J.Basanavičiaus premija šiemet skirta mokslo istorikui L.Klimkai

 (13)
Valstybinė Jono Basanavičiaus premija, kasmet teikiama už etninės kultūros puoselėjimą ir sklaidą, šiemet paskirta mokslo istorikui Libertui Klimkai. "Etninė kultūra man kaip gyvenimo būdas, o kai jis tokia aukšta premija įvertintas, tai aš nejaukiai jaučiuosi", - pirmadienį pristatytas J.Basanavičiaus kambaryje Signatarų namuose prisipažino garbingos premijos laureatas.
Rankos,  verslas, pinigai, sandoris, plojimai
© Corbis/Scanpix

Anot jo, vasarą jam nekyla problemų, kur praleisti atostogas - vasaros pašvenčiamos ekspedicijoms, o žiemos vakarai - straipsniams.

"Kaip pats sakau, esu mokytojų mokytojas, nes dirbu Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Daug bendraudamas su mokytojais įvairiuose kursuose aš matau, kaip etninės žinios yra išdilusios, kaip tautiškumo spalva nubluko. Keista, kad, kai Lietuva tapo nepriklausoma, atsivėrė visas pasaulis, savoji kultūra lyg ir pasidarė mažiau įdomi - mažiau sutraukia tyrinėtojų dėmesio ir sklaidos trūksta", - apgailestavo L.Klimka.

Profesorius svarstė, kad tikriausiai yra pirmasis iš miesto kilęs šios premijos laureatas.

"Etninė kultūra daugeliui mano kolegų būdavo įgimtas dalykas iš kaimo realijų, man atvirkščiai - etninė kultūra atėjo iš knygų. Po to tik apvaikščioti Lietuvos kaimeliai ir miesteliai", - sakė jis.

Dėl šios priežasties L.Klimka teigė manąs, jog etninė kultūra jau nebėra masinė, populiarioji kultūra, kaip buvo prieš pora amžių.

"Etninė kultūra tampa elitinės kultūros dalimi, o jos sklaidos vieta - miestų koncertų salės", - pastebėjo L.Klimka.

2005 metų Valstybinė J.Basanavičiaus premija L.Klimkai paskirta už reikšmingą mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje. Premijos dydis 250 MGL (šiuo metu - 31 tūkst. 250 litų).

Šiais metais pradėta nauja tradicija - J.Basanavičiaus premijos laureatai nuo šiol bus pristatomi autentiškame vasario 16-tosios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro kambaryje Signatarų namuose.

J.Basanavičiaus premija L.Klimkai bus įteikta Lietuvos nacionaliniame muziejuje trečiadienį - tradiciškai J.Basanavičiaus gimimo dieną.

65 metų L.Klimka yra gamtos mokslų fizikos krypties daktaras, dirbantis ir mokslo istorijos bei etnologijos srityse. Profesorius skaito mokslo ir technikos istorijos, baltų religijos ir mitologijos, etninės kultūros pagrindų, kultūros geografijos kursus VPU, vadovauja studentų kraštotyros praktikoms. L.Klimka parašęs daugiau kaip 850 mokslinių, metodinių, mokslo žiniasklaidos straipsnių, yra dešimties knygų autorius arba bendraautoris.

Jis inicijavo Etnokosmologijos muziejaus įkūrimą, kartu su architektu Ričardu Krištapavičiumi ir skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje, kurį 1999 metais apgriovė uraganas "Anatolijus".

Šių metų liepą L.Klimka Seimo patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininku.

Valstybinė J.Basanavičiaus premija kasmet skiriama už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Nuo 1992 metų šią premiją jau yra gavę 22 etninei kultūrai nusipelnę asmenys.

Premiją skiria Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

Atnaujintas Leipalingio dvaras švenčia įkurtuves

Penktadienį Leipalingio miestelyje surengta rekonstruoto dvaro atidarymo šventė.

Pirmajame Lietuvoje skaitymo festivalyje – žinomų žmonių paskaitos

Psichologų teigimu, bent 30 minučių trukmės kasdienis knygos skaitymas vaikams daro didžiulę įtaką polinkiui knygas skaityti paauglystėje ir jiems suaugus. Buvusio modelio, psichologės Aistės Jasaitytės-Čeburiak bei aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus teigimu, knygos ne tik lavina vaiką, padeda ugdyti jo asmenybę, bet ir stiprina vaiko ir tėvų ryšį. Įžvalgomis apie skaitymo svarbą vaikams, savęs paieškas knygose ir kitomis mintimis žinomi žmonės dalinsis pirmajame Lietuvoje urbanistiniame skaitymo festivalyje „(Re)Start“. Jaunimui skirtame renginyje organizatoriai tikisi atgaivinti ryšį tarp knygos ir jauno žmogaus.

Šiuolaikinės operos „Honey Moon“ kūrybinė komanda kopinėjo medų Italijoje

Rugpjūtį lietuvių dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė-Diena ir latvių operos režisierė Margo Zālīte dešimt dienų keliavo autostopu po Italiją. Kūrėjos tyrinėjo baroko kultūros palikimą ir jos apraiškas operos gimtinėje bei „čia ir dabar“ pačios kūrė barokinės estetikos vyksmą ir rinko medžiagą būsimam bendram kūrybiniam projektui – šiuolaikinei baroko inspiruotai operai „Honey Moon“ (Medaus mėnuo).

Vilniaus centre – parodos jūriniuose konteineriuose ir koncertai R. Mikailionytės miške

Rugsėjo 21 – spalio 18 dienomis šalia Vilniaus sporto rūmų įsikurs pirmoji ir vienintelė Lietuvoje laikina meno ir koncertų erdvė „MIŠKE“.

Vilniuje pirmą kartą skambės kariliono varpai (2)

Pirmąjį rudens sekmadienį Šv. Jokūbo festivalio atidarymo metu sostinėje pirmą kartą suskambės miesto karilionas – unikalus 61 varpo instrumentas, įrengtas Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios pietiniame bokšte, šalia Lukiškių aikštės.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2015 rugsėjo 06 d. 19.00 val.
Premjera! PO LEDU Falk Richter
Premjera! PO LEDU
2015 rugsėjo 11 d. 19.00 val.
Į Oskaro Koršunovo teatrą sugrįžta Falko Richterio dramaturgija Dramaturgo Falko Richterio kūryba, pristatoma 5 kontinentų scenose nuo Berlyno „Schaubühne“ iki Tokijo „Opera Nomori“, sugrįžta į Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatrą. Lietuvoje dar nedaug žinomo kūrėjo pjesę „Po ledu“ čia repetuoja režisierius Artūras Areima. Spektaklio premjera jau netrukus – rugsėjo 11,12 dienomis.
Į Oskaro Koršunovo teatrą sugrįžta Falko Richterio dramaturgija
2015 rugsėjo 3 d.