J.Basanavičiaus premija šiemet skirta mokslo istorikui L.Klimkai

 (13)
Rankos,  verslas, pinigai, sandoris, plojimai
© Corbis/Scanpix

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija, kasmet teikiama už etninės kultūros puoselėjimą ir sklaidą, šiemet paskirta mokslo istorikui Libertui Klimkai. "Etninė kultūra man kaip gyvenimo būdas, o kai jis tokia aukšta premija įvertintas, tai aš nejaukiai jaučiuosi", - pirmadienį pristatytas J.Basanavičiaus kambaryje Signatarų namuose prisipažino garbingos premijos laureatas.

Anot jo, vasarą jam nekyla problemų, kur praleisti atostogas - vasaros pašvenčiamos ekspedicijoms, o žiemos vakarai - straipsniams.

"Kaip pats sakau, esu mokytojų mokytojas, nes dirbu Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Daug bendraudamas su mokytojais įvairiuose kursuose aš matau, kaip etninės žinios yra išdilusios, kaip tautiškumo spalva nubluko. Keista, kad, kai Lietuva tapo nepriklausoma, atsivėrė visas pasaulis, savoji kultūra lyg ir pasidarė mažiau įdomi - mažiau sutraukia tyrinėtojų dėmesio ir sklaidos trūksta", - apgailestavo L.Klimka.

Profesorius svarstė, kad tikriausiai yra pirmasis iš miesto kilęs šios premijos laureatas.

"Etninė kultūra daugeliui mano kolegų būdavo įgimtas dalykas iš kaimo realijų, man atvirkščiai - etninė kultūra atėjo iš knygų. Po to tik apvaikščioti Lietuvos kaimeliai ir miesteliai", - sakė jis.

Dėl šios priežasties L.Klimka teigė manąs, jog etninė kultūra jau nebėra masinė, populiarioji kultūra, kaip buvo prieš pora amžių.

"Etninė kultūra tampa elitinės kultūros dalimi, o jos sklaidos vieta - miestų koncertų salės", - pastebėjo L.Klimka.

2005 metų Valstybinė J.Basanavičiaus premija L.Klimkai paskirta už reikšmingą mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje. Premijos dydis 250 MGL (šiuo metu - 31 tūkst. 250 litų).

Šiais metais pradėta nauja tradicija - J.Basanavičiaus premijos laureatai nuo šiol bus pristatomi autentiškame vasario 16-tosios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro kambaryje Signatarų namuose.

J.Basanavičiaus premija L.Klimkai bus įteikta Lietuvos nacionaliniame muziejuje trečiadienį - tradiciškai J.Basanavičiaus gimimo dieną.

65 metų L.Klimka yra gamtos mokslų fizikos krypties daktaras, dirbantis ir mokslo istorijos bei etnologijos srityse. Profesorius skaito mokslo ir technikos istorijos, baltų religijos ir mitologijos, etninės kultūros pagrindų, kultūros geografijos kursus VPU, vadovauja studentų kraštotyros praktikoms. L.Klimka parašęs daugiau kaip 850 mokslinių, metodinių, mokslo žiniasklaidos straipsnių, yra dešimties knygų autorius arba bendraautoris.

Jis inicijavo Etnokosmologijos muziejaus įkūrimą, kartu su architektu Ričardu Krištapavičiumi ir skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje, kurį 1999 metais apgriovė uraganas "Anatolijus".

Šių metų liepą L.Klimka Seimo patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininku.

Valstybinė J.Basanavičiaus premija kasmet skiriama už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Nuo 1992 metų šią premiją jau yra gavę 22 etninei kultūrai nusipelnę asmenys.

Premiją skiria Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai.

BNS
 
13
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kultūros parkas

Apie pasaulį po orgijos: interviu su rusų „POST Theatre“ kūrėjais

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 14:27
Dmitry Volkostrelov
Organizatorių nuotr.
Žiūrovams suteikiama visiška laisvė rinktis, kaip bus žiūrimas spektaklis: nuo pradžių iki pabaigos, su ar be pertraukų, ar truks valandą, ar šešias. Spektaklio ir meninės instaliacijos sintezę šiemetiniame Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ pristato šiuolaikinis, kontroversiškai vertinamas rusų teatro „POST“ kolektyvas su jaunu ir perspektyviu režisieriumi Dmitrijumi Volkostrelovu priešakyje.

Sostinėje vykęs renginys sugrąžino prie gatvės kultūros (5)

2014 rugpjūčio mėn. 30 d. 16:35
Renginio akimirkos
Organizatorių nuotr.
Šeštadienį Vilniuje vyko gatvės kultūrai skirtas renginys „Atgal į miestą“. Juo buvo siekiama atskleisti teigiamą gatvės kultūros pusę: vyko gatvės gimnastikos pasirodymai, riedlenčių šou, kuriame triukus atliko profesionalūs riedlentininkai iš Latvijos, BMX dviračių, „beatbox“, gatvės šokių grupių pasirodymai bei važinėjimo ilgosiomis riedlentėmis („longboards“) pamokos.

Prekybos cento lankytojai tapo nekasdienio reiškinio liudininkais (22)

2014 rugpjūčio mėn. 30 d. 14:30
Renginio akimirka
DELFI (D.Lauručio nuotr.)
Šį šeštadienį viename Vilniaus prekybos centrų suskambo G. Verdi „Traviatos“ melodijos. Besiruošdami operos jaunimui „Jonas ir Greta“ premjeroms rugsėjo 25, 27, 28 dienomis, kūrėjai nusprendė parodyti, jog opera iš tiesų gali skambėti visur ir jos klausytis gali būti malonu visiems.

Vilnių užliejo gurmaniškos elegancijos šventė „Vakarienė baltai“ (81)

2014 rugpjūčio mėn. 29 d. 17:38
Penktadienio vakarą vilniečiai ir miesto svečiai tapo neįprasto reiškinio liudininkais – šeši šimtai šimtai baltai apsirengusių žmonių dalyvavo gurmaniškos elegancijos šventėje „Vakarienė baltai“ („Dîner en Blanc“). Visame pasaulyje populiarus renginys Baltijos šalyse vyko pirmą kartą. Dalyvių nuotaikos negadino ir visą savaitę sostinę merkęs lietus - lygiai septintą valandą saulė išlindo iš už debesų.

Argentina mini J. Cortazaro 100-ąjį gimtadienį (1)

2014 rugpjūčio mėn. 28 d. 19:14
Argentina mini J. Cortazaro 100-ąjį gimtadienį
Argentinoje minimas legendinio rašytojo Julio Cortazaro 100-asis gimtadienis. Ta proga visame Buenos Airių mieste vyko kultūriniai renginiai. Argentinos dailės muziejuje duris atvėrė rašytojo fotografijų, laiškų bei vaizdo medžiagos paroda. Rašytojas paliko daug apysakų, poezijos ir keturis romanus, tačiau didžiausią šlovę jam atnešė kūrinys „Žaidžiame klases“.
HAMLETAS William Shakespeare
HAMLETAS
2014 rugsėjo 06 d. 19.00 val.
DUGNE Maksimas Gorkis
DUGNE
2014 rugsėjo 07 d. 19.00 val.
Oskaras Koršunovas apie prestižinėje Venecijos bienalėje gimusį spektaklį: „Tai buvo sprogimas“ Praėjus penkiolikai metų režisierius Oskaras Koršunovas vėl sugrįžo į prestižinę Venecijos bienalę. Šiemet organizatoriai siekė pakviesti devynis įdomiausiai šiuo metu kuriančius Europos teatro menininkus, tarp kurių – ir lietuvių režisierius, savaitę trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse Antono Čechovo „Žuvėdros“ tema dalinęsis patirtimi su profesionaliais italų aktoriais. Tiek laiko pakako gimti spektakliui, nustebinusiam ir patį režisierių.
Oskaras Koršunovas apie prestižinėje Venecijos bienalėje gimusį spektaklį: „Tai buvo sprogimas“
2014 rugpjūčio 27 d.