Po renovacijos daugiabutis suvartoja 75 proc. mažiau energijos, o gyventojai pagaliau gyvena šiltai.
1958 m. pastatytas Marijonų gatvės 31 namas dar prieš keletą metų buvo visiškai nusidėvėjęs ir avarinės būklės. Problemų gyventojai turėjo daug: kiauras stogas, žiemą užšąlantys vamzdžiai, šalti kambariai ir didžiulės sąskaitos už šildymą.
Daugiabučio bendrijos pirmininkė Birutė Valkiūnienė prisimena, kad už trijų kambarių buto šildymą prieš keletą metų mokėdavo apie 400 litų, tačiau namuose vis tiek būdavo labai šalta.
„Žiemą, kad būtų šilčiau, visa šeima gyvendavome viename kambaryje. Jame įjungdavome elektrinį šildytuvą ir tik tuomet kambario temperatūra pakildavo iki 16-17 laipsnių. Kitų kambarių duris net uždengdavome antklodėmis, kad neitų šaltis. Kaimynų, kurie nesišildydavo, butuose būdavo 8 laipsniai, žmonės sėdėdavo su paltais“, - pasakoja B. Valkiūnienė.
Žiemą daugiabutyje užšaldavo magistraliniai vamzdžiai, įrengti palėpėje. Problemų kildavo ir dėl kiauro stogo. Per lietų užliedavo ne tik fasadinę namo sieną, vanduo tekėdavo ir per vidines sienas, žmonėms tekdavo naktį persistumti lovas, kad nevarvėtų ant galvos.
Nebenorėdami taikstytis su tokiomis prastomis gyvenimo sąlygomis, panevėžiečiai nutarė namą renovuoti.
„2009 metais paskutinį kartą mokėjome „Panevėžio energijai“ už šildymą. Paskui atsijungėme ir įsirengėme autonominę dujinę katilinę. Renovaciją darėme dviem etapais: iš pradžių susitvarkėme šildymo sistemą, o paskui uždėjome namui „kailinukus".
Dabar turime labai modernią šildymo sistemą, kuri leidžia kiekvienam butui gyventi autonomiškai ir šildytis tada, kai nori. Galima reguliuoti radiatorių temperatūrą kiekviename kambaryje. Turime ir apsaugas, kad nebūtų piktnaudžiajama kaimynų šiluma, kad butas buto nešildytų. Turime momentinius šilumokaičius kiekviename bute – tai papildoma galimybė taupyti karšto vandens sąskaita“, - pasikeitimus vardija bendrijos pirmininkė.
Renovavus šildymo sistemą sąskaitos už gyvatuką ir karštą vandenį kartais imdavo pranokti sąskaitas už šildymą. Tačiau gyventojai rado būdą, kaip sutaupyti.
„Patalpoms šildyti užtenka neaukštos temperatūros (41-43 laipsnių), o karštas vanduo – jau visas 50 laipsnių. Šilumokaičiai stovi kiekviename bute greta čiaupo ir karštas vanduo yra pašildomas tik tada, kai reikia ir tiek, kiek reikia. Mes pasidarėme du karšto vandens ciklus: dienomis ir naktimis naudojame ekonomišką režimą, kurį dar vadiname dušo režimu. Tuomet vanduo yra tokios temperatūros, kokios reikia radiatoriams – 42 laipsniai. Rytą ir vakare mes turime vonios režimą, kai bėga jau tikrai karštas vanduo. Taip ir taupome, nevarinėjame be reikalo karšto vandens“, - pasakoja B. Valkiūnienė.
Ant daugiabučio stogo įrengti ir saulės kolektoriai. Paprastai jie veikia nuo vasario vidurio iki lapkričio. Pasak namo pirmininkės, per metus jie sutaupo 13-14 proc. visos namo suvartojamos energijos.
„Buvome pirmasis daugiabutis Lietuvoje, kuris įsirengė saulės kolektorius. Vienam butui kolektoriai ir jų sumontavimas kainavo maždaug 1160 litų. Mūsų paskaičiavimais, jie turėtų atsipirkti per 10 metų.
Taip pat yra paskaičiuota, kad nuo pernai metų spalio iki šių metų spalio 45 kvadratinių metrų ploto butas už visą sunaudotą šilumą sumokėjo 590, o 60 kvadratinių metrų ploto butas - 775 litus“, - džiuginančius skaičius įvardijo B. Valkiūnienė. Jai už pasiekimus suteiktas net Statybų generolo vardas.
Marijonų gatvės 31 namas tapo modernios renovacijos pavyzdžiu Lietuvoje. Be to, jis vertinamas kaip vienas sėkmingiausių projektų Baltijos regione bei Europoje. Po renovacijos butų kainos name išaugo du-tris kartus.
