Napoleono karių kapavietė mokslininkams atskleidžia naujų paslapčių

 (3)
Napoleono laikų prancūzų karių palaikai
© BNS foto

Vilniaus Šiaurės miestelyje vėl tyrinėjama Napoleono armijos karių kapavietė mokslininkams atskleidžia naujų paslapčių. Iki ketvirtadienio ryto archeologai jau buvo aptikę maždaug šimto karių palaikus. Mokslininkų skaičiavimais, iš viso šioje vietoje galėtų būti apie 3 tūkst. palaidotų asmenų.

Ketvirtadienį Vilniuje buvo pristatyti atnaujintų Napoleono armijos karių kapavietės kasinėjimų rezultatai.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio Lietuvos istorijos instituto istoriko, mokslinių darbų apie Napoleoną autoriaus Virgilijaus Pugačiausko, 1812-1813 metų Vilniaus gubernatūros oficiali ataskaita carui leidžia teigti, kad Vilniuje buvo palaidota maždaug 40 tūkst. Napoleono armijos karių.

"Šiaurės miestelyje, pagal dokumentus, buvo palaidota 7 tūkst. asmenų, bet mes dar nežinome, ar jie buvo palaidoti dvejose vietose ar vienoje. Jei tyrimai patvirtins, kad čia yra dvi laidojimų vietovės, tai dabartinių tyrimų teritorijoje tikimės rasti maždaug 3 tūkst. palaidotų asmenų palaikų", - pasakojo V.Pugačiauskas.

Jo teigimu, nors Rusijos caras buvo pavedęs Napoleono armijos karių palaikus sudeginti, tačiau tai nebuvo padaryta.

"Pagal caro nurodymą karių palaikus turėjo sudeginti ir tai jau buvo pradėta daryti, tačiau kilo blogas kvapas, kurį vėjas papūtė miesto link, todėl didžioji dalis palaikų ir buvo palaidoti", - BNS korespondentui sakė V.Pugačiauskas

Pasak mokslininko, visi rasti asmenys mirė nuo bado ir šalčio, tik nedaugelis iš jų galėjo žūti mūšyje.

Pernai rudenį Vilniuje buvusios karinės bazės teritorijoje Šiaurės miestelyje per statybas aptiktos kapavietės kasinėjimai buvo atnaujinti pirmadienį, atvykus Didžiosios Britanijos ir JAV televizijos bendrovių BBC ir "Discovery Channel" filmavimo grupėms, kursiančioms pasakojimus apie šį istorinį radinį.

Kaip pasakojo archeologinių tyrimų vadovas Albinas Kuncevičius, Šiaurės miestelio teritorijoje 1812 metais puldami rusų kariuomenę, prancūzai buvo išsikasę griovius. Vėliau, Napoleono armijai traukiantis per Lietuvą, daugybė kareivių žuvo ir čia juos palaidojo rusai.

Nuo šalčio ir bado mirusius Napoleono armijos karius rusai laidojo Vilniaus priemiesčiuose - Šiaurės miestelyje, Žvėryne.

Pasak A.Kuncevičiaus, Šiaurės miestelyje šiuo metu ir vėl kasinėjamoje kapavietėje tyrėjai kartu su kaulais randa tik kepurių liekanas, munduro dalių.

"Per praėjusį kasinėjimą radome tris monetas, už jas tuomet galėjai nusipirkti tik duonos kepaliuką. Jei kariai būtų turėję pinigų, tai ir nebūtų mirę iš bado", - BNS pasakojo istorikas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs "Discovery" atstovas Mindaugas Blaužiūnas sakė, kad filmas apie masinę Napoleono armijos karių kapavietę bus parodytas po metų.

""Discovery" daro dešimties filmų serialą, kuris vadinsis "Sustingę laike". Viena iš šių serijų bus susijusi su Napoleono armijos karių palaikais Lietuvoje", - teigė M.Blaužiūnas.

Taip pat kapavietę filmuojanti Didžiosios Britanijos televizija rengia laidą garsiam savo laidų ciklui "Meet the Ancestors" ("Susipažinkime su protėviais").

Vilniaus universiteto Antropologijos katedros antropologas Rimantas Jankauskas teigė, kad atradus masinę karių kapaviete Lietuvoje atsiliepė ir šių žuvusių asmenų giminaičių.

"Teko girdėti, kad Prancūzijos ambasada Lietuvoje, atradus šią kapavietę, pradėjo gauti laiškus iš asmenų, kurių giminaičiai kažkada tarnavo Napoleono armijoje", - pažymėjo R.Jankauskas.

A.Kuncevičiaus teigimu, radinys yra unikalus tiek archeologiniu, tiek antropologiniu požiūriu ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mastu.

Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė pabrėžė, kad šiuo radiniu yra puiki galimybė pristatyti Vilnių, nes visas pasaulis domisi šia kapaviete.

Masinė kapavietė buvo aptikta pernai lapkritį, vykdant statybos darbus. Prie aptiktų žmonių kaulų buvo surastos metalinės sagos su numeriais, todėl nekilo abejonių, kad tai yra Napoleono armijos karių kapavietė, nes tik šios armijos karių sagose buvo žymimas pulko numeris.

Napoleono kariuomenėje buvo ne tik Prancūzijos, bet ir daugelio kitų Europos kraštų kariai - Italijos, Austrijos, Lenkijos ir kitų šalių.

Dabar iki perlaidojimo dalis palaikų saugojami VU Medicinos fakultete, o kita dalis - Antakalnio kapinių, kur ir planuojama perlaidoti karių palaikus, koplyčioje.

Prancūzijos imperatorius Napoleonas su savo kariuomene per Lietuvą žygiavo 1812-1813 metais, puldamas Rusiją, ir vėliau, Rusijos pajėgų sutriuškintas, traukdamasis. Kampanijos metu Vilniuje buvo apsistojęs ir pats imperatorius Napoleonas.

Masinę Napoleono armijos karių kapavietę filmuojančios BBC ir "Discovery" skyrė 17,2 tūkst. litų kapavietės tyrinėjimams, dar 60 tūkst. litų tyrimams skyrė savivaldybė.

BNS
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kultūros parkas

Paskelbė, kam skirta L. Rėzos vardo premija

2014 lapkričio mėn. 24 d. 17:26
Arūnas Sakalauskas
Organizatorių nuotr.
Šeštoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą skirta dailininkui, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Arūnui Sakalauskui.

Jubiliejinėje Paryžiaus vaikų knygų mugėje – ir lietuviai

2014 lapkričio mėn. 24 d. 10:49
K.Kasparavičiaus eskizas knygų mugės katalogui
Organizatorių nuotr.
Lapkričio mėnesio pabaigoje Paryžiuje vyksiančioje jubiliejinėje 30-ojoje vaikų ir jaunimo knygų mugėje pirmą kartą bus pristatytos ir lietuviškos knygos vaikams. Mugės metu bus galima susipažinti su Lietuvos iliustracija, susitikti su iliustruotojais Sigute Chlebinskaite ir Karoliu Strautnieku, kurie ves dvejas kūrybines dirbtuves.

Ką muzikos autoritetai sako apie praūžusį „Gaidos“ festivalį? (6)

2014 lapkričio mėn. 23 d. 18:04
Nuskambėjus paskutiniams festivalio „Gaida“ garsams ir „susikračius“ meniniams įspūdžiams, apie spalio 24 – lapkričio 9 d. vykusį didžiausią šiuolaikinės muzikos forumą Lietuvoje ir Baltijos kraštuose savo mintimis sutiko pasidalinti autoritetingi muzikinio gyvenimo dalyviai ir stebėtojai: kompozitorius Mindaugas Urbaitis, dirigentas Donatas Katkus, muzikologės Gražina Daunoravičienė ir Živilė Ramoškaitė. Beje, suvedus festivalio rezultatus, paaiškėjo, kad šiemet „Gaida“ pasiekė lankomumo rekordą per visą savo istoriją – festivalio renginiuose apsilankė daugiau nei 7000 žmonių, kas tokio pobūdžio renginiui yra neįprastai daug.

Istorija apie 4 E. Hemingvėjaus žmonas

2014 lapkričio mėn. 23 d. 17:53
Populiari jaunos rašytojos Naomi Wood knyga „Hemingvėjaus žmonos“ neseniai pasirodė ir lietuvių kalba (iš anglų kalbos vertė Emilija Ferdmanaitė, išleido „Sofoklis“). Romanas pasakoja aistros istoriją – kaip mylėjo ir buvo mylimas vienas garsiausių pasaulio rašytojų Ernestas Hemingvėjus.

„Lietuvos dvarai“: Burbiškio dvaras iš arti (15)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 17:17
Iš visų Radviliškio rajone esančių dvarų Burbiškio dvare XX a. pr. buvo sukaupta bene daugiausia meno vertybių. Burbiškio dvaras pasižymėjo senosios bajoriškos dvarų kultūros puoselėjimu. Dvaro savininkai Baženskiai kūrė didelį ir puošnų parką, jame stat paminklus, skulptūras, kaupė archyvą ir biblioteką.
PASKUTINĖ KREPO JUOSTA Samuel Beckett
PASKUTINĖ KREPO JUOSTA
2014 lapkričio 30 d. 19.00 val.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2014 gruodžio 09 d. 19.00 val.
Dėl aktorės ligos NUKELIAMI “Žuvėdros” spektakliai DĖMĖSIO! Dėl aktorės ligos lapkričio 18-19 d. turėjęs vykti spektaklis „Žuvėdra“ ATŠAUKIAMAS. Lapkričio 18 d. spektaklis nukeliamas į sausio 26 d., lapkričio 19 d. – į vasario 9 d. Žiūrovams bilietų keisti nereikia. Žiūrovai, norintys grąžinti bilietus, tai gali padaryti iki 2014 m. lapkričio 30 d. toje „Tiketos“ kasoje, kurioje bilietas buvo įsigytas. Internetu pirktus bilietus galite grąžinti prisijungę prie savo „Tiketos“ prieigos.
Dėl aktorės ligos NUKELIAMI “Žuvėdros” spektakliai
2014 lapkričio 18 d.