J.Basanavičiaus premija šiemet skirta mokslo istorikui L.Klimkai

 (13)
Valstybinė Jono Basanavičiaus premija, kasmet teikiama už etninės kultūros puoselėjimą ir sklaidą, šiemet paskirta mokslo istorikui Libertui Klimkai. "Etninė kultūra man kaip gyvenimo būdas, o kai jis tokia aukšta premija įvertintas, tai aš nejaukiai jaučiuosi", - pirmadienį pristatytas J.Basanavičiaus kambaryje Signatarų namuose prisipažino garbingos premijos laureatas.
Rankos,  verslas, pinigai, sandoris, plojimai
© Corbis/Scanpix

Anot jo, vasarą jam nekyla problemų, kur praleisti atostogas - vasaros pašvenčiamos ekspedicijoms, o žiemos vakarai - straipsniams.

"Kaip pats sakau, esu mokytojų mokytojas, nes dirbu Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Daug bendraudamas su mokytojais įvairiuose kursuose aš matau, kaip etninės žinios yra išdilusios, kaip tautiškumo spalva nubluko. Keista, kad, kai Lietuva tapo nepriklausoma, atsivėrė visas pasaulis, savoji kultūra lyg ir pasidarė mažiau įdomi - mažiau sutraukia tyrinėtojų dėmesio ir sklaidos trūksta", - apgailestavo L.Klimka.

Profesorius svarstė, kad tikriausiai yra pirmasis iš miesto kilęs šios premijos laureatas.

"Etninė kultūra daugeliui mano kolegų būdavo įgimtas dalykas iš kaimo realijų, man atvirkščiai - etninė kultūra atėjo iš knygų. Po to tik apvaikščioti Lietuvos kaimeliai ir miesteliai", - sakė jis.

Dėl šios priežasties L.Klimka teigė manąs, jog etninė kultūra jau nebėra masinė, populiarioji kultūra, kaip buvo prieš pora amžių.

"Etninė kultūra tampa elitinės kultūros dalimi, o jos sklaidos vieta - miestų koncertų salės", - pastebėjo L.Klimka.

2005 metų Valstybinė J.Basanavičiaus premija L.Klimkai paskirta už reikšmingą mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje. Premijos dydis 250 MGL (šiuo metu - 31 tūkst. 250 litų).

Šiais metais pradėta nauja tradicija - J.Basanavičiaus premijos laureatai nuo šiol bus pristatomi autentiškame vasario 16-tosios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro kambaryje Signatarų namuose.

J.Basanavičiaus premija L.Klimkai bus įteikta Lietuvos nacionaliniame muziejuje trečiadienį - tradiciškai J.Basanavičiaus gimimo dieną.

65 metų L.Klimka yra gamtos mokslų fizikos krypties daktaras, dirbantis ir mokslo istorijos bei etnologijos srityse. Profesorius skaito mokslo ir technikos istorijos, baltų religijos ir mitologijos, etninės kultūros pagrindų, kultūros geografijos kursus VPU, vadovauja studentų kraštotyros praktikoms. L.Klimka parašęs daugiau kaip 850 mokslinių, metodinių, mokslo žiniasklaidos straipsnių, yra dešimties knygų autorius arba bendraautoris.

Jis inicijavo Etnokosmologijos muziejaus įkūrimą, kartu su architektu Ričardu Krištapavičiumi ir skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje, kurį 1999 metais apgriovė uraganas "Anatolijus".

Šių metų liepą L.Klimka Seimo patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininku.

Valstybinė J.Basanavičiaus premija kasmet skiriama už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Nuo 1992 metų šią premiją jau yra gavę 22 etninei kultūrai nusipelnę asmenys.

Premiją skiria Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

J. Meko centras kraustosi į naujas patalpas (5)

Aštuonerius metus Vilniaus Gynėjų gatvėje veikęs Jono Meko vizualiųjų menų centras (JMVMC), valdantis vieną didžiausių „Fluxus“ meno judėjimo kūrinių kolekcijų pasaulyje, keliasi į naujas patalpas.

Barbariškas festivalis Nepale šokiruoja: plikomis rankomis ožiuką draskė į gabalus (16)

Hinduistų tikintieji atokiame Nepalo rajone penktadienį pradėjo aukoti tūkstančius gyvūnų savo deivės garbei, nepaisydami vis garsiau reiškiamų gyvūnų teisių gynėjų protestų. Paviešintos ožiuko kankinimo nuotraukos šokiravo ne tik gyvūnų teisių gynėjus, bet ir paprastus žmones, rašo dailymail.co.uk

Netrukus atgims dar viena Palangos puošmena: kaip viskas atrodys (46)

Palangos svečiai ir miesto gyventojai dar šią vasarą, jei leis orai, galės džiaugtis dar vienu atsinaujinusiu Palangos fontanu. Naujam gyvenimui jau beveik prikeltas Tiškevičių rūmų fontanas Birutės parke. Darbai turėtų būti baigti per artimiausias dvi savaites.

Lietuvė, pastebėta „Channel 4“, karjeros laiptais kopia Londone interviu (10)

Iš Naujosios Vilnios kilusi lietuvaitė Aleksandra Kingo jau drąsiai save vadina fotografe. Londone gyvenančios menininkės darbai kalba patys už save – išskirtinės nuotraukos patraukia ryškiomis spalvomis, ironija ir žaismingumu. „Man kątik suėjo 24-eri. Dar visai neseniai jaučiausi gana sena ir nieko nepasiekusi, o dabar manau, kad esu visai jauna ir ateityje manęs laukia dar labai daug“, - DELFI sakė Aleksandra.

Mokykloje buvo neklaužada, o dabar žinomas pasauliniu mastu: tai Dovydo pergalė prieš Galijotą (23)

Teatras visais gyvenimo periodais buvo šalia žmogaus. Visame pasaulyje Lietuvos vardą garsinantis režisierius Oskaras Koršunovas šypsosi - į teatrą jis atėjo neklaužados keliais.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2015 rugsėjo 06 d. 19.00 val.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2015 rugsėjo 25 d. 12.00 val.
Oskaro Koršunovo „Hamletas“ pristatomas prestižinėje Venecijos bienalėje Praėjus šešiolikai metų Oskaras Koršunovas sugrįžta į svarbiausiu meno renginiu pasaulyje laikomą Venecijos bienalę. Jau rugpjūčio pradžioje režisieriaus spektaklis „Hamletas“ bus pristatomas bienalės teatro programoje, kurioje šiemet kaip niekad gausu garsiausių Europos teatrinių vardų, tokių kaip italas Romeo Castellucci, vokietis Thomas Ostermeieris ar britas Markas Ravenhillas.
Oskaro Koršunovo „Hamletas“ pristatomas prestižinėje Venecijos bienalėje
2015 birželio 18 d.