Napoleono karių kapavietė mokslininkams atskleidžia naujų paslapčių

 (3)
Napoleono laikų prancūzų karių palaikai
© BNS foto

Vilniaus Šiaurės miestelyje vėl tyrinėjama Napoleono armijos karių kapavietė mokslininkams atskleidžia naujų paslapčių. Iki ketvirtadienio ryto archeologai jau buvo aptikę maždaug šimto karių palaikus. Mokslininkų skaičiavimais, iš viso šioje vietoje galėtų būti apie 3 tūkst. palaidotų asmenų.

Ketvirtadienį Vilniuje buvo pristatyti atnaujintų Napoleono armijos karių kapavietės kasinėjimų rezultatai.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio Lietuvos istorijos instituto istoriko, mokslinių darbų apie Napoleoną autoriaus Virgilijaus Pugačiausko, 1812-1813 metų Vilniaus gubernatūros oficiali ataskaita carui leidžia teigti, kad Vilniuje buvo palaidota maždaug 40 tūkst. Napoleono armijos karių.

"Šiaurės miestelyje, pagal dokumentus, buvo palaidota 7 tūkst. asmenų, bet mes dar nežinome, ar jie buvo palaidoti dvejose vietose ar vienoje. Jei tyrimai patvirtins, kad čia yra dvi laidojimų vietovės, tai dabartinių tyrimų teritorijoje tikimės rasti maždaug 3 tūkst. palaidotų asmenų palaikų", - pasakojo V.Pugačiauskas.

Jo teigimu, nors Rusijos caras buvo pavedęs Napoleono armijos karių palaikus sudeginti, tačiau tai nebuvo padaryta.

"Pagal caro nurodymą karių palaikus turėjo sudeginti ir tai jau buvo pradėta daryti, tačiau kilo blogas kvapas, kurį vėjas papūtė miesto link, todėl didžioji dalis palaikų ir buvo palaidoti", - BNS korespondentui sakė V.Pugačiauskas

Pasak mokslininko, visi rasti asmenys mirė nuo bado ir šalčio, tik nedaugelis iš jų galėjo žūti mūšyje.

Pernai rudenį Vilniuje buvusios karinės bazės teritorijoje Šiaurės miestelyje per statybas aptiktos kapavietės kasinėjimai buvo atnaujinti pirmadienį, atvykus Didžiosios Britanijos ir JAV televizijos bendrovių BBC ir "Discovery Channel" filmavimo grupėms, kursiančioms pasakojimus apie šį istorinį radinį.

Kaip pasakojo archeologinių tyrimų vadovas Albinas Kuncevičius, Šiaurės miestelio teritorijoje 1812 metais puldami rusų kariuomenę, prancūzai buvo išsikasę griovius. Vėliau, Napoleono armijai traukiantis per Lietuvą, daugybė kareivių žuvo ir čia juos palaidojo rusai.

Nuo šalčio ir bado mirusius Napoleono armijos karius rusai laidojo Vilniaus priemiesčiuose - Šiaurės miestelyje, Žvėryne.

Pasak A.Kuncevičiaus, Šiaurės miestelyje šiuo metu ir vėl kasinėjamoje kapavietėje tyrėjai kartu su kaulais randa tik kepurių liekanas, munduro dalių.

"Per praėjusį kasinėjimą radome tris monetas, už jas tuomet galėjai nusipirkti tik duonos kepaliuką. Jei kariai būtų turėję pinigų, tai ir nebūtų mirę iš bado", - BNS pasakojo istorikas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs "Discovery" atstovas Mindaugas Blaužiūnas sakė, kad filmas apie masinę Napoleono armijos karių kapavietę bus parodytas po metų.

""Discovery" daro dešimties filmų serialą, kuris vadinsis "Sustingę laike". Viena iš šių serijų bus susijusi su Napoleono armijos karių palaikais Lietuvoje", - teigė M.Blaužiūnas.

Taip pat kapavietę filmuojanti Didžiosios Britanijos televizija rengia laidą garsiam savo laidų ciklui "Meet the Ancestors" ("Susipažinkime su protėviais").

Vilniaus universiteto Antropologijos katedros antropologas Rimantas Jankauskas teigė, kad atradus masinę karių kapaviete Lietuvoje atsiliepė ir šių žuvusių asmenų giminaičių.

"Teko girdėti, kad Prancūzijos ambasada Lietuvoje, atradus šią kapavietę, pradėjo gauti laiškus iš asmenų, kurių giminaičiai kažkada tarnavo Napoleono armijoje", - pažymėjo R.Jankauskas.

A.Kuncevičiaus teigimu, radinys yra unikalus tiek archeologiniu, tiek antropologiniu požiūriu ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mastu.

Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė pabrėžė, kad šiuo radiniu yra puiki galimybė pristatyti Vilnių, nes visas pasaulis domisi šia kapaviete.

Masinė kapavietė buvo aptikta pernai lapkritį, vykdant statybos darbus. Prie aptiktų žmonių kaulų buvo surastos metalinės sagos su numeriais, todėl nekilo abejonių, kad tai yra Napoleono armijos karių kapavietė, nes tik šios armijos karių sagose buvo žymimas pulko numeris.

Napoleono kariuomenėje buvo ne tik Prancūzijos, bet ir daugelio kitų Europos kraštų kariai - Italijos, Austrijos, Lenkijos ir kitų šalių.

Dabar iki perlaidojimo dalis palaikų saugojami VU Medicinos fakultete, o kita dalis - Antakalnio kapinių, kur ir planuojama perlaidoti karių palaikus, koplyčioje.

Prancūzijos imperatorius Napoleonas su savo kariuomene per Lietuvą žygiavo 1812-1813 metais, puldamas Rusiją, ir vėliau, Rusijos pajėgų sutriuškintas, traukdamasis. Kampanijos metu Vilniuje buvo apsistojęs ir pats imperatorius Napoleonas.

Masinę Napoleono armijos karių kapavietę filmuojančios BBC ir "Discovery" skyrė 17,2 tūkst. litų kapavietės tyrinėjimams, dar 60 tūkst. litų tyrimams skyrė savivaldybė.

BNS
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kultūros parkas

„Lietuvos dvarai“: Pakruojo dvaro paslaptys ir istorija

2014 spalio mėn. 30 d. 15:47
Pakruojo dvaras
Organizatorių archyvo nuotr.
Pakruojo dvarvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima 1531 m. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius, vėliau dvarą valdė V. Martinavičius, A. Koleckis, S. Juškevičius, didikai Zabielos, grafai Miunsteriai. Grafaitei Aleksandrai Miunsterytei 1786 m. ištekėjus už Vilhelmo fon Ropo, dvaras kaip kraitis tapo Ropų giminės nuosavybe.

Naujas grobis: aukcionuose šluojami kostiumai vadina vandalizmu (1)

2014 spalio mėn. 30 d. 15:10
Žmonės, ieškodami originalių kostiumų persirengėlių šventėms ar teminiams vakarėliams, neretai kreipiasi pagalbos į teatrus. Kai kurie teatrai savo ilgus metus kaupiamą sceninių drabužių arsenalą nuomoja. Kiti nuolat besipildančias kostiumų lentynas tuština rengdami aukcionus.

Knygos per „Penki TV“: A. Juozaitis – Vilnius tai milžiniška dykvietė (11)

2014 spalio mėn. 29 d. 15:00
Spalis, tiesdamas ranką lapkričiui, į mūsų laidą pribėrė įvairiaspalvių temų. Šiandien suksimės metų knygos rinkimų karuselėje, lenksime galvą senutei Vilniaus universiteto bibliotekai, nardysime po prabanga švytinčius vaizdus ir kalbinsime Arvydą Juozaitį. Sveiki atvykę į knygų pasaulį!

„Kultūra per „Penki TV“: „Gaida“, „Scanorama“ ir J. Domarko interviu

2014 spalio mėn. 29 d. 13:16
Šįkart laidoje – aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“, Europos šalių kino forumas „Scanorama“, konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ apdovanojimai ir maestro Juozo Domarko interviu.

Brolių Chapmanų parodoje - naciai, „McDonalds“ personažai ir perdaryti F. Goyos paveikslai

2014 spalio mėn. 29 d. 12:53
Prieštaringai vertinami menininkai Jake`as ir Dinosas Chapmanai savo gimtajame Hastingso mieste atidarė naują savo darbų parodą. Parodoje „In the Realm of the Unmentionable“ („Neminėtinų dalykų karalystėje“), kuri buvo finansuojama daugybės žmonių per fondą „Art Happens“, eksponuojami nauji brolių kūriniai, tarp jų yra bronzinė skulptūra „Sturm und Drang“ bei virtinė perdarytų Francisco Goyos paveikslų.
JULIJUS CEZARIS William Shakespeare
JULIJUS CEZARIS
2014 lapkričio 09 d. 19.00 val.
JULIJUS CEZARIS William Shakespeare
JULIJUS CEZARIS
2014 lapkričio 10 d. 19.00 val.
Gytis Ivanauskas apie „Ugnies veidą“: kartais tėvai negirdi savo vaikų, kai jie prašosi pagalbos Gyčiui Ivanauskui buvo vos devyniolika metų, kai jis sukūrė pirmą savo vaidmenį Oskaro Koršunovo teatre. Beje, tai buvo apskritai pirmieji aktoriaus žingsniai scenoje. Ir tai nebuvo epizodinė rolė, nuo kokių įprastai pradeda jauni aktoriai, o pagrindinis Kurto vaidmuo „Ugnies veide“, atvedęs Gytį prie Romeo vaidmens „Romeo ir Džuljetoje“. Jau penkioliktus gyvavimo metus skaičiuojantis „Ugnies veidas“ spalio 28 d. atvyksta į Klaipėdą, ir tai bus vienintelis spektaklis šiemet.
Gytis Ivanauskas apie „Ugnies veidą“: kartais tėvai negirdi savo vaikų, kai jie prašosi pagalbos
2014 spalio 28 d.