Į Lietuvą pargabenta Lozoraičių šeimos biblioteka

 (4)
Sena knyga
© K.Šatūno nuotr.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai pasipildė ypač vertinga spaudos kolekcija – iš Romos pargabentu daugiau nei 16 tūkstančių vienetų Lozoraičių šeimos knygų bei periodinių leidinių rinkiniu. Net trys Lozoraičių šeimos atstovai ilgus metus atidavė Lietuvos diplomatinei tarnybai.

Vyresnysis Stasys Lozoraitis (1898-1983) diplomatinę tarnybą pradėjęs dar 1923 m., dirbo Lietuvos pasiuntinybėse Berlyne, Vatikane, buvo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru, nuo 1939 m. paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Romon, o Lietuvą okupavus jam pavesta eiti užsienyje pasilikusios Lietuvos diplomatijos šefo pareigas, kurias vykdė daugiau nei keturis dešimtmečius iki pat mirties.

Kaip rašoma Mažvydo bibliotekos pranešime, jaunesnysis Stasys Lozoraitis (1924–1994) diplomatinę karjerą pradėjęs 1943 m. Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto, 1983 m. paskirtas Lietuvos pasiuntinybės patarėju Vašingtone, o nuo 1987 m. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo jos vadovu. 1991 m. Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) paskirtas Lietuvos ambasadoriumi JAV.

Savo diplomatinę tarnystę Lietuvai jis baigė būdamas Lietuvos ambasadoriumi Italijoje, kur buvo paskirtas 1993 m. Tais pačiais metais Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Jis buvo vadinamas "vilties" prezidento vardu.

Lozoraičių šeimos knygų rinkinį Lietuvos nacionalinei bibliotekai perdavė ambasadorius Kazys Lozoraitis, nuo 1992 iki 2004 m. ėjęs LR nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šventojo Sosto pareigas. Rinkinyje sukauptos visų šeimos narių knygos.

Daugiausia yra Stasio Lozoraičio (vyresniojo) surinktų leidinių. Tarp jų yra ir knygų su Lietuvos pasiuntinybės Italijoje spaudu. Ypač vertingas yra politinių bei istorinių knygų rinkinys – tai Vakarų Europos ir kitų šalių istorikų bei marksizmo-leninizmo tyrinėtojų darbai apie Sovietų Sąjungą, kuriuose rašoma ir apie Baltijos kraštų okupaciją ir jos padarinius.

Daugeliu atvejų tai bus Lietuvoje nežinomi leidiniai, nes sovietmečiu bibliotekos negalėjo įgyti politinės tematikos užsienio knygų. Taip pat pažymėtinas gausus rinkinys knygų apie Lietuvą įvairiomis užsienio kalbomis, tarp kurių yra labai retų, Lietuvoje mažai žinomų leidinių.

Rinkinyje yra ir svarbiausi tarpukario bei lietuvių išeivijos istorinės tematikos leidiniai.

Nevalia nepaminėti Vincentos Lozoraitienės (1896-1987), žymios visuomenės veikėjos ir pedagogės, pirmosios M.Montessori pedagoginės mokyklos idėjų skleidėjos Lietuvoje surinkto ypač vertingo Vakarų Europos pedagoginės literatūros, taip pat ir geriausių pasaulinės vaikų grožinės literatūros knygų rinkinio, kurį galėtume įvardinti vaikų literatūros aukso fondu.

Vincenta Lozoraitienė stengėsi gauti vaikų knygas ir iš okupuotos Lietuvos. Jos buvo siunčiamos į Romą pažįstamų žmonių adresais. Didžiulis grožinės literatūros knygų rinkinys anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis liudija plačius visų šeimos narių skaitymo akiračius.

Iš Stasio Lozoraičio (jaunesniojo) knygų ypač verta pažymėti leidinius, surinktus jo diplomatinės tarnybos Vašingtone laikotarpiu.

Tai reti spaudiniai, atspindintys to meto politinę padėtį griūvant sovietų imperijai ir liudijantys Lietuvos diplomatijos pastangas priartinti Lietuvos nepriklausomybės atstatymą.

Lozoraičių šeimos bibliotekoje sukaupti ir pokariniais metais Italijoje lietuvių kalba spausdinti leidiniai. Tai laikraštis "Lietuvių balsas" (1945-1947), kurio pirmuosius numerius redagavo Vincenta Lozoraitienė, o vėliau bendradarbiavo ir Stasys Lozoraitis ( jaunesnysis), taip pat kunigo Vinco Mincevičiaus leistų informacinių biuletenių "ELTA-press" rinkiniai, teikę informaciją apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, Saleziečių spaustuvėje Italijoje lietuvių kalba spausdintos knygos vaikams, skirtos lietuvių išeivijos jaunajai kartai, jau seniai tapusios bibliografinėmis retenybėmis.

Kolekcijoje yra daugiau nei 10 tūkstančių vienetų įvairių šalių žurnalų. Tai Vakarų Europos istoriniai-politiniai žurnalai, kuriuose gausu straipsnių apie Lietuvą. Lietuvos skaitytojams bus įdomūs ir lenkų bei rusų emigrantų įvairiose šalyse leisti kultūros bei politikos žurnalai.

Tikrąją Lozoraičių šeimos bibliotekos vertę bus įmanoma nustatyti tik galutinai ją sutvarkius, tačiau ir dabar galime teigti, kad Lietuvos istorijos bei kultūros tyrinėtojai ras joje daugybę Lietuvoje ligi šiol neturėtų labai svarbių leidinių.

Nacionalinės bibliotekos vadovybė sutarė su šeimos biblioteką saugojimui perdavusiu ambasadoriumi Kaziu Lozoraičiu, kad ji bus tvarkoma kaip atskira kolekcija, leidiniai žymimi specialiu spaudu "Lozoraičių biblioteka", atspindėti elektroniniame kataloge. Oficialų kolekcijos pristatymą Lietuvos visuomenei planuojama surengti po kurio laiko, dalyvaujant ambasadoriui Kaziui Lozoraičiui.

Lozoraičių šeimos bibliotekos pargabenimo į Lietuvą reikalais be Nacionalinės bibliotekos rūpinosi ir Lietuvos Respublikos kultūros bei užsienio reikalų ministerijos, svarią pagalbą suteikė Lietuvos ambasados Italijoje darbuotojai.

www.DELFI.lt
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kultūros parkas

Nauja „Panelės“ redaktorės J. Baltrukonytės knyga moko vaikus draugauti ne vien su kompiuteriais

2014 spalio mėn. 24 d. 20:05
Jurga Baltrukonytė
A.Solomino nuotr.
„Gera knyga yra ta, kurią gali perskaityti taip, kaip blyną su uogiene praryti. O po to barbenti šakute per stalą ir prašyti dar“. Būtent taip apie naująją rašytojos ir žurnalo „Panelė“ vyriausiosios redaktorės Jurgos Baltrukonytės knygą „Blynai spintoje“ atsiliepia aktorius Audrius Rakauskas-Gustavas. Šią savaitę visi norintys galės ne tik susipažinti su leidyklos „Alma litera“ išleista knyga ar susitikti su knygos autore Jurga Baltrukonyte, bet ir gyvai paskanauti tikrų blynų iš spintos.

Dainuojančioms kasininkėms – dvigubas Baltijos teatro festivalio prizas

2014 spalio mėn. 24 d. 19:59
Renginio akimirkos (R. Barzdžiukaitės nuotr.)
Organizatorių nuotr.
Spalio 19 d. Rygoje baigėsi tris dienas trukęs Baltijos teatrų festivalis. Pernai šis geriausią Lietuvos, Latvijos ir Estijos dramaturgiją pristatantis renginys vyko Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Šiemet į dešimtąjį jubiliejinį festivalį Lietuvos teatro sąjunga delegavo du spektaklius – Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią lietuvių autoriaus pastatymą apdovanotą rašytojos Vaivos Grainytės, kompozitorės Linos Lapelytės ir režisierės Rugilės Bardžiukaitės operą „Geros dienos!“ bei Vilniaus teatre „Lėlė“ Rolando Kazlo režisuotą spektaklį „Ne pagal šio pasaulio madą“.

Naujasis „Spragtukas“ leis pasinerti į estetizuotą pasaulį (1)

2014 spalio mėn. 24 d. 18:41
Spragtuko dekoracija
M.Aleksos nuotr.
Dar tik spalis, bet Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras jau ruošiasi Kalėdoms, kurių teatras sulauks gerokai anksčiau, nei nurodo kalendorius. Lapkričio 21, 22 ir 23 d. LNOBT rodys pirmą šio sezono premjerą – Piotro Čaikovskio baletą „Spragtukas“.

Talentingiausi menininkai apdovanoti „Jaunojo tapytojo prizu“ (1)

2014 spalio mėn. 24 d. 18:44
„Jaunojo tapytojo prizo“ įteikimas
V.Cesevičiūtės nuotr.
Penktadienio vakarą Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje įvyko „Jaunojo tapytojo prizo“ apdovanojimai. jau šeštus metus vykstantys apdovanojimai buvo skirti tik jauniesiems lietuvių menininkams, tačiau nuo 2011 metų apdovanojimuose dalyvauja ir jaunieji tapytojai iš kaimyninės Latvijos ir Estijos.

Parodą „Judančios raidės“ NDG lydinti filmų programa

2014 spalio mėn. 22 d. 17:47
Nacionalinėje dailės galerijoje tęsiasi parodą „Judančios raidės“ (kuratoriai Christine Stenzer ir Soenke Zehle) lydinti filmų programa. Šį šeštadienį, spalio 25 d., 17 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje bus pristatytas nebylusis eksperimentinis kinas: Floriano Krautkrämerio „Kojos lūžis“ („Beine Brechen“, 15 min., 2010) ir Estebano Sapiro „Antena“ („La Antena“, 99 min., 2007).
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2014 spalio 26 d. 18.00 val.
JULIJUS CEZARIS William Shakespeare
JULIJUS CEZARIS
2014 lapkričio 09 d. 19.00 val.
Vienintelė galimybė dar šiemet pamatyti „Žuvėdrą“ – Varėnoje Naujausias Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro spektaklis „Žuvėdra“, šiuolaikiškai pastatytas pagal klasiko Antono Čechovo kūrinį, iš visų festivalių, turinčių konkursinę programą, sugrįžta su apdovanojimais. Vilniečiai taip pat neabejingi šiam spektakliui – jau išparduoti visi bilietai iki pat metų pabaigos. Tad spalio 26 d. spektaklis Varėnoje yra unikali galimybė pamatyti „Žuvėdrą“ Lietuvoje.
Vienintelė galimybė dar šiemet pamatyti „Žuvėdrą“ – Varėnoje
2014 spalio 24 d.