Daugėja alų ir vyną mėgstančių drugių

 (2)
Sfinksai – įstabūs, žvilgsnį traukiantys naktiniai drugiai, jau nuo pat vikšro stadijos užburiantys ypatingu puošnumu. Šie skrajūnai yra plačiai paplitę mūsų šalyje. Iš kitų išsiskirdami ištvermingumu bei vikrumu, geba nukeliauti toli. Netgi skrenda kitaip nei įprasta drugiams – tiesiai ir greitai.
Ant žolės stiebelio pievinis sfinksas daro „prisitraukimus“
© Arūno Eismanto nuotr.

„Dauguma rūšių įprastos ir paplitę visoje Lietuvoje. Migrantai gali pasirodyti vienais metais gausiai, kitais - pavieniui arba nepasirodyti visai“, - dėstė Lietuvos entomologų draugijos narys Giedrius Švitra.

Pasak biologo, rečiausia vietinė, galimai plintanti rūšis - nakvišinis sfinksas, saugomas visoje Europos Sąjungoje.

Štai Lietuvoje yra keletą kartų rasti nakvišinio sfinkso vikšrai, taip pat kelis kartus stebėti ar sugauti suaugę drugiai.

G. Švitra sfinksus apibūdino kaip gerus skrajūnus bei pakankamai stambius drugius ir teigė, kad tai žmonėms padaro didžiausią įspūdį.

„Šių drugių vikšrų mitybos objektai įvairūs - nuo žolinių augalų iki pušų. Suaugėliai renkasi kvapnius žiedus turinčius augalus, todėl rudenį sfinksai migrantai dažniausiai sutinkami besimaitinantys ant dekoratyvinių augalų: kvapiojo tabako, flioksų, petunijų ir panašiai“, – kalbėjo biologas.

Sfinksai vasarą renkasi sausmedžius, alyvas, laukinius gvazdikus. Pašnekovo teigimu, jie labai mielai lanko specialiai iškabintus masalus, pagamintus iš cukrumi prisotinto raudono vyno ar rūgstančio alaus, tad ir patys galite prisidėti prieš šios įspūdingos rūšies išsaugojimo.

„Įdomu tai, jog sfinksai besimaitindami nenutupia ant žiedų - kaip kolibriai kabo ore“, - apie šių drugių išskirtinumą pasakojo G. Švitra. 

Specialistas pabrėžė, kad pavyzdžiui, kaukolėtasis sfinksas minta medžių sula ar bičių medumi, todėl elgiasi kitaip - nutupia, ropoja, ramiai siurbia.

Yra ir dienos metu aktyvių sfinksų. „Dauguma aktyvūs naktį, tačiau kelios rūšys skraido ir maitinasi dieną: kamaniniai sfinksai – juosvasis ir rausvasis, ilgaliežuvis sfinksas, nakvišinis sfinksas“, – sakė G. Švitra.

Kaip ir visi kiti organizmai, taip ir drugeliai yra ypač reikšminga ekosistemų sudedamoji dalis.

„Jie - maistas kitiems - varliagyviams, paukščiams, ropliams, vorams, laumžirgiams, plėšriems vabalams, parazitiniams plėviasparniams ir dvisparniams“, - teigė specialistas.

Taip pat šie drugiai yra augalų apdulkintojai, o didžiulei augalų daliai, be apdulkinimo neįmanoma daugintis.

„Kai kurių rūšių vikšrai, pušinis sfinksas, gali nugraužti žmogaus auginamus augalus ir daryti žalą. Kaukolėtąjį kaltina bitininkai, kad kenkia bitėms, siurbdami medų, nors dėl tos rūšies retumo pas mus kaltinimai yra iš piršto laužti“, - apie sfinksų reikšmę pasakojo biologas.

Sfinksai žiemoja žemėje lėliukės stadijoje.

Anot G. Švitros, kol kas daugumai rūšių pas mus niekas negresia. Taip bus tol, kol bus išsaugota buveinių įvairovė.

„Buveinių įvairovę mažina monokultūrų auginimas, melioracija, urbanizacija, atvirų buveinių, šlaitų apleidimas – nešienavimas, neganymas ir apaugimas krūmais ir medžiais. Kai kurias specifines atviras buveines, tinkamas kai kurioms sfinksų rūšims, sukuria žmogus – kapinės, gėlių darželiai, dykvietės, geležinkelio pylimai“, – pasakojo gamtininkas.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.