J.Basanavičiaus premija šiemet skirta mokslo istorikui L.Klimkai

 (13)
Rankos,  verslas, pinigai, sandoris, plojimai
© Corbis/Scanpix

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija, kasmet teikiama už etninės kultūros puoselėjimą ir sklaidą, šiemet paskirta mokslo istorikui Libertui Klimkai. "Etninė kultūra man kaip gyvenimo būdas, o kai jis tokia aukšta premija įvertintas, tai aš nejaukiai jaučiuosi", - pirmadienį pristatytas J.Basanavičiaus kambaryje Signatarų namuose prisipažino garbingos premijos laureatas.

Anot jo, vasarą jam nekyla problemų, kur praleisti atostogas - vasaros pašvenčiamos ekspedicijoms, o žiemos vakarai - straipsniams.

"Kaip pats sakau, esu mokytojų mokytojas, nes dirbu Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Daug bendraudamas su mokytojais įvairiuose kursuose aš matau, kaip etninės žinios yra išdilusios, kaip tautiškumo spalva nubluko. Keista, kad, kai Lietuva tapo nepriklausoma, atsivėrė visas pasaulis, savoji kultūra lyg ir pasidarė mažiau įdomi - mažiau sutraukia tyrinėtojų dėmesio ir sklaidos trūksta", - apgailestavo L.Klimka.

Profesorius svarstė, kad tikriausiai yra pirmasis iš miesto kilęs šios premijos laureatas.

"Etninė kultūra daugeliui mano kolegų būdavo įgimtas dalykas iš kaimo realijų, man atvirkščiai - etninė kultūra atėjo iš knygų. Po to tik apvaikščioti Lietuvos kaimeliai ir miesteliai", - sakė jis.

Dėl šios priežasties L.Klimka teigė manąs, jog etninė kultūra jau nebėra masinė, populiarioji kultūra, kaip buvo prieš pora amžių.

"Etninė kultūra tampa elitinės kultūros dalimi, o jos sklaidos vieta - miestų koncertų salės", - pastebėjo L.Klimka.

2005 metų Valstybinė J.Basanavičiaus premija L.Klimkai paskirta už reikšmingą mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje. Premijos dydis 250 MGL (šiuo metu - 31 tūkst. 250 litų).

Šiais metais pradėta nauja tradicija - J.Basanavičiaus premijos laureatai nuo šiol bus pristatomi autentiškame vasario 16-tosios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro kambaryje Signatarų namuose.

J.Basanavičiaus premija L.Klimkai bus įteikta Lietuvos nacionaliniame muziejuje trečiadienį - tradiciškai J.Basanavičiaus gimimo dieną.

65 metų L.Klimka yra gamtos mokslų fizikos krypties daktaras, dirbantis ir mokslo istorijos bei etnologijos srityse. Profesorius skaito mokslo ir technikos istorijos, baltų religijos ir mitologijos, etninės kultūros pagrindų, kultūros geografijos kursus VPU, vadovauja studentų kraštotyros praktikoms. L.Klimka parašęs daugiau kaip 850 mokslinių, metodinių, mokslo žiniasklaidos straipsnių, yra dešimties knygų autorius arba bendraautoris.

Jis inicijavo Etnokosmologijos muziejaus įkūrimą, kartu su architektu Ričardu Krištapavičiumi ir skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje, kurį 1999 metais apgriovė uraganas "Anatolijus".

Šių metų liepą L.Klimka Seimo patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininku.

Valstybinė J.Basanavičiaus premija kasmet skiriama už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Nuo 1992 metų šią premiją jau yra gavę 22 etninei kultūrai nusipelnę asmenys.

Premiją skiria Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai.

BNS
 
13
Registruoti (0) Anonimiški (13)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

„Kultūra per „Penki TV“: viešnagė tapytojų Saukų namuose ir rašytojo M. Šiškino interviu (1)

2015 kovo mėn. 1 d. 10:25
Šįkart laidoje – viešnagė tapytojų Nomedos ir Šarūno Saukų namuose Dusetose, projekto „Flamenko ir sutartinių jungtuvės“ premjera bei rašytojo Michailo Šiškino interviu.

„Knygos per „Penki TV“: D. Kazragytė – knygos tai mano išpažintis ir išsikalbėjimas (1)

2015 vasario mėn. 28 d. 10:42
„Knygos per „Penki TV“: D. Kazragytė – knygos tai mano išpažintis ir išsikalbėjimas
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Pasibaigus Vilniaus knygų mugei, kviečiame Jus dar kartą prisiminti tuos rašytojus, iliustratorius ir knygų leidėjus, kurie buvo apdovanoti jos metu. Taip pat kviečiame Jus atrasti Lietuvos pilis ir dvarus, o kartu su aktore ir rašytoja Doloresa Kazragyte pasinerti į teatro bei jos parašytų knygų pasaulį.

V. Bareikis: projekte „Šuolis“ tikrai nedalyvaučiau (13)

2015 vasario mėn. 28 d. 11:10
Aktorius, režisierius ir muzikantas Vidas Bareikis „Žinių radijui“ sakė niekada nedalyvautų tokiame televizijos projekte kaip "Šuolis", o televizija, anot jo, bet kokią beprasmybę gali paversti kažkuo ypatingu. Siūlome ištrauką iš laidos „Sumaniausia klasė“, kuriame V. Bareikį kalbino Klaipėdos Ažuolyno gimnazijos 2c klasės moksleiviai.

Naujoji „Mein Kampf“ – istorinės atminties saugykla ar A. Hitlerio balsas iš kapo? (47)

2015 kovo mėn. 1 d. 15:35
Adolfo Hitlerio knyga Mein Kampf
AP/Scanpix
Senos knygos tomas, saugomas slaptoje itin pavojingų objektų saugykloje Bavarijos valstybinėje bibliotekoje. Ekspertų komanda atmeta bet kokius prašymus pamatyti šią knygą – šis „nuodingas tekstas“ akylai saugomas nuo smalsuolių žvilgsnių ir tų, kurie galėtų šią knygą prikelti naujam gyvenimui.

Scenoje – dar viena žvaigždė iš užsienio

2015 vasario mėn. 28 d. 21:28
Vladislavas Sulimskis
Asmeninio archyvo nuotr.
Vilnius City Opera pristato dar vieną naują solistą. Kartu su Metropolitene Azučenos partiją atlikusia Mzia Nioradze, į Vilniaus Kongresų rūmų sceną lips iš Baltarusijos kilęs baritonas Vladislavas Sulimskis, atliksiantis grafo Di Lunos vaidmenį. Kas kartą ieškodama naujų veidų, VCO kompanija pasikliauja ne tik operos ekspertais, agentais, bet ir nuosava patirtimi.
NUOSPRENDIS – METAMORFOZĖ Franz Kafka
NUOSPRENDIS – METAMORFOZĖ
2015 kovo 13 d. 19.00 val.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2015 kovo 15 d. 19.00 val.
Oskaro Koršunovo žūtbūtinė kova su savimi Prieš 25 metus pirmąjį savo spektaklį publikai pristatęs režisierius Oskaras Koršunovas (45) šiandien užsimena, kad po tiek laiko, praleisto teatre, vis dažniau susimąsto apie tai, ką daryti toliau. Nors Oskaro Koršunovo teatrą (OKT) prieš 15 metų įkūrusiam ir iki šiol jam vadovaujančiam scenos meistrui idėjų naujiems kūriniams nestinga, kaip pats pripažįsta, nebelieka laiko atidėliojimams. “Arba dabar, arba niekada”, – sako O.Koršunovas.
Oskaro Koršunovo žūtbūtinė kova su savimi
2015 vasario 27 d.