Sieks išlaikyti tokią pačią paramą
Naujausiais duomenimis, šiuo metu 604 daugiabučiuose pradėti rangos darbai, dėl 277 namų atnaujinimo vyksta statybos rangos darbų konkursai, 172 daugiabučių renovacijai artimiausiu metu bus paskelbti konkursai. Daugiau kaip 900 namų renovacijai jau yra suderinti investicijų projektai.
Palyginti neseniai Aplinkos ministerijai pradėjęs vadovauti Kęstutis Trečiokas ketvirtadienį teigiamai įvertino šalyje vis įsibėgėjantį renovacijos procesą. Anot jo, svarbiausia, kad tam pritaria patys gyventojai. Ir jie reikalauja, kad savivalda darytų viską, jog daugiabučiai būtų kuo greičiau pradėti renovuoti.
„Viskas vyksta labai sparčiai ir sklandžiai. Kasdien vieno ar dviejų namų gyventojai nusprendžia renovuoti daugiabučius. Per aštuonis metus padaryta tiek, kiek per pirmą šių metų pusmetį. Labai svarbu, kad pastaruoju metu šis procesas pajudėjo, kad patys gyventojai suprato, jog tuo reikia užsiimti“, - kalbėjo K. Trečiokas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad ne visose savivaldybėse daugiabučių modernizacijos procesas juda vienodu greičiu. Ministras renovacijos pirmūnu laiko Ignalinos savivaldybę. O tuo pačiu pastebėjo, kad aktyviau turėtų įsijungti didieji miestai. Iš trijų didžiųjų Lietuvos miestų daugiausiai pastabų K. Trečiokas turėjo Kaunui, kur gyventojai rodo daugiau iniciatyvos nei savivalda.
„Lietuvoje vaizdas nėra vienodas, nors visiems miestams skiriame vienodai dėmesio. Kai kur aktyvesnės savivaldybės, o kai kur aktyvesni gyventojai. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rezultatai Lietuvos mastu nėra blogi, bet žinant, kiek tuose miestuose daugiabučių namų, viskas atrodo kuklokai. Kaune daugiausia daugiabučiai renovuojami gyventojų iniciatyva. Savivaldybei kažko trūksta: veiklumo, kompetencijos – nežinau“, - aiškino aplinkos ministras.
Dabar, anot ministro, pagrindinis Aplinkos ministerijos rūpestis – užtikrinti, kad kitais metais gyventojams, norintiems renovuoti savo daugiabučius, valstybės parama nemažėtų. Jo manymu, tai būtų pagrindinis dalykas, leisiantis išsaugoti dabartinį renovacijos tempą.
D. Matonienė: girti statybininkai su aukšta renovacijos kokybe nesuderinami
„Man atrodo, kad renovadieniai pasiteisino. Labai vertinu neformalų bendravimą su žmonėmis. Važinėdami po Lietuvą išsiaiškinome, kokia gyventojų nuotaika, kaip jie vertina patį procesą. Sėdėdamas darbo kabinete to niekada nesužinosi. Gyventojams aiškiai pasakėme: mums svarbu, kad renovacija vyktų kokybiškai. O su tuo nesuderinami girti statybininkai“, - konstatavo viceministrė.
Ji atskleidė, kad iki šių metų pabaigos planuojama renovuoti 300 daugiabučių. Jiems atnaujinti valstybės paramą numatoma išmokėti 13,5 tūkst. šeimų.
Viename daugiabutyje, pasak D. Matonienės, po renovacijos bus sutaupyta daugiau kaip 50 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Visi 300 renovuotų namų, jos manymu, sutaupys apie 86,7 GWh šiluminės energijos. Tai sudaro 26 mln. Lt, kai vidutinė šilumos kaina yra 0,3 Lt/kWh.
Valstybė sutaupys 1,3 mln. Lt
O dėl sumažėjusio šiluminės energijos suvartojimo šiuose 300 namų, Aplinkos ministerijos skaičiavimu, valstybė sutaupys apie 1,3 mln. Lt, nes reikės mokėti mažesnes subsidijas nepasiturintiems asmenims. Skaičiuojama, kad renovuojamame daugiabučiame yra apie 5 proc. tokių asmenų.
Be to, D. Matonienė informavo, kad, ministerijos skaičiavimu, renovavus 300 daugiabučių į aplinkos orą per metus bus išmetama 20,2 tūkst. tonų anglies dvideginio mažiau.
Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta spaudos konferencijoje sakė, kad per metus renovacijos procesas labai stipriai įsibėgėjo. Ir jis tikisi, kad tokia tendencija išliks ir ateityje.
„Šiandien renovacijos progresą geriausiai iliustruoja skaičiai. Lygiai prieš metus susirinkę šioje salėje džiaugėmės pirmaisiais rezultatais. Tačiau šiandien jie dar geresni – statistika gerokai pasikeitusi. Per dieną sudaromos 2-3 sutartys namų atnaujinimui“, - sakė V. Serbenta.
