Diena su gyvosios gamtos inspektoriais – brakonieriauja ir turtingieji

 (9)
Žvarbius rudens savaitgalių rytus daugelis mūsų mieliau praleis po šiltomis antklodėmis su karštos kavos puodeliu rankose, tačiau yra žmonių, kurie tuo metu sustirę tyko miške. Gyvosios gamtos inspektoriams pats darbymetis – brakonieriai suskubo tinklais, žeberklais, spiningais ir elektra gaudyti neršti grįžusių lašišų.
© E.Kniežausko nuotr.

Į budėjimą su aplinkosaugininkais išsiruošemė jau trečią kartą, tačiau visada prasilenkiame su brakonieriais ir tenka išgirsti nuotykių kupinas istorijas, o ne jose sudalyvauti.

„Užvakar sulaikėme mūsų seną gerą pažįstamą, kuris gaudė ungurius. Lauke esant minusinei temperatūrai jis brido be kelnių į vandenį statyti ungurių gaudyklių. Lauke iki 4 ryto, tikėjosi, kad jau nebeseksime, bet mes bet kada galime dirbti“, – pakeliui link Žeimenos upės pasakojo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyriausiasis specialistas Darius Liepis.

Brakonierių laimikis buvo vienas ungurys. Jiems gresia bauda ir tūkstančio litų žalos gamtai atlyginimas. Šią savaitę nesnaudė ir jo porininkas Kęstutis Kazakevičius.

„Nusipirkome tinklą. Labai sunku buvo, ilgai dėl to dirbome, o pardavėjas buvo nepatiklus“, – pasakojo inspektorius.

Tinklų pardavėjai turi dėl ko bijoti. Jie tinklus pardavinėja už 70-90 lt, o bauda už prekybą tinklais didžiulė – nuo 2 000 iki 4 000 litų. Atsakomybė gresia ir perkantiems tinklus.

Ironiška, bet inspektoriai stabtelėjo Nemenčinėje ir paprašė žurnalisto, mažiausiai į inspektorius panašaus žmogaus ekipaže, nueiti į žvejų krautuvėlę ir pabandyti nusipirkti tinklą. Aišku, nieko neišdegė.

Pajuokavus apie nuogus brakonierius šaltyje, D. Liepis surimtėjo ir pradėjo rytinį instruktažą.

„Važiuojame prie Žeimenos. Vienoje vietoje jau stoja lašišos, tai ten pasiliksite dviese, kiti du keliaus patikrinti lizdų aukščiau. Šiandien turi eiti Petrauskas (pavardė pakeista – aut. past.), tad būkite atsargūs. Jis namie nelegaliai laiko pistoletą TT. Nežinau ar nešasi į žvejybą, bet dujas turėkite po ranka“, – kaip nuluptus žino brakonierius inspektorius.

Miške šešėlis ir labai šalta. Samanos suledėjusios ir su kiekvienu žingsniu garsas lyg traiškytum ledą. Praktiškai tuo pačiu metu pasirodė ir kitoje upės pusėje gyvenantis geras inspektorių draugas. Abi pusės lyg apkasuose – tyli iki paskutinės minutės, nes abi galvoja, kad sutiko brakonierius.

Inspektoriai pakalbėjo su savo pažįstamu ir paprašė, kad jis pažvalgytų kitą krantą. Vietinis gyventojas išreiškė įtarimus, kad praėjusią naktį upe praplaukė „elektrikai“, mat šunys nei iš šio ir nei iš to pradėjo loti.

„Elektrikai patys pavojingiausi brakonieriai iš visų. Jie ne tik pražudo žuvis, bet ir visus mikroorganizmus vandenyje. Ne veltui jiems gresia jau nebe administracinė, bet baudžiamoji atsakomybė“, – pasakojo D. Liepis.

Du inspektoriai liko prie lašišų lizdų Žeimenos žemupy, kita pora patraukė aukščiau patikrinti, ar lašišos dar nepasiekė tos vietos. Einant link upelio D. Liepis paliūdėjo, kad netrukus, jau kitą savaitę, brakonieriai bus išmynę takus iki lizdų.

Priėjus upelį D. Liepis parodė nebaigtus statyti lašišų ir upėtakių lizdus. Žuvys smėlyje, už akmenėlių krūvų išsikasa daubas, o į ją atgulus, srovė nebegali jų nunešti. Ten patelės sudeda ikrus, o atplaukę patinai juos apvaisina, o jau tada patraukia atgal į jūrą. Taip atrodo gyvybės ratas, į kurį nuolat kėsinasi brakonieriai.

„Jie uždirba. Yra tokių, kurie tūkstantines baudas ir žalas atlygina jau po kelių dienų. Žmonės perka brangiai tą mėsą. Ir turtingi, ir garsūs. Nenoriu minėti vardų, nes neturiu tiesioginių įrodymų, bet nustebtumėte“, – pasakojo D. Liepis.

Kelias valandas dviejose vietose pralūkuriavę inspektoriai suprato, kad nesulauks brakonierių. O šiaip ar taip aukštupyje lašišų dar nėra, o žemupyje, jei tik mažiausias veiksmas, praneš gamtą mylintis inspektorių pažįstamas.

Vėliau inspektoriai tikrino Neries pakrantę, nes jokia žvejyba šiuo metu ten neleidžiama ir užsuko į Valakampius, kur irgi buvo veiksmo.

Neetatiniai gamtos apsaugos inspektoriai gan prabangaus namo kieme buvo užfiksavę padžiautą tinklą, tačiau neturėjo įgaliojimų įžengti į privačią teritoriją ir surašyti protokolo.

D. Liepis buvo atvykęs kartą, bet pažeidėjas tik pasikeikė balkone ir į kalbas su inspektoriais nesileido. Antrą kartą atvažiavęs inspektorius nesitaikstė su tokiu ignoravimu. Kieme jis užfiksavo ir daugiau pažeidimų – ant žolės stovėjo seni automobiliai, padangos, variklio blokas, tepalai.

Užfiksuotus įkalčius D. Liepis perduos Vilniaus miesto agentūrai, kuri jau ras būda susitvarkyti su pažeidėju.

Praleidę geras 7 valandas su inspektoriais atsisveikinome, o šie patraukė link Vilnelės, kur jau vardais ir pavardėmis pažįstami brakonieriai taip pat leidžia savaitgalius.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.