Į Lietuvą pargabenta Lozoraičių šeimos biblioteka

 (4)
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai pasipildė ypač vertinga spaudos kolekcija – iš Romos pargabentu daugiau nei 16 tūkstančių vienetų Lozoraičių šeimos knygų bei periodinių leidinių rinkiniu. Net trys Lozoraičių šeimos atstovai ilgus metus atidavė Lietuvos diplomatinei tarnybai.
Sena knyga
Foto: K.Šatūno nuotr.

Vyresnysis Stasys Lozoraitis (1898-1983) diplomatinę tarnybą pradėjęs dar 1923 m., dirbo Lietuvos pasiuntinybėse Berlyne, Vatikane, buvo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru, nuo 1939 m. paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Romon, o Lietuvą okupavus jam pavesta eiti užsienyje pasilikusios Lietuvos diplomatijos šefo pareigas, kurias vykdė daugiau nei keturis dešimtmečius iki pat mirties.

Kaip rašoma Mažvydo bibliotekos pranešime, jaunesnysis Stasys Lozoraitis (1924–1994) diplomatinę karjerą pradėjęs 1943 m. Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto, 1983 m. paskirtas Lietuvos pasiuntinybės patarėju Vašingtone, o nuo 1987 m. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo jos vadovu. 1991 m. Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) paskirtas Lietuvos ambasadoriumi JAV.

Savo diplomatinę tarnystę Lietuvai jis baigė būdamas Lietuvos ambasadoriumi Italijoje, kur buvo paskirtas 1993 m. Tais pačiais metais Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Jis buvo vadinamas "vilties" prezidento vardu.

Lozoraičių šeimos knygų rinkinį Lietuvos nacionalinei bibliotekai perdavė ambasadorius Kazys Lozoraitis, nuo 1992 iki 2004 m. ėjęs LR nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šventojo Sosto pareigas. Rinkinyje sukauptos visų šeimos narių knygos.

Daugiausia yra Stasio Lozoraičio (vyresniojo) surinktų leidinių. Tarp jų yra ir knygų su Lietuvos pasiuntinybės Italijoje spaudu. Ypač vertingas yra politinių bei istorinių knygų rinkinys – tai Vakarų Europos ir kitų šalių istorikų bei marksizmo-leninizmo tyrinėtojų darbai apie Sovietų Sąjungą, kuriuose rašoma ir apie Baltijos kraštų okupaciją ir jos padarinius.

Daugeliu atvejų tai bus Lietuvoje nežinomi leidiniai, nes sovietmečiu bibliotekos negalėjo įgyti politinės tematikos užsienio knygų. Taip pat pažymėtinas gausus rinkinys knygų apie Lietuvą įvairiomis užsienio kalbomis, tarp kurių yra labai retų, Lietuvoje mažai žinomų leidinių.

Rinkinyje yra ir svarbiausi tarpukario bei lietuvių išeivijos istorinės tematikos leidiniai.

Nevalia nepaminėti Vincentos Lozoraitienės (1896-1987), žymios visuomenės veikėjos ir pedagogės, pirmosios M.Montessori pedagoginės mokyklos idėjų skleidėjos Lietuvoje surinkto ypač vertingo Vakarų Europos pedagoginės literatūros, taip pat ir geriausių pasaulinės vaikų grožinės literatūros knygų rinkinio, kurį galėtume įvardinti vaikų literatūros aukso fondu.

Vincenta Lozoraitienė stengėsi gauti vaikų knygas ir iš okupuotos Lietuvos. Jos buvo siunčiamos į Romą pažįstamų žmonių adresais. Didžiulis grožinės literatūros knygų rinkinys anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis liudija plačius visų šeimos narių skaitymo akiračius.

Iš Stasio Lozoraičio (jaunesniojo) knygų ypač verta pažymėti leidinius, surinktus jo diplomatinės tarnybos Vašingtone laikotarpiu.

Tai reti spaudiniai, atspindintys to meto politinę padėtį griūvant sovietų imperijai ir liudijantys Lietuvos diplomatijos pastangas priartinti Lietuvos nepriklausomybės atstatymą.

Lozoraičių šeimos bibliotekoje sukaupti ir pokariniais metais Italijoje lietuvių kalba spausdinti leidiniai. Tai laikraštis "Lietuvių balsas" (1945-1947), kurio pirmuosius numerius redagavo Vincenta Lozoraitienė, o vėliau bendradarbiavo ir Stasys Lozoraitis ( jaunesnysis), taip pat kunigo Vinco Mincevičiaus leistų informacinių biuletenių "ELTA-press" rinkiniai, teikę informaciją apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, Saleziečių spaustuvėje Italijoje lietuvių kalba spausdintos knygos vaikams, skirtos lietuvių išeivijos jaunajai kartai, jau seniai tapusios bibliografinėmis retenybėmis.

Kolekcijoje yra daugiau nei 10 tūkstančių vienetų įvairių šalių žurnalų. Tai Vakarų Europos istoriniai-politiniai žurnalai, kuriuose gausu straipsnių apie Lietuvą. Lietuvos skaitytojams bus įdomūs ir lenkų bei rusų emigrantų įvairiose šalyse leisti kultūros bei politikos žurnalai.

Tikrąją Lozoraičių šeimos bibliotekos vertę bus įmanoma nustatyti tik galutinai ją sutvarkius, tačiau ir dabar galime teigti, kad Lietuvos istorijos bei kultūros tyrinėtojai ras joje daugybę Lietuvoje ligi šiol neturėtų labai svarbių leidinių.

Nacionalinės bibliotekos vadovybė sutarė su šeimos biblioteką saugojimui perdavusiu ambasadoriumi Kaziu Lozoraičiu, kad ji bus tvarkoma kaip atskira kolekcija, leidiniai žymimi specialiu spaudu "Lozoraičių biblioteka", atspindėti elektroniniame kataloge. Oficialų kolekcijos pristatymą Lietuvos visuomenei planuojama surengti po kurio laiko, dalyvaujant ambasadoriui Kaziui Lozoraičiui.

Lozoraičių šeimos bibliotekos pargabenimo į Lietuvą reikalais be Nacionalinės bibliotekos rūpinosi ir Lietuvos Respublikos kultūros bei užsienio reikalų ministerijos, svarią pagalbą suteikė Lietuvos ambasados Italijoje darbuotojai.

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (4)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

Kviečia į susitikimą su J. Oppenheimeriu, A. Kavaite ir kitais „Kino pavasario“ konkursantais

Festivalio „Kino pavasaris“ dienomis Vilnius tapo pasaulio kino kūrėjų susibūrimo vieta. Rytoj, antradienį, net devyni jų dalyvaus neformaliame susitikime su žiūrovais ir žurnalistais. Visiems kinu besidomintiems atviras renginys prasidės 13 val. bare „Floor“ (Vilniaus g. 33). Čia kino kūrėjai atsakys į publikos klausimus.

M. Mažvydo „Katekizmo“ originalas – VU bibliotekoje (3)

Vilniaus universiteto biblioteka balandžio 1-ąją siūlo ne tik pamatyti pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo „Katekizmo“ originalą, bet ir išvysti visą Lietuvą Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Po sunkios ligos mirė rašytojas P. Dirgėla (6)

Sekmadienio vakarą po sunkios ligos mirė rašytojas Petras Dirgėla. Vasario 21 dieną Lietuvos prozininkui ir eseistui sukako 68-eri.

Architektas R. Palekas: miestas – tai jaukios gatvės su parduotuvėlėmis, o ne prekybos centrai (17)

„Šiuolaikinėje Vilniaus architektūroje vis dar daug skubotumo ir nesiskaitymo su aplinka“, – sako architektas Rolandas Palekas. Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas kūrėjas teigia, kad miestas – tai pirmiausia jaukios gatvės, o ne milžiniški prekybos centrai, kurie šiandien Lietuvoje vis dažniau veržiasi į miestų centrus. Pasak jo, kad būtų užtikrinta miestiečių gyvenimo kokybė, reiktų daugiau dėmesio skirti ne tik pastatams, bet ir erdvėms tarp jų.

Mirė Klaipėdos dramos teatro vadovas G. Pranckūnas (3)

Sekmadienio rytą mirė Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas. Namuose mirusį vyrą rado žmona. Penktadienį teatro vadovas dar dalyvavo Auksinių kryžių įteikimo ceremonijoje Kaune. Šeštadienį G. Pranckūnas su Tarptautine teatro diena sveikino savo kolektyvą Klaipėdoje.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2015 balandžio 11 d. 19.00 val.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2015 balandžio 12 d. 19.00 val.
Žiūrovų pageidavimu skelbiami papildomi „Žuvėdros“ spektakliai! Milžiniškas žiūrovų susidomėjimas Oskaro Koršunovo režisuotu spektakliu „Žuvėdra“ neatslūgsta ir antrą sezoną. Į visus šio sezono spektaklius bilietai išparduoti dar praėjusiais metais, tad publikos pageidavimu skelbiami net keturi papildomi spektakliai, kurių pirmasis – jau kovo 25 d. Žiūrovai taip pat laukiami gegužės 9 d. bei birželio 8-9 d.
Žiūrovų pageidavimu skelbiami papildomi „Žuvėdros“ spektakliai!
2015 kovo 19 d.