Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė džiaugiasi, kad kalbėti apie renovacijos įsibėgėjimą, skatinimą, projektų rengimą jau nebereikia – stebimas užbaigiamų renovuoti namų skaičiaus augimas ir vis didesnis dėmesys krypsta į atliekamų darbų kokybę.
Tempai dideli – šiandien Aplinkos ministerija jau turi 3614 suderintų investicinių planų, 1400 pasirašytų rangos sutarčių. Ir šis skaičius vis auga. Pilnai pabaigtų renovuoti namų jau yra 260, tendencingai kas savaitę užbaigiami 6-10 tokių projektų.
Didieji administruoja renovaciją savarankiškiau
Regionų lydere pagal renovacijos spartą toliau išlieka Ignalina. Joje renovacija užbaigta 43 daugiabučiuose namuose. Jau suaktyvėjo ir didieji miestai. Po Ignalinos pagal renovuotų namų skaičių aktyviausios - Klaipėdos ir Kauno miesto savivaldybės, toliau - Tauragė, Panevėžys, Vilnius, Molėtai. Iš 60 Lietuvos savivaldybių nėra nei vienos, kuriose renovacija apskritai nevyktų, skiriasi tik tempai.
D. Matonienė pastebi, kad didžiuosiuose miestuose renovacija daugiau vykdoma ne per savivaldybę, o administruojančių įmonių ir bendrijų iniciatyva.
„Auksinės formulės, kas geriau, nėra. Rezultato sėkmė priklauso nuo to, kokia yra administracinė įmonė, kokie jos kompetencija, kokia komanda. Taip pat svarbu, koks bendrijos pirmininkas, kiek jis išprusęs, kiek jis yra praktiškai susipažinęs su renovacija.
Žinau pavyzdžių, kai ir patys namų bendrijų pirmininkai puikiai vykdo renovaciją ir kai administruojančios įmonės labai blogai valdo renovacijos procesus. Gyventojai turėtų išsianalizuoti administratorių kompetencijas ir pasirinkti jiems labiausiai tinkantį atstovą”, - pataria Aplinkos viceministrė.
Žmonės savivaldybėmis savo pinigus patiki drąsiau
Vilniaus savivaldybės įsteigta renovacijos administravimo įmonė šiuo metu prižiūri apie 130 namų. Be šios savivaldybės įmonės, sostinėje veikia dar apie 30 analogiškas paslaugas teikiančių uždarųjų akcinių bendrovių bei savarankiškai veikiančių namų bendrijų.
Vilniaus savivaldybės Renovavimo poskyrio vedėja Goda Ropaitė mano, jog vertinant darbų kokybę bei patirtį tarp savivaldybės paskirto administratoriaus ir privačių administruojančių įmonių, skirtumų nėra. Tačiau gyventojai yra linkę labiau pasitikėti ne pelno siekiančiomis organizacijomis.
Iš esmės, visa renovacijos administravimo eiga yra struktūrizuota ir reglamentuota teisės aktais, todėl vietos kūrybai prižiūrint renovacijos projektus nėra. G. Ropaitės teigimu, nemažiau nei administratorius, svarbus techninis prižiūrėtojas. Ši trečiosios šalies pusė yra renkama viešųjų pirkimų nustatoma tvarka ir vykdo renovacijos rezultatui itin svarbias funkcijas.
„Renovuojamų namų savininkams svarbiausia sėkmingas rezultatas, jie patys dalyvauja visame darbų procese, todėl administratorius laisvės savarankiškai spręsti neturi. Aišku, žmonių pasitikėjimas savivaldybės įmone yra didesnis nei kuria nors pelno siekiančia įmone. Gyventojai saugiau jaučiasi, žinodami, kad savivaldybė ims už juos paskolą. Šis finansinis įsipareigojimas negula ant namų bendrijos valdytojo pečių. Tai suteikia bent 90 proc. garantiją, kad renovacija bus įgyvendinta. Tačiau šios nuostatos laikosi, anaiptol, ne visi. Jei projektą rengia ir vykdo kompetentingi atstovai, didelės jų darbo kokybės skirties nematau”, - pastebi G. Ropaitė.
Anot jos, administratoriui būtina ieškoti kompromisų su gyventojais ir rasti optimaliausius variantus, tenkinančius bent 51 proc. namo savininkų. Administratorius savavališkai negali parinkti jokių priemonių renovuojamam pastatui tvarkyti – sprendimo priėmimo teisė lieka savininkų rankose.
Mažesniuose miestuose kompetentingiausios – savivaldybės valdomos įmonės
Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis mano, kad sparčiausiai Lietuvoje besirenovuojančio miesto vardą Ignalinai padėjo pelnyti ištesėti pažadai. Visus Ignalinos namus, dalyvaujančius renovacijos projekte, administruoja savivaldybės įmonė „Ignalinos butų ūkis”.
„Puikiai prisimenu, kaip aktyviai dar buvęs Ignalinos meras Bronius Ropė agitavo gyventojus renovuoti namus. Iš pradžių į informacinius susitikimus ateidavo vos penkiasdešimt žmonių, o paskui gyventojų susidomėjimas vis augo. Kai pirmieji darbai buvo atlikti gerai ir greitai, pasipylė norinčių renovuoti namus lietus, nes tai suveikė kaip geriausia reklama. Tada žmonės patikėjo, kad tai, ką siūlo savivaldybė, iš tikrųjų bus įgyvendinta gerai ir niekas jų nežada apgauti”, - pasakoja H. Šiaudinis.
Ignalinos mero teigimu, iš pradžių gyventojai būgštavo įkliūti į sukčių pinkles. Jie buvo girdėję atvejų iš kitų miestų, kai iš namų savininkų buvo renkami pinigai renovacijai, tačiau galiausiai nieko padaryta nebuvo.
H. Šiaudinis sutinka, kad kokybiškai administruoti renovacijos projektą gali ne tik savivaldybė, svarbu pasirinkti aukštos kvalifikacijos administratorių, o tokių mažesniuose miestuose dažniausiai trūksta.
„Niekas nedraudžia žmonėms rinktis savo pačių deleguotą namo pirmininką, administruosiantį visą renovacijos projektą. Tačiau tas žmogus turėtų puikiai išmanyti visus procesus, būti geru specialistu, jei norima, kad renovacija būtų įgyvendinta sėkmingai. Tokių žmonių reta, todėl kai savivaldybė paskiria savo pačios įmonę renovuojamiems namams administruoti, pasiekiami geriausi rezultatai”, - vertina Ignalinos meras.
