Į Lietuvą pargabenta Lozoraičių šeimos biblioteka

 (4)
Sena knyga
© K.Šatūno nuotr.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai pasipildė ypač vertinga spaudos kolekcija – iš Romos pargabentu daugiau nei 16 tūkstančių vienetų Lozoraičių šeimos knygų bei periodinių leidinių rinkiniu. Net trys Lozoraičių šeimos atstovai ilgus metus atidavė Lietuvos diplomatinei tarnybai.

Vyresnysis Stasys Lozoraitis (1898-1983) diplomatinę tarnybą pradėjęs dar 1923 m., dirbo Lietuvos pasiuntinybėse Berlyne, Vatikane, buvo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru, nuo 1939 m. paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Romon, o Lietuvą okupavus jam pavesta eiti užsienyje pasilikusios Lietuvos diplomatijos šefo pareigas, kurias vykdė daugiau nei keturis dešimtmečius iki pat mirties.

Kaip rašoma Mažvydo bibliotekos pranešime, jaunesnysis Stasys Lozoraitis (1924–1994) diplomatinę karjerą pradėjęs 1943 m. Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto, 1983 m. paskirtas Lietuvos pasiuntinybės patarėju Vašingtone, o nuo 1987 m. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo jos vadovu. 1991 m. Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) paskirtas Lietuvos ambasadoriumi JAV.

Savo diplomatinę tarnystę Lietuvai jis baigė būdamas Lietuvos ambasadoriumi Italijoje, kur buvo paskirtas 1993 m. Tais pačiais metais Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Jis buvo vadinamas "vilties" prezidento vardu.

Lozoraičių šeimos knygų rinkinį Lietuvos nacionalinei bibliotekai perdavė ambasadorius Kazys Lozoraitis, nuo 1992 iki 2004 m. ėjęs LR nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šventojo Sosto pareigas. Rinkinyje sukauptos visų šeimos narių knygos.

Daugiausia yra Stasio Lozoraičio (vyresniojo) surinktų leidinių. Tarp jų yra ir knygų su Lietuvos pasiuntinybės Italijoje spaudu. Ypač vertingas yra politinių bei istorinių knygų rinkinys – tai Vakarų Europos ir kitų šalių istorikų bei marksizmo-leninizmo tyrinėtojų darbai apie Sovietų Sąjungą, kuriuose rašoma ir apie Baltijos kraštų okupaciją ir jos padarinius.

Daugeliu atvejų tai bus Lietuvoje nežinomi leidiniai, nes sovietmečiu bibliotekos negalėjo įgyti politinės tematikos užsienio knygų. Taip pat pažymėtinas gausus rinkinys knygų apie Lietuvą įvairiomis užsienio kalbomis, tarp kurių yra labai retų, Lietuvoje mažai žinomų leidinių.

Rinkinyje yra ir svarbiausi tarpukario bei lietuvių išeivijos istorinės tematikos leidiniai.

Nevalia nepaminėti Vincentos Lozoraitienės (1896-1987), žymios visuomenės veikėjos ir pedagogės, pirmosios M.Montessori pedagoginės mokyklos idėjų skleidėjos Lietuvoje surinkto ypač vertingo Vakarų Europos pedagoginės literatūros, taip pat ir geriausių pasaulinės vaikų grožinės literatūros knygų rinkinio, kurį galėtume įvardinti vaikų literatūros aukso fondu.

Vincenta Lozoraitienė stengėsi gauti vaikų knygas ir iš okupuotos Lietuvos. Jos buvo siunčiamos į Romą pažįstamų žmonių adresais. Didžiulis grožinės literatūros knygų rinkinys anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis liudija plačius visų šeimos narių skaitymo akiračius.

Iš Stasio Lozoraičio (jaunesniojo) knygų ypač verta pažymėti leidinius, surinktus jo diplomatinės tarnybos Vašingtone laikotarpiu.

Tai reti spaudiniai, atspindintys to meto politinę padėtį griūvant sovietų imperijai ir liudijantys Lietuvos diplomatijos pastangas priartinti Lietuvos nepriklausomybės atstatymą.

Lozoraičių šeimos bibliotekoje sukaupti ir pokariniais metais Italijoje lietuvių kalba spausdinti leidiniai. Tai laikraštis "Lietuvių balsas" (1945-1947), kurio pirmuosius numerius redagavo Vincenta Lozoraitienė, o vėliau bendradarbiavo ir Stasys Lozoraitis ( jaunesnysis), taip pat kunigo Vinco Mincevičiaus leistų informacinių biuletenių "ELTA-press" rinkiniai, teikę informaciją apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, Saleziečių spaustuvėje Italijoje lietuvių kalba spausdintos knygos vaikams, skirtos lietuvių išeivijos jaunajai kartai, jau seniai tapusios bibliografinėmis retenybėmis.

Kolekcijoje yra daugiau nei 10 tūkstančių vienetų įvairių šalių žurnalų. Tai Vakarų Europos istoriniai-politiniai žurnalai, kuriuose gausu straipsnių apie Lietuvą. Lietuvos skaitytojams bus įdomūs ir lenkų bei rusų emigrantų įvairiose šalyse leisti kultūros bei politikos žurnalai.

Tikrąją Lozoraičių šeimos bibliotekos vertę bus įmanoma nustatyti tik galutinai ją sutvarkius, tačiau ir dabar galime teigti, kad Lietuvos istorijos bei kultūros tyrinėtojai ras joje daugybę Lietuvoje ligi šiol neturėtų labai svarbių leidinių.

Nacionalinės bibliotekos vadovybė sutarė su šeimos biblioteką saugojimui perdavusiu ambasadoriumi Kaziu Lozoraičiu, kad ji bus tvarkoma kaip atskira kolekcija, leidiniai žymimi specialiu spaudu "Lozoraičių biblioteka", atspindėti elektroniniame kataloge. Oficialų kolekcijos pristatymą Lietuvos visuomenei planuojama surengti po kurio laiko, dalyvaujant ambasadoriui Kaziui Lozoraičiui.

Lozoraičių šeimos bibliotekos pargabenimo į Lietuvą reikalais be Nacionalinės bibliotekos rūpinosi ir Lietuvos Respublikos kultūros bei užsienio reikalų ministerijos, svarią pagalbą suteikė Lietuvos ambasados Italijoje darbuotojai.

www.DELFI.lt
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kultūros parkas

Profesionalių teatrų festivalyje triumfavo net trys VMT aktoriai

2014 spalio mėn. 31 d. 14:25
VMT aktoriai
D.Matvejevo nuotr.
Varėnoje vykusiame profesionalių teatrų festivalyje buvo apdovanoti geriausi aktoriai. Festivalyje puikiai įvertinta G.Tuminaitės režisuoto spektaklio „Dėdės ir dėdienės“ trupė - net trys aktoriai tapo šių metų laureatais. Agnė Šataitė pripažinta geriausia jaunaja aktore, Vainius Sodeika – pripažintas geriausiu jaunuoju aktoriumi, o Mindaugas Capas įvertintas kaip geriausias antro plano vaidmens kūrėjas.

Publicistas K. Šiaulys paminėjo 70 jubiliejų (3)

2014 spalio mėn. 30 d. 18:52
Ketvirtadienio vakarą LRT klube savo 70-ąjį jubiliejų minėjo Lietuvos žurnalistas, publicistas, muzikos kritikas, estrados ir masinių renginių režisierius bei naujienų portalo DELFI autorius Kazimieras Šiaulys, TV žiūrovams pažįstamas iš kultinės muzikinės laidos „Estrados orbitoje“. Ji Lietuvos televizijos eteryje buvo rodoma 1986-1991 metais.

„Lietuvos dvarai“: Pakruojo dvaro paslaptys ir istorija (2)

2014 spalio mėn. 30 d. 15:47
Pakruojo dvaras
Organizatorių archyvo nuotr.
Pakruojo dvarvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima 1531 m. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius, vėliau dvarą valdė V. Martinavičius, A. Koleckis, S. Juškevičius, didikai Zabielos, grafai Miunsteriai. Grafaitei Aleksandrai Miunsterytei 1786 m. ištekėjus už Vilhelmo fon Ropo, dvaras kaip kraitis tapo Ropų giminės nuosavybe.

Naujas grobis: aukcionuose šluojami kostiumai vadina vandalizmu (1)

2014 spalio mėn. 30 d. 15:10
Žmonės, ieškodami originalių kostiumų persirengėlių šventėms ar teminiams vakarėliams, neretai kreipiasi pagalbos į teatrus. Kai kurie teatrai savo ilgus metus kaupiamą sceninių drabužių arsenalą nuomoja. Kiti nuolat besipildančias kostiumų lentynas tuština rengdami aukcionus.

Knygos per „Penki TV“: A. Juozaitis – Vilnius tai milžiniška dykvietė (11)

2014 spalio mėn. 29 d. 15:00
Spalis, tiesdamas ranką lapkričiui, į mūsų laidą pribėrė įvairiaspalvių temų. Šiandien suksimės metų knygos rinkimų karuselėje, lenksime galvą senutei Vilniaus universiteto bibliotekai, nardysime po prabanga švytinčius vaizdus ir kalbinsime Arvydą Juozaitį. Sveiki atvykę į knygų pasaulį!
JULIJUS CEZARIS William Shakespeare
JULIJUS CEZARIS
2014 lapkričio 09 d. 19.00 val.
JULIJUS CEZARIS William Shakespeare
JULIJUS CEZARIS
2014 lapkričio 10 d. 19.00 val.
Gytis Ivanauskas apie „Ugnies veidą“: kartais tėvai negirdi savo vaikų, kai jie prašosi pagalbos Gyčiui Ivanauskui buvo vos devyniolika metų, kai jis sukūrė pirmą savo vaidmenį Oskaro Koršunovo teatre. Beje, tai buvo apskritai pirmieji aktoriaus žingsniai scenoje. Ir tai nebuvo epizodinė rolė, nuo kokių įprastai pradeda jauni aktoriai, o pagrindinis Kurto vaidmuo „Ugnies veide“, atvedęs Gytį prie Romeo vaidmens „Romeo ir Džuljetoje“. Jau penkioliktus gyvavimo metus skaičiuojantis „Ugnies veidas“ spalio 28 d. atvyksta į Klaipėdą, ir tai bus vienintelis spektaklis šiemet.
Gytis Ivanauskas apie „Ugnies veidą“: kartais tėvai negirdi savo vaikų, kai jie prašosi pagalbos
2014 spalio 28 d.