Napoleono karių kapavietė mokslininkams atskleidžia naujų paslapčių

 (3)
Napoleono laikų prancūzų karių palaikai
© BNS foto

Vilniaus Šiaurės miestelyje vėl tyrinėjama Napoleono armijos karių kapavietė mokslininkams atskleidžia naujų paslapčių. Iki ketvirtadienio ryto archeologai jau buvo aptikę maždaug šimto karių palaikus. Mokslininkų skaičiavimais, iš viso šioje vietoje galėtų būti apie 3 tūkst. palaidotų asmenų.

Ketvirtadienį Vilniuje buvo pristatyti atnaujintų Napoleono armijos karių kapavietės kasinėjimų rezultatai.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio Lietuvos istorijos instituto istoriko, mokslinių darbų apie Napoleoną autoriaus Virgilijaus Pugačiausko, 1812-1813 metų Vilniaus gubernatūros oficiali ataskaita carui leidžia teigti, kad Vilniuje buvo palaidota maždaug 40 tūkst. Napoleono armijos karių.

"Šiaurės miestelyje, pagal dokumentus, buvo palaidota 7 tūkst. asmenų, bet mes dar nežinome, ar jie buvo palaidoti dvejose vietose ar vienoje. Jei tyrimai patvirtins, kad čia yra dvi laidojimų vietovės, tai dabartinių tyrimų teritorijoje tikimės rasti maždaug 3 tūkst. palaidotų asmenų palaikų", - pasakojo V.Pugačiauskas.

Jo teigimu, nors Rusijos caras buvo pavedęs Napoleono armijos karių palaikus sudeginti, tačiau tai nebuvo padaryta.

"Pagal caro nurodymą karių palaikus turėjo sudeginti ir tai jau buvo pradėta daryti, tačiau kilo blogas kvapas, kurį vėjas papūtė miesto link, todėl didžioji dalis palaikų ir buvo palaidoti", - BNS korespondentui sakė V.Pugačiauskas

Pasak mokslininko, visi rasti asmenys mirė nuo bado ir šalčio, tik nedaugelis iš jų galėjo žūti mūšyje.

Pernai rudenį Vilniuje buvusios karinės bazės teritorijoje Šiaurės miestelyje per statybas aptiktos kapavietės kasinėjimai buvo atnaujinti pirmadienį, atvykus Didžiosios Britanijos ir JAV televizijos bendrovių BBC ir "Discovery Channel" filmavimo grupėms, kursiančioms pasakojimus apie šį istorinį radinį.

Kaip pasakojo archeologinių tyrimų vadovas Albinas Kuncevičius, Šiaurės miestelio teritorijoje 1812 metais puldami rusų kariuomenę, prancūzai buvo išsikasę griovius. Vėliau, Napoleono armijai traukiantis per Lietuvą, daugybė kareivių žuvo ir čia juos palaidojo rusai.

Nuo šalčio ir bado mirusius Napoleono armijos karius rusai laidojo Vilniaus priemiesčiuose - Šiaurės miestelyje, Žvėryne.

Pasak A.Kuncevičiaus, Šiaurės miestelyje šiuo metu ir vėl kasinėjamoje kapavietėje tyrėjai kartu su kaulais randa tik kepurių liekanas, munduro dalių.

"Per praėjusį kasinėjimą radome tris monetas, už jas tuomet galėjai nusipirkti tik duonos kepaliuką. Jei kariai būtų turėję pinigų, tai ir nebūtų mirę iš bado", - BNS pasakojo istorikas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs "Discovery" atstovas Mindaugas Blaužiūnas sakė, kad filmas apie masinę Napoleono armijos karių kapavietę bus parodytas po metų.

""Discovery" daro dešimties filmų serialą, kuris vadinsis "Sustingę laike". Viena iš šių serijų bus susijusi su Napoleono armijos karių palaikais Lietuvoje", - teigė M.Blaužiūnas.

Taip pat kapavietę filmuojanti Didžiosios Britanijos televizija rengia laidą garsiam savo laidų ciklui "Meet the Ancestors" ("Susipažinkime su protėviais").

Vilniaus universiteto Antropologijos katedros antropologas Rimantas Jankauskas teigė, kad atradus masinę karių kapaviete Lietuvoje atsiliepė ir šių žuvusių asmenų giminaičių.

"Teko girdėti, kad Prancūzijos ambasada Lietuvoje, atradus šią kapavietę, pradėjo gauti laiškus iš asmenų, kurių giminaičiai kažkada tarnavo Napoleono armijoje", - pažymėjo R.Jankauskas.

A.Kuncevičiaus teigimu, radinys yra unikalus tiek archeologiniu, tiek antropologiniu požiūriu ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mastu.

Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė pabrėžė, kad šiuo radiniu yra puiki galimybė pristatyti Vilnių, nes visas pasaulis domisi šia kapaviete.

Masinė kapavietė buvo aptikta pernai lapkritį, vykdant statybos darbus. Prie aptiktų žmonių kaulų buvo surastos metalinės sagos su numeriais, todėl nekilo abejonių, kad tai yra Napoleono armijos karių kapavietė, nes tik šios armijos karių sagose buvo žymimas pulko numeris.

Napoleono kariuomenėje buvo ne tik Prancūzijos, bet ir daugelio kitų Europos kraštų kariai - Italijos, Austrijos, Lenkijos ir kitų šalių.

Dabar iki perlaidojimo dalis palaikų saugojami VU Medicinos fakultete, o kita dalis - Antakalnio kapinių, kur ir planuojama perlaidoti karių palaikus, koplyčioje.

Prancūzijos imperatorius Napoleonas su savo kariuomene per Lietuvą žygiavo 1812-1813 metais, puldamas Rusiją, ir vėliau, Rusijos pajėgų sutriuškintas, traukdamasis. Kampanijos metu Vilniuje buvo apsistojęs ir pats imperatorius Napoleonas.

Masinę Napoleono armijos karių kapavietę filmuojančios BBC ir "Discovery" skyrė 17,2 tūkst. litų kapavietės tyrinėjimams, dar 60 tūkst. litų tyrimams skyrė savivaldybė.

BNS
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kultūros parkas

Apie pasaulį po orgijos: interviu su rusų „POST Theatre“ kūrėjais

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 14:27
Dmitry Volkostrelov
Organizatorių nuotr.
Žiūrovams suteikiama visiška laisvė rinktis, kaip bus žiūrimas spektaklis: nuo pradžių iki pabaigos, su ar be pertraukų, ar truks valandą, ar šešias. Spektaklio ir meninės instaliacijos sintezę šiemetiniame Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ pristato šiuolaikinis, kontroversiškai vertinamas rusų teatro „POST“ kolektyvas su jaunu ir perspektyviu režisieriumi Dmitrijumi Volkostrelovu priešakyje.

Sostinėje vykęs renginys sugrąžino prie gatvės kultūros (5)

2014 rugpjūčio mėn. 30 d. 16:35
Renginio akimirkos
Organizatorių nuotr.
Šeštadienį Vilniuje vyko gatvės kultūrai skirtas renginys „Atgal į miestą“. Juo buvo siekiama atskleisti teigiamą gatvės kultūros pusę: vyko gatvės gimnastikos pasirodymai, riedlenčių šou, kuriame triukus atliko profesionalūs riedlentininkai iš Latvijos, BMX dviračių, „beatbox“, gatvės šokių grupių pasirodymai bei važinėjimo ilgosiomis riedlentėmis („longboards“) pamokos.

Prekybos cento lankytojai tapo nekasdienio reiškinio liudininkais (22)

2014 rugpjūčio mėn. 30 d. 14:30
Renginio akimirka
DELFI (D.Lauručio nuotr.)
Šį šeštadienį viename Vilniaus prekybos centrų suskambo G. Verdi „Traviatos“ melodijos. Besiruošdami operos jaunimui „Jonas ir Greta“ premjeroms rugsėjo 25, 27, 28 dienomis, kūrėjai nusprendė parodyti, jog opera iš tiesų gali skambėti visur ir jos klausytis gali būti malonu visiems.

Vilnių užliejo gurmaniškos elegancijos šventė „Vakarienė baltai“ (81)

2014 rugpjūčio mėn. 29 d. 17:38
Penktadienio vakarą vilniečiai ir miesto svečiai tapo neįprasto reiškinio liudininkais – šeši šimtai šimtai baltai apsirengusių žmonių dalyvavo gurmaniškos elegancijos šventėje „Vakarienė baltai“ („Dîner en Blanc“). Visame pasaulyje populiarus renginys Baltijos šalyse vyko pirmą kartą. Dalyvių nuotaikos negadino ir visą savaitę sostinę merkęs lietus - lygiai septintą valandą saulė išlindo iš už debesų.

Argentina mini J. Cortazaro 100-ąjį gimtadienį (1)

2014 rugpjūčio mėn. 28 d. 19:14
Argentina mini J. Cortazaro 100-ąjį gimtadienį
Argentinoje minimas legendinio rašytojo Julio Cortazaro 100-asis gimtadienis. Ta proga visame Buenos Airių mieste vyko kultūriniai renginiai. Argentinos dailės muziejuje duris atvėrė rašytojo fotografijų, laiškų bei vaizdo medžiagos paroda. Rašytojas paliko daug apysakų, poezijos ir keturis romanus, tačiau didžiausią šlovę jam atnešė kūrinys „Žaidžiame klases“.
HAMLETAS William Shakespeare
HAMLETAS
2014 rugsėjo 06 d. 19.00 val.
DUGNE Maksimas Gorkis
DUGNE
2014 rugsėjo 07 d. 19.00 val.
Oskaras Koršunovas apie prestižinėje Venecijos bienalėje gimusį spektaklį: „Tai buvo sprogimas“ Praėjus penkiolikai metų režisierius Oskaras Koršunovas vėl sugrįžo į prestižinę Venecijos bienalę. Šiemet organizatoriai siekė pakviesti devynis įdomiausiai šiuo metu kuriančius Europos teatro menininkus, tarp kurių – ir lietuvių režisierius, savaitę trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse Antono Čechovo „Žuvėdros“ tema dalinęsis patirtimi su profesionaliais italų aktoriais. Tiek laiko pakako gimti spektakliui, nustebinusiam ir patį režisierių.
Oskaras Koršunovas apie prestižinėje Venecijos bienalėje gimusį spektaklį: „Tai buvo sprogimas“
2014 rugpjūčio 27 d.