- Kas atsitiktų jei į aikštelę, pavyzdžiui, krepšinio, išbėgtų fizinio pasirengimo treniruočių neturėjęs ir neapšilęs sportininkas?
Galbūt neatsitiktų nieko. Tačiau, tikimybė gauti traumą ar susižeisti būtų tikrai didžiulė. Tai galioja ir atėjusiems į sporto klubą. Daugelis sportuojančių apšilimą suvokia kaip trumpą pasivaikščiojimą ant bėgimo takelio arba dviračio mynimą – be abejo, tai vienas iš būdų šiek tiek sušilti, bet to tikrai nepakanka rimtai treniruotei ar tuo labiau mėgėjiškoms varžyboms pasiruošti.
Penkių minučių ėjimas neparuošia pagrindinei treniruotės daliai, pratimams su štanga ar svarmenimis. O jei dar pažiūrėtumėme, iš kur žmonės į sporto klubus susirenka. Juk dauguma ateina pasėdėję šešias ar dar daugiau valandų prie darbo stalo, jų raumenys sustingę. Sporto klubo lankytojai paėję 5-10 min. ant bėgimo takelio galvoja, kad kūnas jau pasiruošęs dirbti, tačiau dėl to gresia rimtos pasekmės– žmonėms pasidaro bloga, patiriamos mikro traumos.
- O kas atsitinka, kai reguliariai nesportuojantys, sėdimus darbus dirbantys žmonės sugalvoja laisvalaikiu pažaisti futbolą ar krepšinį?
- Kiekviena sportinė disciplina reikalauja specifinio pasiruošimo bei įgūdžių. O visos jos – bent jau bazinio fizinio pasiruošimo. Čia juk žaidimas, kuris trunka pusantros valandos, jis kontaktinis, jam būtina treniruotis nors du-tris kartus per savaitę. Toks pažaidimas be pasiruošimo vardan malonumo gali baigtis lūžiais ar patemptais raiščiais. Kūną būtina paruošti tam tikrai sporto šakai.
- Ar fizinis pasirengimas būtinas visiems, laisvalaikiu norintiems užsiimti aktyviu sportu?
- Visi be išimties turime būti fiziškai aktyvūs – tada nekils klausimų, ar aš galiu užsiimti viena ar kita sportine veikla. Būdami fiziškai aktyvūs jūs galėsite viską. Tyrimų rezultatai pastaruoju metu verčia susirūpinti – mūsų fizinis aktyvumas mažėja, o labiausiai liūdinanti tendencija – mes vis ilgiau sėdime.
Pasikartosiu dar kartą – žmogus turi būti aktyvesnis fiziškai, nesusiaurinant iki konkrečių sportinių disciplinų. O jomis užsiimantiems vertėtų pagalvoti apie bendrą kūno rengybą. Specializacija prie gero nepriveda, kultivuojant vieną sporto šaką dirba tam tikros raumenų grupės, o kiti raumenys aptingsta. Nenuostabu, kad kai kurie žmonės, ilgą laiką propagavę vieną sporto šaką, negali padaryti pritūpimo ar įtupsto – tiesiog jų raumenys dirbo neproporcingai. Mano rekomendacija būtų – be krepšinio,teniso,futbolo treniruočių dar keletą kartų per savaitę užsukti į sporto klubą ir padirbėti su priešingomis raumenų grupėmis. Tokiu būdu jūsų kūnas taps atsparesnis, funkcionalesnis, mokės prisitaikyti.
Manau, kad sporte itin žalinga ankstyva specializacija, todėl siūlau vaikams leisti išbandyti kuo įvairesnes sporto šakas, kad išsiugdytų kuo platesnį įgūdžių rinkinį.
- Kiek fizinio aktyvumo mums reikia? Ar galima išvesti idealią aktyvios fizinės veiklos formulę?
Nėra idealios formulės visiems. Tačiau orientacijai galima pasinaudoti JAV I klinikos atliktu tyrimu. Šis tyrimas parodė, kad viena fiziškai aktyvi valanda ryte, t.y. bėgimas vidutiniu tempu, „neutralizuoja” 10 - ties valandų sėdėjimą. Tad jei ateinančias 10 valandų ketinate praleisti sėdėdami, būkite malonūs, prieš tai pasijudinkite bent vieną valandą. Viena valanda sporto per dieną – puiku, bet tai tik viena valanda, o ką veiksite per likusias 23? Jūsų laisvalaikio koncepcija taip pat turi būti susijusi su judėjimu. Netgi dirbdami sėdimą darbą kas valandą kelioms minutėms galite atsistoti ir pajudėti. Ilgai sėdint vienoje pozicijoje sukrinta pečiai, atitolsta mentės, galvos stipriai palinksta į priekį, klubai tampa nejudrūs, sutrinka kraujotaka.
- Koks yra fizinio pasirengimo pagrindas? Ką reikėtų žinoti kiekvienam?
- Svarbu mokėti taisyklingai pritūpti, bent dešimt kartų atsispausti, kelis kartus prisitraukti, atsisėsti ir atsistoti ant žemės nesiremiant rankomis, pasilenkti be skausmo, pabėgti, užlipti laiptais neuždusus – štai svarbiausi fizinio pasirengimo momentai. Taip pat būtina gerai prižiūrėti sąnarius, nes jie labai nuskriausti. Išjudinkite juos, įsitikinkite, kad jūsų „guoliai sutepti”, nesikoncentruokite vien į raumenis. Didžiausią dėmesį skirkite judesių amplitudėms, jos neturi kelti skausmo, ypač dirbant su savo kūno svoriu. Paruoškite stiprų pamatą, o tada jau ant jo galėsite lipdyti kitų sporto šakų įgūdžius. Pamatas ir yra tas fizinis pasirengimas, kai žmogus laisvai gali valdyti savo kūno svorį prieš imdamasis specializacijos. Kuo platesnis judesių, įgūdžių spektras, tuo lengviau įsisavinamos kitos sporto šakos.
