J.Basanavičiaus premija šiemet skirta mokslo istorikui L.Klimkai

 (13)
Rankos,  verslas, pinigai, sandoris, plojimai
© Corbis/Scanpix

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija, kasmet teikiama už etninės kultūros puoselėjimą ir sklaidą, šiemet paskirta mokslo istorikui Libertui Klimkai. "Etninė kultūra man kaip gyvenimo būdas, o kai jis tokia aukšta premija įvertintas, tai aš nejaukiai jaučiuosi", - pirmadienį pristatytas J.Basanavičiaus kambaryje Signatarų namuose prisipažino garbingos premijos laureatas.

Anot jo, vasarą jam nekyla problemų, kur praleisti atostogas - vasaros pašvenčiamos ekspedicijoms, o žiemos vakarai - straipsniams.

"Kaip pats sakau, esu mokytojų mokytojas, nes dirbu Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Daug bendraudamas su mokytojais įvairiuose kursuose aš matau, kaip etninės žinios yra išdilusios, kaip tautiškumo spalva nubluko. Keista, kad, kai Lietuva tapo nepriklausoma, atsivėrė visas pasaulis, savoji kultūra lyg ir pasidarė mažiau įdomi - mažiau sutraukia tyrinėtojų dėmesio ir sklaidos trūksta", - apgailestavo L.Klimka.

Profesorius svarstė, kad tikriausiai yra pirmasis iš miesto kilęs šios premijos laureatas.

"Etninė kultūra daugeliui mano kolegų būdavo įgimtas dalykas iš kaimo realijų, man atvirkščiai - etninė kultūra atėjo iš knygų. Po to tik apvaikščioti Lietuvos kaimeliai ir miesteliai", - sakė jis.

Dėl šios priežasties L.Klimka teigė manąs, jog etninė kultūra jau nebėra masinė, populiarioji kultūra, kaip buvo prieš pora amžių.

"Etninė kultūra tampa elitinės kultūros dalimi, o jos sklaidos vieta - miestų koncertų salės", - pastebėjo L.Klimka.

2005 metų Valstybinė J.Basanavičiaus premija L.Klimkai paskirta už reikšmingą mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje. Premijos dydis 250 MGL (šiuo metu - 31 tūkst. 250 litų).

Šiais metais pradėta nauja tradicija - J.Basanavičiaus premijos laureatai nuo šiol bus pristatomi autentiškame vasario 16-tosios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro kambaryje Signatarų namuose.

J.Basanavičiaus premija L.Klimkai bus įteikta Lietuvos nacionaliniame muziejuje trečiadienį - tradiciškai J.Basanavičiaus gimimo dieną.

65 metų L.Klimka yra gamtos mokslų fizikos krypties daktaras, dirbantis ir mokslo istorijos bei etnologijos srityse. Profesorius skaito mokslo ir technikos istorijos, baltų religijos ir mitologijos, etninės kultūros pagrindų, kultūros geografijos kursus VPU, vadovauja studentų kraštotyros praktikoms. L.Klimka parašęs daugiau kaip 850 mokslinių, metodinių, mokslo žiniasklaidos straipsnių, yra dešimties knygų autorius arba bendraautoris.

Jis inicijavo Etnokosmologijos muziejaus įkūrimą, kartu su architektu Ričardu Krištapavičiumi ir skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje, kurį 1999 metais apgriovė uraganas "Anatolijus".

Šių metų liepą L.Klimka Seimo patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininku.

Valstybinė J.Basanavičiaus premija kasmet skiriama už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Nuo 1992 metų šią premiją jau yra gavę 22 etninei kultūrai nusipelnę asmenys.

Premiją skiria Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai.

BNS
 
13
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kultūros parkas

„Galapagų“ dalyviai nekantrauja atsiplėšti nuo didmiesčių betono

2014 rugpjūčio mėn. 1 d. 11:07
Pasiruošimas „Galapagams“
Organizatorių nuotr.
Penktadienį, 9 val. ryto Zaraso ežero saloje atsidarė muzikos ir pramogų festivalis „Galapagai 2014”. Šiuo metu salos teritorijoje kyla 4 scenos, kuriose savaitgalį pasirodys 40 atlikėjų ir grupių. Socialinių tinklapių paskyrose jie skelbia savo dalyvavimą „Galapaguose“ sutartiniais spalvingais viršeliais. Jais savo puslapį pasipuošė ir vokiečiai „The Baseballs“.

A. Maldeikienė pasisakė apie Žaliojo tilto skulptūras: „balvonai“ mūsų laisvei netrukdo (60)

2014 rugpjūčio mėn. 1 d. 11:44
Aušra Maldeikienė
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Ketvirtadienio vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje vyko trečiasis renginys iš architektūros [pokalbių] fondo diskusijų ciklo. Jo metu menotyrininkas Ernestas Parulskis tema „Skulptūros ekonomika“ kalbėjosi su ekonomiste Aušra Maldeikiene ir menotyrininke Elona Lubyte. Diskusijoje neišvengta ir pasisakymų apie visuomenėje nuolat keiksnojamą „Krantinės arkos“ skulptūrą.

Parodė Palangą iš paukščio skrydžio įspūdingas video (25)

2014 liepos mėn. 31 d. 18:10
Palanga iš paukščio skrydžio
Stopkadras
Palangos paplūdimio klubo „Mojo Lounge“ atstovai pasidalino įspūdingu vaizdo siužetu, kuriame vasaros sostinę galima išvysti iš paukščio skrydžio. Balto smėlio kopos, pajūrio pušynai, saulėlydžiai ir linksmi veidai – tokią Palangą pavyko užfiksuoti vaizdo siužetą kūrusiems autoriams.

Sostinėje pristatyta nauja G. Viliūnės knyga „Vilniaus Madona“

2014 liepos mėn. 31 d. 15:08
Gina Viliūnė
Organizatorių archyvo nuotr.
Trečiadienį, Vilniuje, paveikslų galerijoje pristatytas trečiasis profesionalios Vilniaus gidės ir istorikės romanas „Vilniaus Madona“. Pristatymo metu rašytoja kalbėjo apie XVI a. ir šių dienų Vilnių, LDK kunigaikštį Aleksandrą, užmintas, bet vis dar neįmintas miesto mįsles. Renginį moderavo Giedrius Drukteinis, o savo žiniomis bei mintimis dalinosi istorikai dr. Libertas Klimka ir dr. Justinas Žilinskas. Knygą skaitytojams pristato leidykla „Alma littera“.

Gražiausi rugpjūčio vakarai – naktiniuose jaunųjų solistų rečitaliuose (1)

2014 liepos mėn. 31 d. 14:43
Motra Grigaliūnaitė
Organizatorių nuotr.
Jau trečius metus „Kristupo vasaros festivalyje“ rengiami naktiniai fortepijono rečitaliai visą liepos mėnesį džiugino gražiausiomis vieno seniausių instrumento melodijomis. Ilgus vasaros vakarus paskyrę pažinčiai su talentingais solistais, klausytojai galėjo įsitikinti, jog fortepijono žavesys ir universalumas neblėsta. Rugpjūčio mėnesį naktiniai rečitaliai tęsis, pateikdami dar daugiau intriguojančių pažinčių bei programų.
Darius Meškauskas: svarbiausia – įvilioti publiką į pelėkautus Hamletas, Baronas iš spektaklio „Dugne”, Sorinas „Žuvėdroje” – šioje Oskaro Koršunovo trilogijoje vaidinantis Darius Meškauskas priartėja prie žiūrovo per, ko gera, maksimaliai įmanomą atstumą. Ir nenuostabu, kad šie trys ryškiausi jo dabartinėje kūryboje vaidmenys nuosekliai kelia aktoriui apmąstymus apie realybę ir virtualumą, melą ir tiesą, iliuziją ir tikrovę. Pelėkautuose.
Darius Meškauskas: svarbiausia – įvilioti publiką į pelėkautus
2014 liepos 28 d.