net pasidarė iškylą, todėl parko direkcija griebėsi senų priemonių – grąžino sargus į kopas.
30 tūkst. litų išleista keturiems sargams, kurie net ir per šventes ar ne darbo valandomis budės kopose ir prižiūrės, kad žmonės nepiktnaudžiautų laisve.
Laipiojančių ant kopų ne rezervato teritorijoje lauks baudos nuo 100 iki 300 litų, o tvarkos nesilaikantiems rezervato teritorijoje bauda didesnė – iki 500 litų. Vis dėlto, baudų niekas neskuba dalyti.
„Mūsų sargai daugiau šneka, bendrauja su žmonėmis ir aiškina jiems, kaip kas čia vyksta. Jie vykdo labai sunkų edukacinį darbą. Dažniausiai mūsų tautiečiai bando nueiti į šoną. Tokių nebaudžiame, bet jei išlenda neaišku kaip iš rezervato teritorijos – baudos jiems išvengti nepavyks“, – sakė A. Feser.
Ne tik paprasti turistai linkę nusižengti kopų lankymo tvarkai. Praėjusią savaitę viena merginų pop muzikos grupė viešino savo pikantiškos fotosesijos nuotraukas Naglių rezervate, dar žinomame Negyvųjų kopų pavadinimu.
Direkcija ne tik siekia prevencijos, bet ir yra linkusi leistis į kompromisą su smalsiais lankytojais. Naglių rezervate bus įrengta nedidelė apžvalgos aikštelė.
„Ačiū DELFI už reklamą. Paskelbus apie sargus, sumažėjo vaikščiojančių neleistinose vietose. Anksčiau kopose būdavo milijonai pėdų ir to nepaliestos gamtos vaizdo nelikdavo. Dabar mūsų žmonės budi ir situacija yra daug geresnė. Naglių rezervate takas šiek tiek yra pažemėjęs ir žmonėms knieti nueiti kur aukščiau. Nusprendėme pastatyti nedidelę apžvalgos aikštelę, kad žmonės galėtų palypėti aukščiau, pažiūrėti, nusifotografuoti. Jei žmonės labai nori, reikia jiems leisti”, – sakė direktorė.
A. Feser pažymėjo, kad kopos nyksta natūraliai, tačiau neatsakingai žioplinėjant, įspūdingiausias Lietuvos gamtos stebuklas nyksta daug sparčiau.
„Kopa nebeauga jau šimtą metų. Mes ją nuo jūros atitvėrėme apsauginiu kopagubriu, tačiau ji toliau slenka į marias. Kaskart ją matant kyla toks laikinumo jausmas. Norėtųsi, kad jas dar mūsų anūkai galėtų pamatyti“, – sakė A. Feser.