Gamtoje – kurtinių tuoktuvių metas

 (4)
Šiuo metu pats kurtinių tuoktuvių įkarštis. Bet didžiausi Lietuvos miškų paukščiai sparnus rėžia ne tik miškuose ir pelkėse. Viešvilės valstybiniame rezervate taip pat laukiama, kol patelės sudės kiaušinius, iš kurių išsiritę paukšteliai vieną dieną bus paleisti į laisvę.
Giesmė nuotakai. Kurtinys. Renato Jakaičio nuotrauka

Lietuvoje kurtinių skaičiuojama tik apie 400. Anskčiau mūsų šalyje paplitęs paukštis buvo išmedžiotas per karus, pokarį, o jo populiacija natūraliai taip ir neatsikūrė. Pirmiausia Viešvilėje auginami paukščiai papildo šalia esančią Karšuvos girią, kur jų gentainiai gyveno nuo seno.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius Algis Butleris vadovauja ir vieninteliame šalyje esančiam kurtinių veislynui. Nors darbai įsisuka lėtai, bet po truputį kurtinių paleidžiama į laisvę.

„Pirmiausia norėjome atkurti kurtinių populiaciją Karšuvos girioje, kurios dalis yra mūsų rezervato teritorijoje, bet dar gavome rekomendacijas iš Ekologijos instituto. Jie rekomendavo stiprinti ir jau esančias populiacijas netoliese – Dainavos girioje, Šimonių girioje“, – pasakojo A. Butleris.

Rekomenduojama tai dėl vienos priežasties – šviežio kraujo.

„Kai gamtoje populiacija lieka labai maža, prasideda giminingas kryžminimasis, o tai dažnai būna kritinis taškas tos populiacijos istorijoje“, – sakė A. Butleris.

Pirmuosius paukščius A. Butleris į girią paleido prieš penkerius metus. Paleistų suskaičiuoja virš 20, bet jo tai netenkina ir veislynas ketina plėstis.

„Dabar turime nepakankamai voljerų. Reikėtų tris kartus daugiau paukščių nei dabar galima laikyti. Dabar gyvena keturiolika paukščių, o reikėtų tris kartus daugiau – apie 45“, – pasakojo A. Butleris.

Statyti voljerus ir plėstis reikia dėl dviejų priežasčių, viena jų kraujomaiša, o kita - kritinės masės sukūrimas.

„Pirmiausia, kuo daugiau išaugini, tuo daugiau gali paleisti. Darbo čia pakankamai ir reikia tęstinumo. Bent dešimtmetį paukščius leisti grupėmis. Ne visi į laisvę išėję paukščiai pritampa, nori poruotis. Reikia išleisti daugiau jų, kad kiti paukščiai kompensuotų juos“, – pasakojo A. Butleris.

Kurtiniai itin jautrūs ir baikštūs paukščiai. Juos pražudyti gali ne tik plėšrūnai, bet ir triukšmas. A. Butleris guodėsi, kad visa pernykštė vada neišgyveno dėl šalia vykusių statybų.

„Turėjo būti geri metai, šešios patelės perėjo, bet jaunikliai neišgyveno dėl vykdytos lankytojų centro rekonstrukcijos. Suderinome, kad statybininkai nenaudotų triukšmingos technikos, bet ir be jos kurtiniams buvo negerai. Paprasčiausiai nesimaitino, o tupėdavo voljero kampe. Negalėjome stabdyti statybų dėl finansavimo terminų“, – liūdėjo direktorius.

Kaip šiemet seksis, A. Butleris negalėjo nuspėti.

„Viskas ankstyva gamtoje. Patinų aktyvumas pastebėtas dar sausio gale, bet tikras tuoktuvių metas dabar, nors paukščiai nesiporuoja, bet dviejų savaičių laikotarpyje tikimės sulaukti pirmųjų sudėtų kiaušinių. Gamtoje galioja ilgamečiai dėsniai ir nieko nepaskubinsi, tad dar anksti kalbėti“, – sakė direktorius.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.