Napoleono karių kapavietė mokslininkams atskleidžia naujų paslapčių

 (3)
Napoleono laikų prancūzų karių palaikai
© BNS foto

Vilniaus Šiaurės miestelyje vėl tyrinėjama Napoleono armijos karių kapavietė mokslininkams atskleidžia naujų paslapčių. Iki ketvirtadienio ryto archeologai jau buvo aptikę maždaug šimto karių palaikus. Mokslininkų skaičiavimais, iš viso šioje vietoje galėtų būti apie 3 tūkst. palaidotų asmenų.

Ketvirtadienį Vilniuje buvo pristatyti atnaujintų Napoleono armijos karių kapavietės kasinėjimų rezultatai.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio Lietuvos istorijos instituto istoriko, mokslinių darbų apie Napoleoną autoriaus Virgilijaus Pugačiausko, 1812-1813 metų Vilniaus gubernatūros oficiali ataskaita carui leidžia teigti, kad Vilniuje buvo palaidota maždaug 40 tūkst. Napoleono armijos karių.

"Šiaurės miestelyje, pagal dokumentus, buvo palaidota 7 tūkst. asmenų, bet mes dar nežinome, ar jie buvo palaidoti dvejose vietose ar vienoje. Jei tyrimai patvirtins, kad čia yra dvi laidojimų vietovės, tai dabartinių tyrimų teritorijoje tikimės rasti maždaug 3 tūkst. palaidotų asmenų palaikų", - pasakojo V.Pugačiauskas.

Jo teigimu, nors Rusijos caras buvo pavedęs Napoleono armijos karių palaikus sudeginti, tačiau tai nebuvo padaryta.

"Pagal caro nurodymą karių palaikus turėjo sudeginti ir tai jau buvo pradėta daryti, tačiau kilo blogas kvapas, kurį vėjas papūtė miesto link, todėl didžioji dalis palaikų ir buvo palaidoti", - BNS korespondentui sakė V.Pugačiauskas

Pasak mokslininko, visi rasti asmenys mirė nuo bado ir šalčio, tik nedaugelis iš jų galėjo žūti mūšyje.

Pernai rudenį Vilniuje buvusios karinės bazės teritorijoje Šiaurės miestelyje per statybas aptiktos kapavietės kasinėjimai buvo atnaujinti pirmadienį, atvykus Didžiosios Britanijos ir JAV televizijos bendrovių BBC ir "Discovery Channel" filmavimo grupėms, kursiančioms pasakojimus apie šį istorinį radinį.

Kaip pasakojo archeologinių tyrimų vadovas Albinas Kuncevičius, Šiaurės miestelio teritorijoje 1812 metais puldami rusų kariuomenę, prancūzai buvo išsikasę griovius. Vėliau, Napoleono armijai traukiantis per Lietuvą, daugybė kareivių žuvo ir čia juos palaidojo rusai.

Nuo šalčio ir bado mirusius Napoleono armijos karius rusai laidojo Vilniaus priemiesčiuose - Šiaurės miestelyje, Žvėryne.

Pasak A.Kuncevičiaus, Šiaurės miestelyje šiuo metu ir vėl kasinėjamoje kapavietėje tyrėjai kartu su kaulais randa tik kepurių liekanas, munduro dalių.

"Per praėjusį kasinėjimą radome tris monetas, už jas tuomet galėjai nusipirkti tik duonos kepaliuką. Jei kariai būtų turėję pinigų, tai ir nebūtų mirę iš bado", - BNS pasakojo istorikas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs "Discovery" atstovas Mindaugas Blaužiūnas sakė, kad filmas apie masinę Napoleono armijos karių kapavietę bus parodytas po metų.

""Discovery" daro dešimties filmų serialą, kuris vadinsis "Sustingę laike". Viena iš šių serijų bus susijusi su Napoleono armijos karių palaikais Lietuvoje", - teigė M.Blaužiūnas.

Taip pat kapavietę filmuojanti Didžiosios Britanijos televizija rengia laidą garsiam savo laidų ciklui "Meet the Ancestors" ("Susipažinkime su protėviais").

Vilniaus universiteto Antropologijos katedros antropologas Rimantas Jankauskas teigė, kad atradus masinę karių kapaviete Lietuvoje atsiliepė ir šių žuvusių asmenų giminaičių.

"Teko girdėti, kad Prancūzijos ambasada Lietuvoje, atradus šią kapavietę, pradėjo gauti laiškus iš asmenų, kurių giminaičiai kažkada tarnavo Napoleono armijoje", - pažymėjo R.Jankauskas.

A.Kuncevičiaus teigimu, radinys yra unikalus tiek archeologiniu, tiek antropologiniu požiūriu ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mastu.

Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė pabrėžė, kad šiuo radiniu yra puiki galimybė pristatyti Vilnių, nes visas pasaulis domisi šia kapaviete.

Masinė kapavietė buvo aptikta pernai lapkritį, vykdant statybos darbus. Prie aptiktų žmonių kaulų buvo surastos metalinės sagos su numeriais, todėl nekilo abejonių, kad tai yra Napoleono armijos karių kapavietė, nes tik šios armijos karių sagose buvo žymimas pulko numeris.

Napoleono kariuomenėje buvo ne tik Prancūzijos, bet ir daugelio kitų Europos kraštų kariai - Italijos, Austrijos, Lenkijos ir kitų šalių.

Dabar iki perlaidojimo dalis palaikų saugojami VU Medicinos fakultete, o kita dalis - Antakalnio kapinių, kur ir planuojama perlaidoti karių palaikus, koplyčioje.

Prancūzijos imperatorius Napoleonas su savo kariuomene per Lietuvą žygiavo 1812-1813 metais, puldamas Rusiją, ir vėliau, Rusijos pajėgų sutriuškintas, traukdamasis. Kampanijos metu Vilniuje buvo apsistojęs ir pats imperatorius Napoleonas.

Masinę Napoleono armijos karių kapavietę filmuojančios BBC ir "Discovery" skyrė 17,2 tūkst. litų kapavietės tyrinėjimams, dar 60 tūkst. litų tyrimams skyrė savivaldybė.

BNS
Registruoti (0) Anonimiški (3)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

„Knygos per „Penki TV“: D. Kazragytė – knygos tai mano išpažintis ir išsikalbėjimas (1)

2015 vasario mėn. 28 d. 10:42
„Knygos per „Penki TV“: D. Kazragytė – knygos tai mano išpažintis ir išsikalbėjimas
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Pasibaigus Vilniaus knygų mugei, kviečiame Jus dar kartą prisiminti tuos rašytojus, iliustratorius ir knygų leidėjus, kurie buvo apdovanoti jos metu. Taip pat kviečiame Jus atrasti Lietuvos pilis ir dvarus, o kartu su aktore ir rašytoja Doloresa Kazragyte pasinerti į teatro bei jos parašytų knygų pasaulį.

V. Bareikis: projekte „Šuolis“ tikrai nedalyvaučiau (8)

2015 vasario mėn. 28 d. 11:10
Aktorius, režisierius ir muzikantas Vidas Bareikis „Žinių radijui“ sakė niekada nedalyvautų tokiame televizijos projekte kaip "Šuolis", o televizija, anot jo, bet kokią beprasmybę gali paversti kažkuo ypatingu. Siūlome ištrauką iš laidos „Sumaniausia klasė“, kuriame V. Bareikį kalbino Klaipėdos Ažuolyno gimnazijos 2c klasės moksleiviai.

Scenoje – dar viena žvaigždė iš užsienio

2015 vasario mėn. 28 d. 21:28
Vladislavas Sulimskis
Asmeninio archyvo nuotr.
Vilnius City Opera pristato dar vieną naują solistą. Kartu su Metropolitene Azučenos partiją atlikusia Mzia Nioradze, į Vilniaus Kongresų rūmų sceną lips iš Baltarusijos kilęs baritonas Vladislavas Sulimskis, atliksiantis grafo Di Lunos vaidmenį. Kas kartą ieškodama naujų veidų, VCO kompanija pasikliauja ne tik operos ekspertais, agentais, bet ir nuosava patirtimi.

Architektūros knyga įvertinta net dviem knygos meno premijomis

2015 vasario mėn. 28 d. 21:27
Zigmantas Butautis, Dovilė Krikščiūnaitė, Audrius Ambrasas
Asmeninio archyvo nuotr.
Vilniaus knygų mugėje kasmet apdovanojami ne vien knygų autoriai, bet ir dailininkai, leidėjai bei spaustuvės. Šiemet didelio dėmesio sulaukė architektūrinė knyga „Ambraso architektų biuras. Darbai 1998–2014“.

Parodė dar nematytą lietuvių kalbos žaismą (12)

2015 vasario mėn. 27 d. 15:30
Parodė dar nematytą lietuvių kalbos žaismą
A.Stackevič nuotr.
Socialinius tinklus apskriejo filmukas su taip vadinamais „atbulais žodžiais“ (tai žodžiai, kurie turi prasmę skaitant juos iš abiejų pusių). Visi supranta, kad užsienio kalbose, kuriose žodžiai nesibaigia galūne „–as“ ir įvairiais jos variantais, „atbulų žodžių“ galima pririnkti daug. Lietuvių kalba šiuo klausimu yra nuskriausta.
NUOSPRENDIS – METAMORFOZĖ Franz Kafka
NUOSPRENDIS – METAMORFOZĖ
2015 kovo 13 d. 19.00 val.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2015 kovo 15 d. 19.00 val.
Oskaro Koršunovo žūtbūtinė kova su savimi Prieš 25 metus pirmąjį savo spektaklį publikai pristatęs režisierius Oskaras Koršunovas (45) šiandien užsimena, kad po tiek laiko, praleisto teatre, vis dažniau susimąsto apie tai, ką daryti toliau. Nors Oskaro Koršunovo teatrą (OKT) prieš 15 metų įkūrusiam ir iki šiol jam vadovaujančiam scenos meistrui idėjų naujiems kūriniams nestinga, kaip pats pripažįsta, nebelieka laiko atidėliojimams. “Arba dabar, arba niekada”, – sako O.Koršunovas.
Oskaro Koršunovo žūtbūtinė kova su savimi
2015 vasario 27 d.