Į Lietuvą atvykstantis rašytojas M. Kaiseris: buvimas žydu - mano savasties ir kalbėjimo dalis

 (1)
Menachem Kaiser
Menachem Kaiser
© Organizatorių archyvo nuotr.

Menachem Kaiser – rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis tarp Niujorko bei įvairių Rytų Europos šalių. 2010-2011 metais, gavęs Fulbright stipendiją, Vilniaus Universitete dėstė šiuolaikinę žydų kultūrą ir kūrybinį rašymą. Skaitmeninio Vilniaus geto žemėlapio kūrėjas savo darbus yra publikavęs „Los Angeles Review of Books“, „The Wall Street Journal“, „The Atlantic“, „Vogue“, „Slate“ ir kitur.

Šią vasarą M. Kaiseris grįžta į Vilnių – liepą vyksiančiuose Vasaros literatūros seminaruose ves programą “Žydų Lietuva”. Pasikalbėjome apie M. Kaiserio darbus, kūrybą ir žydiškosios kultūros vaidmenį jo gyvenime.

- Kodėl Fulbright stipendininko metus nusprendėte praleisti Lietuvoje?

- Aš esu žydas, daugiausiai kultūrine prasme, tai mano savasties ir kalbėjimo dalis. Kurį laiką, kai buvau jaunesnis, buvau pilnas ryžto atmesti savo kilmę, bet ji giliai manyje; ji daro įtaką mano kūrybai, pokalbiams, santykiams. Man tai ne religija, o tapatumas.

Savo Fulbright metus praleidau Lietuvoje, nes man buvo įdomu patyrinėti Jidiš kaip pokultūrinįir poholokaustonaratyvą – kaip rašytojas norėjau panagrinėti šiuolaikinę Lietuvą jos turtingame žydiškame kontekste.

- Kiek apie Lietuvą žinojote prieš atvykdamas? Ar tie metai kuo nors nustebino?

- Atmetus šiokias tokias su Antruoju pasauliniu karu susijusias žinias – nieko. Tie metai tiesiogine prasme buvo didelė nesibaigianti staigmena. Žmonės, maistas, idėjos, akademinė kultūra, literatūra, istorinės perspektyvos – viskas buvo svetima ir apie viską norėjosi sužinoti. Augus Kanadoje ir JAV sunku suvokti, ką reiškė sovietizacija, kaip ji paveikė gyvenimus ir kultūras. Sudėtinga su tuo rasti ryšį.

- Papasakokite daugiau apie savo skaitmeninį Vilniaus geto projektą. Kodėl nusprendėte jo imtis?

- Pagrindiniai „reVILNA“ tikslai yra du: pirma, žemėlapis padeda kuruoti informaciją, padaryti ją prieinamą ir pasiekiamą. Esama tiek daug turtingos, įdomios, sudėtingos geto istorijos, kuri praktiškai nežinoma; norėjau, kad bet kas galėtų ją pasiekti ir patyrinėti pačiu intuityviausiu būdu. Antra, „reVILNA“ yra skaitmeninis geto įamžinimas.

- Kam jis skirtas?

- Jis skirtas ne akademikams, o pasauliečiams; tai tyrinėjimo įrankis paprastiems žmonėms.
Vasaros literatūros seminarai šiemet organizavo AvromoSuckeverio vertimo konkursą – kodėl pasirinkote būtent šį poetą, kuo jis svarbus Vilniaus getui ir apskritai kokia jo vieta žydiškosios kultūros istorijoje?

Suckeveris buvo vienas svarbiausių (ir nuostabiausių!) poetų, kilusių iš žydiškosios Lietuvos; jo poezijoje grumiamasi su holokaustu, išlikimu, gyvenimu, mirtimi, atmintimi. Šiemet jo gimimo šimtmetis, ir datoms sutapus su Vasaros literatūros seminarais, sprendimas surengti konkursą ir minėjimo renginį buvo gana akivaizdus.

- Ar jis turėjo kokios nors įtakos Jums, kaip kūrėjui?

- Mane, kaip rašytoją, labiausiai domina pasakojimas: jo sudėtingumas, sluoksniavimas, kas, kam, kaip pasakoja istoriją, kaip mes skaldome ir ardome savo pasakojimus, kaip juos jungiame, asmeninis ir istorinis pasakojimas ir kaip jie persipina. Šiuo metu dirbu prie knygos, tyrinėjančios istorinį-literatūrinį naratyvą Vilniaus gete – Suckeveris čia vaidina svarbų vaidmenį.

- Esate baigęs Toronto cirko mokyklą. Kaip atsitiko, kad ten papuolėte? Kokį vaidmenį ten įgytos žinios dabar vaidina Jūsų gyvenime?

- Mane visada domino gimnastika, vaidinimas, kūnas kaip meno įrankis. Cirko mokykla išmokė drausmės, padėjo suprasti, kad progresas yra nuolatinis augimas – cirko įgūdžiai nėra pasisavinami akimirksniu, juos reikia šlifuoti, padalinti į mažus žingsnelius ir jų laikytis. Progresuodamas žalojiesi. Nesėkmė – neatskiriama progreso dalis. Daug ką galima pritaikyti ir literatūrai.

- Kodėl iš cirko persiorientavote į literatūrą?

- Cirko menas neteikė pakankamai meninio pasitenkinimo; kad ir kaip keistai ir nelogiškai tai skambėtų, rašyme esama tam tikros dinamikos, kuri nebūdinga cirkui. Rašymas yra nuolatinė kūryba – darbas prie teksto niekada nėra baigtinis, galiausiai tiesiog sutinki jį publikuoti – jei istorija gera, ne tik parašei tekstą, bet ir sukūrei pasaulį. Cirko įgūdžius – kūlversčius atgal, trapecijos pratimus – galima ištobulinti, o rašymas yra amžinas, nuostabus iššūkis, kuris mane kartu ir gąsdina, ir įkvepia. Pasirinkau šitą kelią. Tai buvo sunkus sprendimas, senieji cirko mokytojai ir kolegos man niekada iki galo neatleido, bet aš nesidairau atgal.

Vienas mano mėgstamiausių rašytojų Geoff Dyer yra sakęs, kad tapo rašytoju tam, kad nereikėtų dirbti. Jis pataikė tiesiai į dešimtuką – manau,vienaip ar kitaip tai galima pritaikyti visiems rašytojams. Tau suteikiama nuostabi galimybė tyrinėti, kurios nėra jokioje kitoje profesijoje. Tai mane ir patraukė, tai man padeda susigaudyti pasaulyje. Man niekas neteikia didesnio pasitenkinimo nei gerai suręstas sakinys.

Daugiau apie Vasaros literatūros seminarus ir jų metu į Vilnių atvykstančius literatus galite paskaityti čia.

Suckeverio poezijos vakaras Vasaros literatūros seminarų programoje – liepos 15 d.

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (1)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

„Knygos per „Penki TV“: D. Kazragytė – knygos tai mano išpažintis ir išsikalbėjimas (1)

2015 vasario mėn. 28 d. 10:42
„Knygos per „Penki TV“: D. Kazragytė – knygos tai mano išpažintis ir išsikalbėjimas
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Pasibaigus Vilniaus knygų mugei, kviečiame Jus dar kartą prisiminti tuos rašytojus, iliustratorius ir knygų leidėjus, kurie buvo apdovanoti jos metu. Taip pat kviečiame Jus atrasti Lietuvos pilis ir dvarus, o kartu su aktore ir rašytoja Doloresa Kazragyte pasinerti į teatro bei jos parašytų knygų pasaulį.

V. Bareikis: projekte „Šuolis“ tikrai nedalyvaučiau (5)

2015 vasario mėn. 28 d. 11:10
Aktorius, režisierius ir muzikantas Vidas Bareikis „Žinių radijui“ sakė niekada nedalyvautų tokiame televizijos projekte kaip "Šuolis", o televizija, anot jo, bet kokią beprasmybę gali paversti kažkuo ypatingu. Siūlome ištrauką iš laidos „Sumaniausia klasė“, kuriame V. Bareikį kalbino Klaipėdos Ažuolyno gimnazijos 2c klasės moksleiviai.

Parodė dar nematytą lietuvių kalbos žaismą (10)

2015 vasario mėn. 27 d. 15:30
Parodė dar nematytą lietuvių kalbos žaismą
A.Stackevič nuotr.
Socialinius tinklus apskriejo filmukas su taip vadinamais „atbulais žodžiais“ (tai žodžiai, kurie turi prasmę skaitant juos iš abiejų pusių). Visi supranta, kad užsienio kalbose, kuriose žodžiai nesibaigia galūne „–as“ ir įvairiais jos variantais, „atbulų žodžių“ galima pririnkti daug. Lietuvių kalba šiuo klausimu yra nuskriausta.

Atskleidžia žydiško Vilniaus įvaizdžius (5)

2015 vasario mėn. 27 d. 14:11
Bronius Gražys. Kiemas senamiestyje, 2011.
Organizatorių nuotr.
Kovo 4 d. 19 val. Vilniaus miesto rotušėje bus atidaryta keliaujanti šiuolaikinės lietuvių tapybos ir fotografijos paroda „Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“, parengta LR kultūros atašato Vokietijoje, Moses–Mendelssohno Europos žydų studijų centro (Potsdamas) bei Dailininkų sąjungos galerijos (Vilnius). Parodoje, kurios atidarymo po Vilniaus laukia Berlynas, Kapstadtas, Tel Avivas ir kiti miestai, dalyvauja žinomi lietuvių menininkai. Kiekvienoje šalyje, kurioje paroda bus eksponuojama, į ekspoziciją bus įtraukiami tenykščių, litvakiškas šaknis turinčių kūrėjų darbai.

36-ame Vilniaus aukcione – dėmesys Lietuvos modernizmo legendoms (2)

2015 vasario mėn. 27 d. 12:46
36-ame Vilniaus aukcione – dėmesys Lietuvos modernizmo legendoms
Organizatorių nuotr.
Jau pasirodė 36-ojo Vilniaus aukciono katalogas, pristatantis kovo mėnesį vyksiančio aukciono rinkinį. 36-ojo Vilniaus aukciono dėmesio centre – Lietuvos modernizmo legendos. Viena jų – dar neatskleistas, vienas pirmųjų nuoseklių Lietuvos dailės abstrakcionistų bei „tyliųjų modernistų“ atstovas Linas Katinas (g. 1941).
NUOSPRENDIS – METAMORFOZĖ Franz Kafka
NUOSPRENDIS – METAMORFOZĖ
2015 kovo 13 d. 19.00 val.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2015 kovo 15 d. 19.00 val.
Oskaro Koršunovo žūtbūtinė kova su savimi Prieš 25 metus pirmąjį savo spektaklį publikai pristatęs režisierius Oskaras Koršunovas (45) šiandien užsimena, kad po tiek laiko, praleisto teatre, vis dažniau susimąsto apie tai, ką daryti toliau. Nors Oskaro Koršunovo teatrą (OKT) prieš 15 metų įkūrusiam ir iki šiol jam vadovaujančiam scenos meistrui idėjų naujiems kūriniams nestinga, kaip pats pripažįsta, nebelieka laiko atidėliojimams. “Arba dabar, arba niekada”, – sako O.Koršunovas.
Oskaro Koršunovo žūtbūtinė kova su savimi
2015 vasario 27 d.