Brakonierių laimikis atitenka liūtams ir begemotams

 (3)
Aplinkosaugininkai kone kasdien sučiumpa brakonierių, kurių sumedžioti žvėrys ir sugautos žuvys jau nebegali būti atgaivintos. Liūdna realybė, bet didžioji dauguma gyvūnų ir žuvų tampa patiekalų kirmėlėms ir bakterijoms.
Nykštukinis begemotas
© K. Cemnolonskio nuotr./GRYNAS.lt

Praėjusią savaitę pasirodžius straipsniui apie Aplinkos ministerijos būsimą iniciatyvą brakonierių laimikį ne sunaikinti, o perduoti alkstantiems, pasipylė komentarai, kad nederėtų pamiršti ir Lietuvos zoologijos sodo gyvūnų.

Džiugu, bet jau porą metų gyvūnų neaplenkia iš brakonierių konfiskuotas laimikis.

Priimta praktika, kad brakonierių sugautas ir sumedžiotas laimikis negali būti tiekiamas žmonėms dėl veterinarinių reikalavimų, nors brakonierių laimikis dažniausiai ir atsiduria turguose. Didžioji dauguma konfiskuoto grobio nugula į medžiotojų įrengtose gyvulinių atliekų duobėse, lupyklose.

Vis dėlto, kiek kitokia praktika yra su žuvimis. Kauno regione sučiuptų brakonierių laimikis iš tinklų keliauja tiesiai į Lietuvos zoologijos sodą.

Lietuvos zoologijos sodas praėjusiais metais išleido 726 000 litų gyvūnų pašarams. Per metus gyvūnams sušeriama 500 tonų pašaro – 500 t šieno, 108 t žolės, 38 t mėsos, 11 t batono, 4 t bananų, 41 000 kiaušinių ir panašiai. Vienai žirafai pašarai atsieina 30 000 litų, tigrui – 20 000, o begemotas suėda pašaro už 10 000 litų.

Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas kalbėjo, kad brakonieriai niekaip negali patenkinti viso šio poreikio, tačiau pasigardžiuoti gyvūnams leidžia.

„Mes negalime pasitikėti vien tik inspektorių laimikiu. Vieną mėnesį pagaus daugiau, kitą – pagaus mažiau. Mes privalome atlikti viešuosius pirkimus ir užtikrinti pašarų tiekimą. Gauname tik papildomą žuvies tiekimą, tačiau tai vis tiek yra geriau nei užkasti ją į žemę“, – kalbėjo A. Didžiokas.

Jei brakonierius-medžiotojas su laimikiu sugaunamas kokio nors medžiotojų būrelio teritorijoje, tai žvėris atiduodamas medžiotojams tvarkytis savo nuožiūra. Jiems taip pat patikimas ir kelyje numuštų žvėrių palaikų sutvarkymas. Jei mėsa gera, dažnai ją medžiotojai ir pasilieka, tačiau vis dažniau ji atitenka ir zoologijos sodui.

„Protarpiais gauname ir gyvūnų mėsos, tačiau nėra jokio dėsningo grafiko. Pamenu šiemet gavome 20 kg numuštą stirną, 15 kg brakonierių sumedžiotą stirną“, – pasakojo zoologijos sodo direktorius.

Anot jo, didžiausia problema išlieka logistika – kaip pristatyti žuvį, kol dar ji tinkama vartojimui. Šiandien dėl to atkrenta didžioji dauguma visoje Lietuvoje konfiskuotos žuvies.

„Dėl poros karpių neapsimokės nei mums važiuoti, nei jiems vežti į Kauną žuvies“, – sakė direktorius.

Problema daug mažesnė Kaune.

„Gyvūnai valgo ir šviežią, ir šaldytą žuvį. Vyrai aplinkos apsaugos inspekcijoje neturi galimybių tiek jos užšaldyti, kiek turime mes. Tai kasdien jos ir gauname. Stengiamės padėti vieni kitiems“, – kalbėjo A. Didžiokas.

Zoologijos sodas Lietuvoje tik vienas, tad iš tolimesnių šalies kampų neapsimoka kasdien vežioti dar gero laimikio, tačiau visoje Lietuvoje gausu įstaigų, kurios taip pat jį galėtų išnaudoti: vaikų ir senelių globos namai, gyvūnų prieglaudos. Sužinojęs apie Aplinkos ministerijos siekius padidinti konfiskatų realizavimo mastą ir rasti galimybes žuvį tiekti jiems, A. Didžiokas apsidžiaugė.

„Gerai, kad stengiamasi kurti kažkokia tvarką“, – sakė jis.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.