Plačios lovos, limuzinai, karališkosios krevetės ir papajos vaisiai - tai tik dalis džiazo žvaigždžių pageidavimų, kurių šeimininkams neįvykdžius, scenoje neišvystume daugelio pasaulyje vertinamų atlikėjų.

Klaipėda - lopšys

„Kelias į žvaigždę eina per vadybininko širdį“,- juokauja Klaipėdos pilies džiazo festivalio sumanytojas ir prodiuseris Vytautas Kongas Grubliauskas.

Šią tiesą patvirtina ir dar trijų Lietuvoje rengiamų džiazo festivalių organizatoriai, beje, šio amato pradžiamokslį - sugebėjimą derėtis ir jautriai reaguoti į meno pasaulio garsenybių pageidavimus - gavę uostamiestyje, Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (dabar Klaipėdos universitetas).

„Kaunas Jazz“ meno vadovas Jonas Jučas, Birštono džiazo festivalio direktorius Zigmas Vileikis bei jauniausio Lietuvoje festivalio „Vilnius Mama Jazz“ direktorė Judita Bartoševičienė uostamiestį vadina džiazo tradicijų lopšiu.

Festivalis atsiperka

Pasak V.Grubliausko, didžiąją Pilies džiazo festivalio biudžeto dalį „suvalgo“ dalyvių, ypač žvaigždžių, honorarai ir įvairūs mokesčiai. XI džiazo fiesta kainuos 480 tūkst. litų.

Šiemet pirmą kartą festivalio istorijoje Klaipėdos valdžia džiazo šventei skyrė maždaug 100 tūkst. litų. V.Grubliauskas įsitikinęs, jog į miesto iždą šie pinigai sugrįš - per turistus, jų suvalgytą maistą ir išgertus gėrimus, viešbučius ir kita. Puikiai organizuotas festivalis, dėmesys jame koncertuojantiems atlikėjams žinią apie Klaipėdą ir puikią publiką skleidžia po visą pasaulį.

Reikia milijono

Birštono džiazo festivalį remia miestas ir Kultūros ministerija, todėl bilietai į šį renginį kainuoja tik 10-15 Lt.

„Vilnius Mama Jazz“ prodiuserė J.Bartoševičienė festivalio biudžetą vadino komercine paslaptimi. Šį renginį šiek tiek remia ir miestas. Bilietai į koncertus kainuoja nuo 10 iki 100 Lt.

Pasak „Kaunas Jazz“ rengėjo J.Jučo, miestas festivalį remia, „nors norėtųsi daugiau“. J.Jučas neslėpė, jog Kauno džiazo festivalio biudžetas su barteriniais mainais, reklama žiniasklaidoje kainuoja maždaug vieną milijoną litų. Be jų - 600 tūkst. litų. Bilietų kaina - nuo 20 iki 90 Lt.

Grojo žymiausi

Pasak V.Grubliausko, džiazo žvaigždės statusą lemia ne šokiruojanti elgsena ir ne įspūdinga išvaizda - kaip yra popmuzikoje. Apie džiazo, kaip ir popmuzikos žvaigždės, „kalibrą“ liudija įvairios nominacijos, žymių muzikantų, su kuriais grojo, pavardės ir, žinoma, honorarai. Tačiau popmuzikos rykliai gauna tris, keturis kartus didesnius honorarus, negu džiazo žvaigždės.

V.Grubliausko teigimu, kuo didesnė žvaigždė, tuo paprastesnis žmogus, sukalbamesnis ir lengviau bendraujantis. Tai vadybininkai šokdina festivalių organizatorius, pateikdami, anot V.Grubliausko, „svajonių sąrašus“, kuriuose nurodyta patys naujausi instrumentų modeliai ir kitokios įmantrybės.

Didžiausio „kalibro“ džiazo pasaulio žvaigždėmis festivalio prodiuseris įvardijo prieš porą metų Teatro aikštėje grojusį lūpinės armonikėlės virtuozą Tutsą Tylemansą, pernai triūba muzikavusį Meinardą Fergiusoną, būgnininką Bilį Kobhemą. Šiemet ne mažiau ryškios žvaigždės - „Jazzmania“, „Chico and the Gipsies“, Žanas Žakas Milto.

Prašė lovos be tarpų

IX festivalyje Teatro aikštę privertęs nuščiūti T.Tylemansas organizatorių prašė balto limuzino. „Svajonių sąraše“ buvo reikalavimas T.Tylemanso klavišininkui pateikti patį naujausią instrumento modelį. V.Grubliauską pribloškė tai, kad į sceną užlipęs muzikantas į instrumentą žiūrėjo akis išpūtęs - jį matė pirmą kartą. O M.Fergiusonas, ant scenos neradęs „korgu“ vadinamo klavišinio instrumento, vis tiek sutiko koncertuoti, nors teisiškai turėjo teisę to nedaryti.

Šiemet pasirodysiančios grupės „Jazzmania“ žvaigždei Maikui Maineriui vibrofoną valandos muzikavimui teko atsivežti iš Latvijos. Vien transportavimas atsiėjo tūkstantį litų.

V.Grubliauskas neįvardijo šiame festivalyje pasirodysiančios itin ryškios džiazo žvaigždės, kuri pareikalavo, kad viešbutyje būtų labai plati lova... be jokių tarpų. Kad kambaryje būtų pamerkta šviežių gėlių, stovėtų kibirėlis su ledu šampanui, puikus vaizdas per langą, kad gautų du kartus pavalgyti ir už nieką nereikėtų mokėti.

Norėjo papajų

T.Tylemansas ir M.Fergiusonas prašė išskirtinių prezidentinių apartamentų. Abu muzikantai norėjo karšto dušo grimo kambaryje (o jis - Dramos teatro patalpose). M.Fergiusonas pageidavo patiekti retos rūšies karališkųjų figūrinių krevečių.

Labiausiai Pilies džiazo festivalio organizatoriai baiminosi X festivalyje koncertavusio būgnininko B.Kobhemo pasirodymo, nes jis koncerte Rygoje elgėsi itin įžūliai. Organizatoriai vertėsi per galvą ieškodami jam specialių būgnų. Įvyko stebuklas, apie kurį B.Kobhemo muzikantai vėliau sakė: „Sugebėjote Bilį sušildyti“.

Pasak Birštono džiazo festivalio rengėjo Z.Vileikio, pas juos atvykstančios žvaigždės visiškai neįnoringos. Šiemetinė žvaigždė - Markas Duprė, kurio „kaina“ 4 tūkst. eurų, - paprašė tik lėktuvo, vienviečio kambario ir galimybės kitą dieną būti Prancūzijoje.

J.Bartoševičienė tikino, jog visus žvaigždžių pageidavimus įvykdo ne 100, o 120 procentų. Kartais žvaigždės prigąsdina: jokių fotografavimų, spaudos konferencijų, tačiau išvydę, kaip jais rūpinasi, kad čia saugu, leidžia ir fotografuoti, ir filmuoti.

J.Jučas iki šiol prisimena, kaip prieš keletą metų „Kaunas Jazz“ koncertavęs Deividas Sambornas pareikalavo... papajų. Organizatoriai išmaišė visas parduotuves, kol galop surado šių Lietuvoje neaugančių vaisių.

Dažniausiai Kauno džiazo festivalyje viešintys atlikėjai nori paragauti vietinio alaus. Taip pat - vyno, viskio, konjako, vodkos. Tačiau visiems muzikantams, pasirodo, svarbiausia - kad viešbučio numeryje būtų plati lova.