Į Lietuvą pargabenta Lozoraičių šeimos biblioteka

 (4)
Sena knyga
© K.Šatūno nuotr.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai pasipildė ypač vertinga spaudos kolekcija – iš Romos pargabentu daugiau nei 16 tūkstančių vienetų Lozoraičių šeimos knygų bei periodinių leidinių rinkiniu. Net trys Lozoraičių šeimos atstovai ilgus metus atidavė Lietuvos diplomatinei tarnybai.

Vyresnysis Stasys Lozoraitis (1898-1983) diplomatinę tarnybą pradėjęs dar 1923 m., dirbo Lietuvos pasiuntinybėse Berlyne, Vatikane, buvo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru, nuo 1939 m. paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Romon, o Lietuvą okupavus jam pavesta eiti užsienyje pasilikusios Lietuvos diplomatijos šefo pareigas, kurias vykdė daugiau nei keturis dešimtmečius iki pat mirties.

Kaip rašoma Mažvydo bibliotekos pranešime, jaunesnysis Stasys Lozoraitis (1924–1994) diplomatinę karjerą pradėjęs 1943 m. Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto, 1983 m. paskirtas Lietuvos pasiuntinybės patarėju Vašingtone, o nuo 1987 m. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo jos vadovu. 1991 m. Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) paskirtas Lietuvos ambasadoriumi JAV.

Savo diplomatinę tarnystę Lietuvai jis baigė būdamas Lietuvos ambasadoriumi Italijoje, kur buvo paskirtas 1993 m. Tais pačiais metais Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Jis buvo vadinamas "vilties" prezidento vardu.

Lozoraičių šeimos knygų rinkinį Lietuvos nacionalinei bibliotekai perdavė ambasadorius Kazys Lozoraitis, nuo 1992 iki 2004 m. ėjęs LR nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šventojo Sosto pareigas. Rinkinyje sukauptos visų šeimos narių knygos.

Daugiausia yra Stasio Lozoraičio (vyresniojo) surinktų leidinių. Tarp jų yra ir knygų su Lietuvos pasiuntinybės Italijoje spaudu. Ypač vertingas yra politinių bei istorinių knygų rinkinys – tai Vakarų Europos ir kitų šalių istorikų bei marksizmo-leninizmo tyrinėtojų darbai apie Sovietų Sąjungą, kuriuose rašoma ir apie Baltijos kraštų okupaciją ir jos padarinius.

Daugeliu atvejų tai bus Lietuvoje nežinomi leidiniai, nes sovietmečiu bibliotekos negalėjo įgyti politinės tematikos užsienio knygų. Taip pat pažymėtinas gausus rinkinys knygų apie Lietuvą įvairiomis užsienio kalbomis, tarp kurių yra labai retų, Lietuvoje mažai žinomų leidinių.

Rinkinyje yra ir svarbiausi tarpukario bei lietuvių išeivijos istorinės tematikos leidiniai.

Nevalia nepaminėti Vincentos Lozoraitienės (1896-1987), žymios visuomenės veikėjos ir pedagogės, pirmosios M.Montessori pedagoginės mokyklos idėjų skleidėjos Lietuvoje surinkto ypač vertingo Vakarų Europos pedagoginės literatūros, taip pat ir geriausių pasaulinės vaikų grožinės literatūros knygų rinkinio, kurį galėtume įvardinti vaikų literatūros aukso fondu.

Vincenta Lozoraitienė stengėsi gauti vaikų knygas ir iš okupuotos Lietuvos. Jos buvo siunčiamos į Romą pažįstamų žmonių adresais. Didžiulis grožinės literatūros knygų rinkinys anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis liudija plačius visų šeimos narių skaitymo akiračius.

Iš Stasio Lozoraičio (jaunesniojo) knygų ypač verta pažymėti leidinius, surinktus jo diplomatinės tarnybos Vašingtone laikotarpiu.

Tai reti spaudiniai, atspindintys to meto politinę padėtį griūvant sovietų imperijai ir liudijantys Lietuvos diplomatijos pastangas priartinti Lietuvos nepriklausomybės atstatymą.

Lozoraičių šeimos bibliotekoje sukaupti ir pokariniais metais Italijoje lietuvių kalba spausdinti leidiniai. Tai laikraštis "Lietuvių balsas" (1945-1947), kurio pirmuosius numerius redagavo Vincenta Lozoraitienė, o vėliau bendradarbiavo ir Stasys Lozoraitis ( jaunesnysis), taip pat kunigo Vinco Mincevičiaus leistų informacinių biuletenių "ELTA-press" rinkiniai, teikę informaciją apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, Saleziečių spaustuvėje Italijoje lietuvių kalba spausdintos knygos vaikams, skirtos lietuvių išeivijos jaunajai kartai, jau seniai tapusios bibliografinėmis retenybėmis.

Kolekcijoje yra daugiau nei 10 tūkstančių vienetų įvairių šalių žurnalų. Tai Vakarų Europos istoriniai-politiniai žurnalai, kuriuose gausu straipsnių apie Lietuvą. Lietuvos skaitytojams bus įdomūs ir lenkų bei rusų emigrantų įvairiose šalyse leisti kultūros bei politikos žurnalai.

Tikrąją Lozoraičių šeimos bibliotekos vertę bus įmanoma nustatyti tik galutinai ją sutvarkius, tačiau ir dabar galime teigti, kad Lietuvos istorijos bei kultūros tyrinėtojai ras joje daugybę Lietuvoje ligi šiol neturėtų labai svarbių leidinių.

Nacionalinės bibliotekos vadovybė sutarė su šeimos biblioteką saugojimui perdavusiu ambasadoriumi Kaziu Lozoraičiu, kad ji bus tvarkoma kaip atskira kolekcija, leidiniai žymimi specialiu spaudu "Lozoraičių biblioteka", atspindėti elektroniniame kataloge. Oficialų kolekcijos pristatymą Lietuvos visuomenei planuojama surengti po kurio laiko, dalyvaujant ambasadoriui Kaziui Lozoraičiui.

Lozoraičių šeimos bibliotekos pargabenimo į Lietuvą reikalais be Nacionalinės bibliotekos rūpinosi ir Lietuvos Respublikos kultūros bei užsienio reikalų ministerijos, svarią pagalbą suteikė Lietuvos ambasados Italijoje darbuotojai.

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (4)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

Tarp pretendentų į „Auksinius scenos kryžius“ – E. Nekrošius, A. Grigorian, R. Vilkaitis (5)

2015 kovo mėn. 2 d. 21:40
Asmik Grigorian
Asmeninio archyvo nuotr.
Pirmadienį paskelbti pretendentai į svarbiausius teatro apdovanojimus - „Auksinius scenos kryžius“. Tarp nominantų yra režisierius Eimuntas Nekrošius, operos solistė Asmik Grigorian, buvęs kultūros ministras aktorius Remigijus Vilkaitis.

Vilnių papuoš dar vienas „street art“ kūrinys

2015 kovo mėn. 2 d. 20:08
Vilnių papuoš dar vienas „street art“ kūrinys
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su „Loftu“ praėjusių metų rudenį inicijavo „street art“ konkursą. Jo metu išrinkta menininkų grupė, kurios darbai papuoš Švitrigailos gatvėje esančio klubo fasadą.

Merginoms – gėlių vainikai plaukuose, vaikinams – priklijuoti ūsai (3)

2015 kovo mėn. 2 d. 19:49
Kovo 5 dieną, 19 val. Vilniuje, muzikos klube „Tamsta” vyks pirmasis ukrainietiškas vakarėlis su grupe „TaRuta“ ir Lietuvos muzikantais. Renginio iniciatorius grupės „TaRuta“ lyderis Ievgen Romanenko pasiūlė idėją tikėdamasis, kad Ukrainą palaikantys lietuviai norės ne tik paklausyti jo grupės atliekamų dainų, bet ir patys pasijusti ukrainiečiais - į renginį kviečiama ateiti pasipuošus ukrainietiška simbolika, taigi merginos turės galimybę papuoši galvą gėlių vainikais, o vaikinai - prisiklijuoti išraiškingus ūsus ar madingai išsiskusti smilkinius.

Vilniaus mažajam teatrui – 25–eri

2015 kovo mėn. 2 d. 16:04
Vilniaus mažasis teatras
D.Matvejevo nuotr.
Vilniaus mažajam teatrui šiandien – dvidešimt penkeri. Jis gimė 1990 m. kovo 2 dieną ir yra devyneriomis dienomis vyresnis už atkurtąją Lietuvos Respubliką.

Kviečia į fotografijų albumo pristatymą (1)

2015 kovo mėn. 2 d. 14:45
Albumas „Remigijus Treigys. Fotografijos“
Organizatorių nuotr.
2015 m. kovo 6 d. (penktadienį) 17.00 val. maloniai kviečiame į Remigijaus Treigio fotografijų albumo pristatymą „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius).
NUOSPRENDIS – METAMORFOZĖ Franz Kafka
NUOSPRENDIS – METAMORFOZĖ
2015 kovo 13 d. 19.00 val.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2015 kovo 15 d. 19.00 val.
Oskaro Koršunovo žūtbūtinė kova su savimi Prieš 25 metus pirmąjį savo spektaklį publikai pristatęs režisierius Oskaras Koršunovas (45) šiandien užsimena, kad po tiek laiko, praleisto teatre, vis dažniau susimąsto apie tai, ką daryti toliau. Nors Oskaro Koršunovo teatrą (OKT) prieš 15 metų įkūrusiam ir iki šiol jam vadovaujančiam scenos meistrui idėjų naujiems kūriniams nestinga, kaip pats pripažįsta, nebelieka laiko atidėliojimams. “Arba dabar, arba niekada”, – sako O.Koršunovas.
Oskaro Koršunovo žūtbūtinė kova su savimi
2015 vasario 27 d.