J.Basanavičiaus premija šiemet skirta mokslo istorikui L.Klimkai

 (13)
Rankos,  verslas, pinigai, sandoris, plojimai
© Corbis/Scanpix

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija, kasmet teikiama už etninės kultūros puoselėjimą ir sklaidą, šiemet paskirta mokslo istorikui Libertui Klimkai. "Etninė kultūra man kaip gyvenimo būdas, o kai jis tokia aukšta premija įvertintas, tai aš nejaukiai jaučiuosi", - pirmadienį pristatytas J.Basanavičiaus kambaryje Signatarų namuose prisipažino garbingos premijos laureatas.

Anot jo, vasarą jam nekyla problemų, kur praleisti atostogas - vasaros pašvenčiamos ekspedicijoms, o žiemos vakarai - straipsniams.

"Kaip pats sakau, esu mokytojų mokytojas, nes dirbu Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Daug bendraudamas su mokytojais įvairiuose kursuose aš matau, kaip etninės žinios yra išdilusios, kaip tautiškumo spalva nubluko. Keista, kad, kai Lietuva tapo nepriklausoma, atsivėrė visas pasaulis, savoji kultūra lyg ir pasidarė mažiau įdomi - mažiau sutraukia tyrinėtojų dėmesio ir sklaidos trūksta", - apgailestavo L.Klimka.

Profesorius svarstė, kad tikriausiai yra pirmasis iš miesto kilęs šios premijos laureatas.

"Etninė kultūra daugeliui mano kolegų būdavo įgimtas dalykas iš kaimo realijų, man atvirkščiai - etninė kultūra atėjo iš knygų. Po to tik apvaikščioti Lietuvos kaimeliai ir miesteliai", - sakė jis.

Dėl šios priežasties L.Klimka teigė manąs, jog etninė kultūra jau nebėra masinė, populiarioji kultūra, kaip buvo prieš pora amžių.

"Etninė kultūra tampa elitinės kultūros dalimi, o jos sklaidos vieta - miestų koncertų salės", - pastebėjo L.Klimka.

2005 metų Valstybinė J.Basanavičiaus premija L.Klimkai paskirta už reikšmingą mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje. Premijos dydis 250 MGL (šiuo metu - 31 tūkst. 250 litų).

Šiais metais pradėta nauja tradicija - J.Basanavičiaus premijos laureatai nuo šiol bus pristatomi autentiškame vasario 16-tosios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro kambaryje Signatarų namuose.

J.Basanavičiaus premija L.Klimkai bus įteikta Lietuvos nacionaliniame muziejuje trečiadienį - tradiciškai J.Basanavičiaus gimimo dieną.

65 metų L.Klimka yra gamtos mokslų fizikos krypties daktaras, dirbantis ir mokslo istorijos bei etnologijos srityse. Profesorius skaito mokslo ir technikos istorijos, baltų religijos ir mitologijos, etninės kultūros pagrindų, kultūros geografijos kursus VPU, vadovauja studentų kraštotyros praktikoms. L.Klimka parašęs daugiau kaip 850 mokslinių, metodinių, mokslo žiniasklaidos straipsnių, yra dešimties knygų autorius arba bendraautoris.

Jis inicijavo Etnokosmologijos muziejaus įkūrimą, kartu su architektu Ričardu Krištapavičiumi ir skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje, kurį 1999 metais apgriovė uraganas "Anatolijus".

Šių metų liepą L.Klimka Seimo patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininku.

Valstybinė J.Basanavičiaus premija kasmet skiriama už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Nuo 1992 metų šią premiją jau yra gavę 22 etninei kultūrai nusipelnę asmenys.

Premiją skiria Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai.

BNS
 
13
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kultūros parkas

Dešimt klausimų fortepijono genijumi tituluojamam M. Kultyševui (2)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 16:48
Miroslavas Kultyševas
Organizatorių archyvo nuotr.
Pasaulinė žvaigždė, transcendentinis virtuoziškumas, fortepijono genijus… tokiais ir dar daugeliu kitų epitetų apibūdinamas pianistas Miroslavas Kultyševas.

Verslo gigantai metė iššūkį Lietuvos meno elitui (4)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 15:38
"Art in Quadrum" pristatymas
Organizatorių nuotr.
Verslas Lietuvos menininkams metė rimtą iššūkį - pasivaržyti dėl galimybės sukurti ir eksponuoti meno objektus viename moderniausių Baltijos šalyje verslo centrų. Projekto vystytoja Norvegijos nekilnojamojo turto bendrovė į sostinės Konstitucijos pr. kylančio biuro pastatų komplekso meninį apipavidalinimą investuos per pusę milijono litų. Keturis meno kūrinius, papuosiančius verslo centro erdves, išrinks pripažintų meno ekspertų komisija.

Išskirtinis fotografijos projektas suteikia galimybę priartėti prie alpinistų potyrių

2014 rugpjūčio mėn. 19 d. 13:15
Projektas „Mammut #360“, skirtas filmuoti ir fotografuoti šiaurinę Eigerio kalno Šveicarijoje pusę, nepalieka abejingų. Iššūkio ėmėsi alpinistas ekstremalas Stephanas Siegristas ir fotografas Danielis Arnoldas, kurie dviese įkopė į kalną ir įamžino išskirtinių kalno vaizdų. Su savimi jie turėjo specialią vaizdo fiksavimo įrangą, kurią iš viso sudarė šešios kameros. Kubo formos kamera galėjo kas 30 sekundžių daryti nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Kviečia į trijų skirtingų kartų Saulės miesto fotomenininkų parodą

2014 rugpjūčio mėn. 18 d. 19:20
"Čikaga", Algirdas Musneckis
2014 m. rugpjūčio 19 d., antradienį, 17 val. „Prospekto fotografijos galerijoje“ (Gedimino pr. 43, Vilnius) duris atvers Algirdo Musneckio, Reginos Šulskytės ir Remigijaus Venckaus fotografijų paroda.Atidaryme dalyvaus autoriai.

Kaprizingas, aikštingas ir keistas pianistas atidarys ketvirtąjį Piano.lt vasaros festivalį (3)

2014 rugpjūčio mėn. 18 d. 18:56
Jau rugpjūčio 21 d. startuojantis ketvirtasis Piano.lt vasaros festivalis kvies visus aktyviausius festivalio lankytojus bei ištikimiausius tik aukščiausios kokybės muzikos gerbėjus į festivalio atidarymo koncertą, kuriame klausytojai turės galimybę susipažinti su jaunu, charizmatišku ir pasaulinio pripažinimo sulaukusiu 22 a. Pianistu Aleksandru Lubiancevu (Sankt Peterburgas, Rusija). Taip jį vadina kritikai dėl jo neįprastų bei netikėtų interpretacijų.
HAMLETAS William Shakespeare
HAMLETAS
2014 rugsėjo 06 d. 19.00 val.
DUGNE Maksimas Gorkis
DUGNE
2014 rugsėjo 07 d. 19.00 val.
Darius Meškauskas: svarbiausia – įvilioti publiką į pelėkautus Hamletas, Baronas iš spektaklio „Dugne”, Sorinas „Žuvėdroje” – šioje Oskaro Koršunovo trilogijoje vaidinantis Darius Meškauskas priartėja prie žiūrovo per, ko gera, maksimaliai įmanomą atstumą. Ir nenuostabu, kad šie trys ryškiausi jo dabartinėje kūryboje vaidmenys nuosekliai kelia aktoriui apmąstymus apie realybę ir virtualumą, melą ir tiesą, iliuziją ir tikrovę. Pelėkautuose.
Darius Meškauskas: svarbiausia – įvilioti publiką į pelėkautus
2014 liepos 28 d.