J.Basanavičiaus premija šiemet skirta mokslo istorikui L.Klimkai

 (13)
Valstybinė Jono Basanavičiaus premija, kasmet teikiama už etninės kultūros puoselėjimą ir sklaidą, šiemet paskirta mokslo istorikui Libertui Klimkai. "Etninė kultūra man kaip gyvenimo būdas, o kai jis tokia aukšta premija įvertintas, tai aš nejaukiai jaučiuosi", - pirmadienį pristatytas J.Basanavičiaus kambaryje Signatarų namuose prisipažino garbingos premijos laureatas.
Rankos,  verslas, pinigai, sandoris, plojimai
© Corbis/Scanpix

Anot jo, vasarą jam nekyla problemų, kur praleisti atostogas - vasaros pašvenčiamos ekspedicijoms, o žiemos vakarai - straipsniams.

"Kaip pats sakau, esu mokytojų mokytojas, nes dirbu Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Daug bendraudamas su mokytojais įvairiuose kursuose aš matau, kaip etninės žinios yra išdilusios, kaip tautiškumo spalva nubluko. Keista, kad, kai Lietuva tapo nepriklausoma, atsivėrė visas pasaulis, savoji kultūra lyg ir pasidarė mažiau įdomi - mažiau sutraukia tyrinėtojų dėmesio ir sklaidos trūksta", - apgailestavo L.Klimka.

Profesorius svarstė, kad tikriausiai yra pirmasis iš miesto kilęs šios premijos laureatas.

"Etninė kultūra daugeliui mano kolegų būdavo įgimtas dalykas iš kaimo realijų, man atvirkščiai - etninė kultūra atėjo iš knygų. Po to tik apvaikščioti Lietuvos kaimeliai ir miesteliai", - sakė jis.

Dėl šios priežasties L.Klimka teigė manąs, jog etninė kultūra jau nebėra masinė, populiarioji kultūra, kaip buvo prieš pora amžių.

"Etninė kultūra tampa elitinės kultūros dalimi, o jos sklaidos vieta - miestų koncertų salės", - pastebėjo L.Klimka.

2005 metų Valstybinė J.Basanavičiaus premija L.Klimkai paskirta už reikšmingą mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje. Premijos dydis 250 MGL (šiuo metu - 31 tūkst. 250 litų).

Šiais metais pradėta nauja tradicija - J.Basanavičiaus premijos laureatai nuo šiol bus pristatomi autentiškame vasario 16-tosios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro kambaryje Signatarų namuose.

J.Basanavičiaus premija L.Klimkai bus įteikta Lietuvos nacionaliniame muziejuje trečiadienį - tradiciškai J.Basanavičiaus gimimo dieną.

65 metų L.Klimka yra gamtos mokslų fizikos krypties daktaras, dirbantis ir mokslo istorijos bei etnologijos srityse. Profesorius skaito mokslo ir technikos istorijos, baltų religijos ir mitologijos, etninės kultūros pagrindų, kultūros geografijos kursus VPU, vadovauja studentų kraštotyros praktikoms. L.Klimka parašęs daugiau kaip 850 mokslinių, metodinių, mokslo žiniasklaidos straipsnių, yra dešimties knygų autorius arba bendraautoris.

Jis inicijavo Etnokosmologijos muziejaus įkūrimą, kartu su architektu Ričardu Krištapavičiumi ir skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje, kurį 1999 metais apgriovė uraganas "Anatolijus".

Šių metų liepą L.Klimka Seimo patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininku.

Valstybinė J.Basanavičiaus premija kasmet skiriama už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Nuo 1992 metų šią premiją jau yra gavę 22 etninei kultūrai nusipelnę asmenys.

Premiją skiria Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai.

BNS
Registruoti (0) Anonimiški (13)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

A. Griškevičiaus fotografijos – solidžiame Paryžiaus festivalyje (2)

Šią vasarą Paryžiaus priemiestyje Sen Žermenas prie Lė Birželio pirmą kartą vyks fotografijos festivalis „Festival du regard“, kuriame dalyvauti pakviestas ir lietuvių menininkas Algis Griškevičius.

„Lietuva“ tarptautiniame festivalyje pranoko visus (12)

Atstovavęs Lietuvai tarptautiniame folkloro festivalyje „VITOSHA 2015“, ansamblis „Lietuva“ savo profesionalumu pranoko visus festivalio dalyvius ir susilaukė didžiausio žiūrovų palaikymo.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną švęs statydami smėlio pilis (12)

Liepos 6 –ąją dieną minime Valstybės ar Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Lietuvos piliečiai šios šventės metu kviečiami prisiminti mūsų valstybės istoriją ir vieną didingiausių jos periodų bei asmenybių.

„Kunstkamera“ kviečia į įspūdingą svarbiausių LDK žemėlapių parodą (2)

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga Vilniaus galerija „Kunstkamera“ kviečia į istorinių žemėlapių parodą „Vera Designatio Lituae“ („Tikslus Lietuvos pavaizdavimas“). Parodoje pristatomi svarbiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai nuo ankstyviausiojo Gerardo Mercatoriaus žemėlapio, kuriame Lietuva pavaizduota atskirame lakšte, o ne kaip vienas iš platesnės teritorijosregionų, iki 1918 m. Lozanoje išleisto Vlado Daumanto sudaryto etno-lingvistinio žemėlapio, kuriame buvo bandoma apibrėžti galimas modernios Lietuvos sienas.

Pianistas L. Geniušas prestižiniame konkurse laimėjo antrąją vietą (17)

Rusijos fortepijono virtuozas Dmitrijus Maslejevas laimėjo Tarptautinį Čaikovskio muzikos konkursą Maskvoje, įveikęs antroje vietoje likusį lietuvį pianistą Luką Geniušą.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2015 rugsėjo 06 d. 19.00 val.
DUGNE Maksimas Gorkis
DUGNE
2015 rugsėjo 15 d. 19.00 val.
Oskaro Koršunovo „Hamletas“ pristatomas prestižinėje Venecijos bienalėje Praėjus šešiolikai metų Oskaras Koršunovas sugrįžta į svarbiausiu meno renginiu pasaulyje laikomą Venecijos bienalę. Jau rugpjūčio pradžioje režisieriaus spektaklis „Hamletas“ bus pristatomas bienalės teatro programoje, kurioje šiemet kaip niekad gausu garsiausių Europos teatrinių vardų, tokių kaip italas Romeo Castellucci, vokietis Thomas Ostermeieris ar britas Markas Ravenhillas.
Oskaro Koršunovo „Hamletas“ pristatomas prestižinėje Venecijos bienalėje
2015 birželio 18 d.