Bebrai — ne tokie jau ir blogi

 (43)
Bebrai – stambiausi graužikai Lietuvoje. Juos seniai prakeikė ūkininkai, išsijuosę medžioja medžiotojai ir, manoma, kad jų gamtoje šiuo metu yra per daug. Nepaisant to, šie aštriadančiai yra itin svarbūs ekosistemoms. Dažnas linkęs labiau kreipti dėmesį į bebrų statomų užtvankų žalą nei į gausybę teigiamų aspektų.
Bebras - gamtos inžinierius
© © Romualdo Barausko nuotr.

„Kertinių rūšių svarba pasireiškia tuo, kad sukuriamos palankios sąlygos kitoms egzistuoti. Bebrai – natūralūs ekosistemų kaitos trikdytojai. Galutinės ekosistemų kaitos stadijos (miškai) nėra palankūs didelei daliai rūšių, todėl kraštovaizdyje turi būti balansas tarp brandžių miškų ir ankstyvų kaitos stadijų (šlapžemių, pievų, krūmynų)“, — teigė Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doc. dr. Alius Ulevičius.

Pasak ilgametę patirtį turinčio gamtininko, būtent ankstyvosiose kaitos stadijose panaudotos organinės medžiagos atsistato žymiai greičiau nei brandžiame miške, vadinasi, bebravietės yra svarbūs mitybos plotai daugeliui rūšių.

„Kitas trikdytojas – žmogus, tačiau jo transformuotos buveinės žymiai mažiau patrauklios organizmams“, — pridūrė pašnekovas.

Paklaustas, kokiu tikslu bebrai stato užtvankas, A. Ulevičius papasakojo, jog šie graužikai pastarąsias stato siekdami pakelti vandens lygį ir padidinti akvatorijos plotą. Aukštas vandens lygis svarbus, nes įėjimas į bebro urvą visada būna po vandeniu.

„Giliame vandenyje bebrai gali lengvai plaukioti ir nardyti, tai užtikrina jų saugumą. Tuo pačiu didesnis užlietas plotas garantuoja saugesnę prieigą prie maisto resursų, ypač sumedėjusių augalų“, — kalbėjo ekologas.

Bebrai pasitelkia pačias įvairiausias medžiagas statybai.

„Dažniausiai – tai medžių šakos, velėna, augalų šaknys ir dumblas iš telkinio dugno. Pasitaiko akmenų ir kitokių netikėtų dalykų, tarkim žmonių išmestų šiukšlių“.

Patvankos itin reikšmingos gamtoje, anot specialisto, jų dėka atsiranda ne toks jau mažas vandens telkinys, kuris naudojamas įvairių kitų rūšių organizmų, jame kaupiasi įvairios nuosėdos, kurios vėliau patenka į dirvodarą.

„Pratekėjęs vanduo būna švaresnis, nes bebrų patvankoje nusėda daug įvairių nešmenų“, — kalbėjo A. Ulevičius.

Gamtininkas pridūrė, kad bebrų užtvankos būna seklios, lengvai įšyla, jose intensyviai želia įvairūs augalai, geros sąlygos daugeliui stovinčiuose vandenyse gyvenančių gyvūnų. Tokie gausūs ištekliai pritraukia plėšrūnus ir augalėdžius.

„Savitų vandens telkinių atsiradimas didina buveinių įvairovę, turtina lokalią fauną ir florą“, — akcentavo jis.

Ekologas aiškino, jog šių stambių graužikų patvankos nepageidaujamos ten, kur teka sraunūs upeliai.

„Tokiose buveinėse gyvena itin švarų vandenį, srovę ir mineralinį substratą mėgstantys organizmai. Daugelis iš jų yra reti, todėl saugomi. Bebrams užtvenkus upelį, vanduo sustoja, uždumblėja dugnas ir minėti organizmai toje vietoje išnyksta“, — kalbėjo. A. Ulevičius.

Taip pat tankiai bebrų apgyvendintuose upeliuose sumažėja nerštaviečių lašišinėms žuvims. Pasak pašnekovo, galima kalbėti ir apie bebrų daromą žalą miško želdiniams, kuomet šie nudžiūva pakilus vandens lygiui. Kartais užtvindomos ūkiniu ir gamtosauginiu požiūriu vertingos pievos ar dirbami laukai.

„Aišku galima kaltinti dėl to bebrus, bet kur kas daugiau žalos atnešė melioracijos vajus sovietmečiu, kuomet apie 80 procentų natūralių upelių buvo paversta melioracijos grioviais. Tarp kitko, bebrai dabar juos intensyviai ardo“, — kalbėjo specialistas.

Nesiginčijama — bebrų populiaciją reikia reguliuoti, tačiau nereikia aklai jų šaudyti. Šie gamtos architektai daugybėje vietų gali gamtai tik pagelbėti ir ištaisyti žmogaus padarytą žalą.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.