Napoleono karių kapavietė mokslininkams atskleidžia naujų paslapčių

 (3)
Napoleono laikų prancūzų karių palaikai
© BNS foto

Vilniaus Šiaurės miestelyje vėl tyrinėjama Napoleono armijos karių kapavietė mokslininkams atskleidžia naujų paslapčių. Iki ketvirtadienio ryto archeologai jau buvo aptikę maždaug šimto karių palaikus. Mokslininkų skaičiavimais, iš viso šioje vietoje galėtų būti apie 3 tūkst. palaidotų asmenų.

Ketvirtadienį Vilniuje buvo pristatyti atnaujintų Napoleono armijos karių kapavietės kasinėjimų rezultatai.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio Lietuvos istorijos instituto istoriko, mokslinių darbų apie Napoleoną autoriaus Virgilijaus Pugačiausko, 1812-1813 metų Vilniaus gubernatūros oficiali ataskaita carui leidžia teigti, kad Vilniuje buvo palaidota maždaug 40 tūkst. Napoleono armijos karių.

"Šiaurės miestelyje, pagal dokumentus, buvo palaidota 7 tūkst. asmenų, bet mes dar nežinome, ar jie buvo palaidoti dvejose vietose ar vienoje. Jei tyrimai patvirtins, kad čia yra dvi laidojimų vietovės, tai dabartinių tyrimų teritorijoje tikimės rasti maždaug 3 tūkst. palaidotų asmenų palaikų", - pasakojo V.Pugačiauskas.

Jo teigimu, nors Rusijos caras buvo pavedęs Napoleono armijos karių palaikus sudeginti, tačiau tai nebuvo padaryta.

"Pagal caro nurodymą karių palaikus turėjo sudeginti ir tai jau buvo pradėta daryti, tačiau kilo blogas kvapas, kurį vėjas papūtė miesto link, todėl didžioji dalis palaikų ir buvo palaidoti", - BNS korespondentui sakė V.Pugačiauskas

Pasak mokslininko, visi rasti asmenys mirė nuo bado ir šalčio, tik nedaugelis iš jų galėjo žūti mūšyje.

Pernai rudenį Vilniuje buvusios karinės bazės teritorijoje Šiaurės miestelyje per statybas aptiktos kapavietės kasinėjimai buvo atnaujinti pirmadienį, atvykus Didžiosios Britanijos ir JAV televizijos bendrovių BBC ir "Discovery Channel" filmavimo grupėms, kursiančioms pasakojimus apie šį istorinį radinį.

Kaip pasakojo archeologinių tyrimų vadovas Albinas Kuncevičius, Šiaurės miestelio teritorijoje 1812 metais puldami rusų kariuomenę, prancūzai buvo išsikasę griovius. Vėliau, Napoleono armijai traukiantis per Lietuvą, daugybė kareivių žuvo ir čia juos palaidojo rusai.

Nuo šalčio ir bado mirusius Napoleono armijos karius rusai laidojo Vilniaus priemiesčiuose - Šiaurės miestelyje, Žvėryne.

Pasak A.Kuncevičiaus, Šiaurės miestelyje šiuo metu ir vėl kasinėjamoje kapavietėje tyrėjai kartu su kaulais randa tik kepurių liekanas, munduro dalių.

"Per praėjusį kasinėjimą radome tris monetas, už jas tuomet galėjai nusipirkti tik duonos kepaliuką. Jei kariai būtų turėję pinigų, tai ir nebūtų mirę iš bado", - BNS pasakojo istorikas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs "Discovery" atstovas Mindaugas Blaužiūnas sakė, kad filmas apie masinę Napoleono armijos karių kapavietę bus parodytas po metų.

""Discovery" daro dešimties filmų serialą, kuris vadinsis "Sustingę laike". Viena iš šių serijų bus susijusi su Napoleono armijos karių palaikais Lietuvoje", - teigė M.Blaužiūnas.

Taip pat kapavietę filmuojanti Didžiosios Britanijos televizija rengia laidą garsiam savo laidų ciklui "Meet the Ancestors" ("Susipažinkime su protėviais").

Vilniaus universiteto Antropologijos katedros antropologas Rimantas Jankauskas teigė, kad atradus masinę karių kapaviete Lietuvoje atsiliepė ir šių žuvusių asmenų giminaičių.

"Teko girdėti, kad Prancūzijos ambasada Lietuvoje, atradus šią kapavietę, pradėjo gauti laiškus iš asmenų, kurių giminaičiai kažkada tarnavo Napoleono armijoje", - pažymėjo R.Jankauskas.

A.Kuncevičiaus teigimu, radinys yra unikalus tiek archeologiniu, tiek antropologiniu požiūriu ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mastu.

Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė pabrėžė, kad šiuo radiniu yra puiki galimybė pristatyti Vilnių, nes visas pasaulis domisi šia kapaviete.

Masinė kapavietė buvo aptikta pernai lapkritį, vykdant statybos darbus. Prie aptiktų žmonių kaulų buvo surastos metalinės sagos su numeriais, todėl nekilo abejonių, kad tai yra Napoleono armijos karių kapavietė, nes tik šios armijos karių sagose buvo žymimas pulko numeris.

Napoleono kariuomenėje buvo ne tik Prancūzijos, bet ir daugelio kitų Europos kraštų kariai - Italijos, Austrijos, Lenkijos ir kitų šalių.

Dabar iki perlaidojimo dalis palaikų saugojami VU Medicinos fakultete, o kita dalis - Antakalnio kapinių, kur ir planuojama perlaidoti karių palaikus, koplyčioje.

Prancūzijos imperatorius Napoleonas su savo kariuomene per Lietuvą žygiavo 1812-1813 metais, puldamas Rusiją, ir vėliau, Rusijos pajėgų sutriuškintas, traukdamasis. Kampanijos metu Vilniuje buvo apsistojęs ir pats imperatorius Napoleonas.

Masinę Napoleono armijos karių kapavietę filmuojančios BBC ir "Discovery" skyrė 17,2 tūkst. litų kapavietės tyrinėjimams, dar 60 tūkst. litų tyrimams skyrė savivaldybė.

BNS
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kultūros parkas

Pirmą kartą garsaus konkurso istorijoje laureatu tapo lietuvis (12)

2014 spalio mėn. 25 d. 13:55
Ignas Maknickas
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Enschede, Olandijoje baigėsi vienas garsiausių pasaulyje (amžiaus kategorijoje iki 19 m.) pianistų konkursas The International Piano Competition for Young Musicians 2014, kuriame dalyvavo penkiolikmetis Ignas Maknickas, doc. Albinos Šikšniūtės mokinys, iš Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos.

„Panelės“ redaktorė J. Baltrukonytė pakrikštijo savo antrąją knygą (2)

2014 spalio mėn. 25 d. 12:34
Šeštadienį "Pegaso" knygyne žurnalo "Panelė" redaktorė Jurga Baltrukonytė pristatė savo antrąją knygą „Blynai spintoje“.

Nauja „Panelės“ redaktorės J. Baltrukonytės knyga moko vaikus draugauti ne vien su kompiuteriais (5)

2014 spalio mėn. 24 d. 20:05
Jurga Baltrukonytė
A.Solomino nuotr.
„Gera knyga yra ta, kurią gali perskaityti taip, kaip blyną su uogiene praryti. O po to barbenti šakute per stalą ir prašyti dar“. Būtent taip apie naująją rašytojos ir žurnalo „Panelė“ vyriausiosios redaktorės Jurgos Baltrukonytės knygą „Blynai spintoje“ atsiliepia aktorius Audrius Rakauskas-Gustavas. Šią savaitę visi norintys galės ne tik susipažinti su leidyklos „Alma litera“ išleista knyga ar susitikti su knygos autore Jurga Baltrukonyte, bet ir gyvai paskanauti tikrų blynų iš spintos.

Dainuojančioms kasininkėms – dvigubas Baltijos teatro festivalio prizas (1)

2014 spalio mėn. 24 d. 19:59
Renginio akimirkos (R. Barzdžiukaitės nuotr.)
Organizatorių nuotr.
Spalio 19 d. Rygoje baigėsi tris dienas trukęs Baltijos teatrų festivalis. Pernai šis geriausią Lietuvos, Latvijos ir Estijos dramaturgiją pristatantis renginys vyko Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Šiemet į dešimtąjį jubiliejinį festivalį Lietuvos teatro sąjunga delegavo du spektaklius – Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią lietuvių autoriaus pastatymą apdovanotą rašytojos Vaivos Grainytės, kompozitorės Linos Lapelytės ir režisierės Rugilės Bardžiukaitės operą „Geros dienos!“ bei Vilniaus teatre „Lėlė“ Rolando Kazlo režisuotą spektaklį „Ne pagal šio pasaulio madą“.

Naujasis „Spragtukas“ leis pasinerti į estetizuotą pasaulį (2)

2014 spalio mėn. 24 d. 18:41
Spragtuko dekoracija
M.Aleksos nuotr.
Dar tik spalis, bet Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras jau ruošiasi Kalėdoms, kurių teatras sulauks gerokai anksčiau, nei nurodo kalendorius. Lapkričio 21, 22 ir 23 d. LNOBT rodys pirmą šio sezono premjerą – Piotro Čaikovskio baletą „Spragtukas“.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2014 spalio 26 d. 18.00 val.
JULIJUS CEZARIS William Shakespeare
JULIJUS CEZARIS
2014 lapkričio 09 d. 19.00 val.
Vienintelė galimybė dar šiemet pamatyti „Žuvėdrą“ – Varėnoje Naujausias Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro spektaklis „Žuvėdra“, šiuolaikiškai pastatytas pagal klasiko Antono Čechovo kūrinį, iš visų festivalių, turinčių konkursinę programą, sugrįžta su apdovanojimais. Vilniečiai taip pat neabejingi šiam spektakliui – jau išparduoti visi bilietai iki pat metų pabaigos. Tad spalio 26 d. spektaklis Varėnoje yra unikali galimybė pamatyti „Žuvėdrą“ Lietuvoje.
Vienintelė galimybė dar šiemet pamatyti „Žuvėdrą“ – Varėnoje
2014 spalio 24 d.