Į Lietuvą atvykstantis rašytojas M. Kaiseris: buvimas žydu - mano savasties ir kalbėjimo dalis

 (1)
Menachem Kaiser
Menachem Kaiser
© Organizatorių archyvo nuotr.

Menachem Kaiser – rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis tarp Niujorko bei įvairių Rytų Europos šalių. 2010-2011 metais, gavęs Fulbright stipendiją, Vilniaus Universitete dėstė šiuolaikinę žydų kultūrą ir kūrybinį rašymą. Skaitmeninio Vilniaus geto žemėlapio kūrėjas savo darbus yra publikavęs „Los Angeles Review of Books“, „The Wall Street Journal“, „The Atlantic“, „Vogue“, „Slate“ ir kitur.

Šią vasarą M. Kaiseris grįžta į Vilnių – liepą vyksiančiuose Vasaros literatūros seminaruose ves programą “Žydų Lietuva”. Pasikalbėjome apie M. Kaiserio darbus, kūrybą ir žydiškosios kultūros vaidmenį jo gyvenime.

- Kodėl Fulbright stipendininko metus nusprendėte praleisti Lietuvoje?

- Aš esu žydas, daugiausiai kultūrine prasme, tai mano savasties ir kalbėjimo dalis. Kurį laiką, kai buvau jaunesnis, buvau pilnas ryžto atmesti savo kilmę, bet ji giliai manyje; ji daro įtaką mano kūrybai, pokalbiams, santykiams. Man tai ne religija, o tapatumas.

Savo Fulbright metus praleidau Lietuvoje, nes man buvo įdomu patyrinėti Jidiš kaip pokultūrinįir poholokaustonaratyvą – kaip rašytojas norėjau panagrinėti šiuolaikinę Lietuvą jos turtingame žydiškame kontekste.

- Kiek apie Lietuvą žinojote prieš atvykdamas? Ar tie metai kuo nors nustebino?

- Atmetus šiokias tokias su Antruoju pasauliniu karu susijusias žinias – nieko. Tie metai tiesiogine prasme buvo didelė nesibaigianti staigmena. Žmonės, maistas, idėjos, akademinė kultūra, literatūra, istorinės perspektyvos – viskas buvo svetima ir apie viską norėjosi sužinoti. Augus Kanadoje ir JAV sunku suvokti, ką reiškė sovietizacija, kaip ji paveikė gyvenimus ir kultūras. Sudėtinga su tuo rasti ryšį.

- Papasakokite daugiau apie savo skaitmeninį Vilniaus geto projektą. Kodėl nusprendėte jo imtis?

- Pagrindiniai „reVILNA“ tikslai yra du: pirma, žemėlapis padeda kuruoti informaciją, padaryti ją prieinamą ir pasiekiamą. Esama tiek daug turtingos, įdomios, sudėtingos geto istorijos, kuri praktiškai nežinoma; norėjau, kad bet kas galėtų ją pasiekti ir patyrinėti pačiu intuityviausiu būdu. Antra, „reVILNA“ yra skaitmeninis geto įamžinimas.

- Kam jis skirtas?

- Jis skirtas ne akademikams, o pasauliečiams; tai tyrinėjimo įrankis paprastiems žmonėms.
Vasaros literatūros seminarai šiemet organizavo AvromoSuckeverio vertimo konkursą – kodėl pasirinkote būtent šį poetą, kuo jis svarbus Vilniaus getui ir apskritai kokia jo vieta žydiškosios kultūros istorijoje?

Suckeveris buvo vienas svarbiausių (ir nuostabiausių!) poetų, kilusių iš žydiškosios Lietuvos; jo poezijoje grumiamasi su holokaustu, išlikimu, gyvenimu, mirtimi, atmintimi. Šiemet jo gimimo šimtmetis, ir datoms sutapus su Vasaros literatūros seminarais, sprendimas surengti konkursą ir minėjimo renginį buvo gana akivaizdus.

- Ar jis turėjo kokios nors įtakos Jums, kaip kūrėjui?

- Mane, kaip rašytoją, labiausiai domina pasakojimas: jo sudėtingumas, sluoksniavimas, kas, kam, kaip pasakoja istoriją, kaip mes skaldome ir ardome savo pasakojimus, kaip juos jungiame, asmeninis ir istorinis pasakojimas ir kaip jie persipina. Šiuo metu dirbu prie knygos, tyrinėjančios istorinį-literatūrinį naratyvą Vilniaus gete – Suckeveris čia vaidina svarbų vaidmenį.

- Esate baigęs Toronto cirko mokyklą. Kaip atsitiko, kad ten papuolėte? Kokį vaidmenį ten įgytos žinios dabar vaidina Jūsų gyvenime?

- Mane visada domino gimnastika, vaidinimas, kūnas kaip meno įrankis. Cirko mokykla išmokė drausmės, padėjo suprasti, kad progresas yra nuolatinis augimas – cirko įgūdžiai nėra pasisavinami akimirksniu, juos reikia šlifuoti, padalinti į mažus žingsnelius ir jų laikytis. Progresuodamas žalojiesi. Nesėkmė – neatskiriama progreso dalis. Daug ką galima pritaikyti ir literatūrai.

- Kodėl iš cirko persiorientavote į literatūrą?

- Cirko menas neteikė pakankamai meninio pasitenkinimo; kad ir kaip keistai ir nelogiškai tai skambėtų, rašyme esama tam tikros dinamikos, kuri nebūdinga cirkui. Rašymas yra nuolatinė kūryba – darbas prie teksto niekada nėra baigtinis, galiausiai tiesiog sutinki jį publikuoti – jei istorija gera, ne tik parašei tekstą, bet ir sukūrei pasaulį. Cirko įgūdžius – kūlversčius atgal, trapecijos pratimus – galima ištobulinti, o rašymas yra amžinas, nuostabus iššūkis, kuris mane kartu ir gąsdina, ir įkvepia. Pasirinkau šitą kelią. Tai buvo sunkus sprendimas, senieji cirko mokytojai ir kolegos man niekada iki galo neatleido, bet aš nesidairau atgal.

Vienas mano mėgstamiausių rašytojų Geoff Dyer yra sakęs, kad tapo rašytoju tam, kad nereikėtų dirbti. Jis pataikė tiesiai į dešimtuką – manau,vienaip ar kitaip tai galima pritaikyti visiems rašytojams. Tau suteikiama nuostabi galimybė tyrinėti, kurios nėra jokioje kitoje profesijoje. Tai mane ir patraukė, tai man padeda susigaudyti pasaulyje. Man niekas neteikia didesnio pasitenkinimo nei gerai suręstas sakinys.

Daugiau apie Vasaros literatūros seminarus ir jų metu į Vilnių atvykstančius literatus galite paskaityti čia.

Suckeverio poezijos vakaras Vasaros literatūros seminarų programoje – liepos 15 d.

www.DELFI.lt
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kultūros parkas

„Kito Kampo“ susumuota penkių metų statistika nustebino ir pačius aktorius

2014 balandžio mėn. 15 d. 16:32
Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje „Kitas Kampas“ skaičiuoja penktus gyvavimo metus ir ryškiausius veiklos momentus.

Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną Vilniuje - per 50 jaunos kartos menininkų pasirodymų

2014 balandžio mėn. 15 d. 14:53
 Grupė "Baltasis Kiras"
Organizatorių nuotr.
Balandžio 26-oji, Pasaulinė intelektinės nuosavybės (PIN) diena Lietuvoje šiemet bus ryški: ją švęs 13 skirtingų Vilniaus vietų, kuriose jaunos kartos šalies kūrėjai pristatys savo intelektinius kūrinius - nuo muzikos ir madų šou iki spektaklių ir modernaus meno instaliacijų. PIN dienos renginiai bus atviri visiems norintiems. Lankytojai galės vertinti kiekvieną iš kūrėjų, o geriausiems atiteks piniginiai prizai.

Istorikas N. Šepetys: Smetona suprato, kad Lietuvai galas, ir dėl to pasitraukė (6)

2014 balandžio mėn. 15 d. 13:57
Nerijus Šepetys
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Kokią vietą Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje užėmė moterys? Kaip į jas žiūrėjo vyrai? Kodėl iš Lietuvos pabėgo Antanas Smetona? Ir kaip iškepti velykinį pyragą? Į šiuos klausimus atsakymus išgirsite ir pamatysite Virginijaus Savukyno laidoje „Istorijos detektyvai“ šį trečiadienį per LRT televiziją.

Pristatys 260-ies M. Martinaičio margučių kolekciją

2014 balandžio mėn. 15 d. 13:10
Lietuvos dailės muziejus balandžio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje atidaro parodą „Marcelijaus Martinaičio margučiai“ (veiks iki gegužės 18 d.).

E. Jaras: gero aktoriaus širdis turi būti gyva ir kraujuojanti (3)

2014 balandžio mėn. 14 d. 14:15
Evaldas Jaras
Martyno Siruso nuotr.
Aktorius ir režisierius Evaldas Jaras tik ką debiutavo „Domino“ teatro premjeroje „Diena be melo“, kuria vaidmenis dar keturiuose Lietuvos teatruose, filmuojasi seriale, o jo galvoje jau sukasi ne viena režisūrinė idėja ateinančiam teatrų sezonui. Paklaustas, ar besibaigiant sezonui pajuto atokvėpį, Evaldas Jaras prisipažįsta, kad jam sezonas nesibaigia. „Dabar daugiausiai laiko skiriu filmavimuisi televizijos seriale ir gastrolėms su nauja „Domino“ teatro premjera „Diena be melo“. Būna, kad per savaitę važiuojame į keturis ar penkis skirtingus miestus“, – sako E. Jaras. Vyras pripažįsta, kad karjeros pradžioje į gastroles važiuodavo retai, tačiau dabar tai tapo kasdienybe. „Susėdame į mašiną ir jau mintinai žinai: kas išsitrauks knygą, kas įniks į telefoną, o kas tuoj pat išsitrauks pagalvę“, – apie gastrolių ypatumus atviravo E. Jaras.
PASKUTINĖ KREPO JUOSTA Samuel Beckett
PASKUTINĖ KREPO JUOSTA
2014 balandžio 17 d. 19.00 val.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2014 balandžio 24 d. 19.00 val.
Bilietų į „Hamletą“ brazilai eilėje laukė nuo pat ryto „Norisi vėl į Braziliją. Ten buvo gerai“, – nostalgiškai OKT/Vilniaus miesto teatro gastroles į tolimąjį Pietų Amerikos žemyną prisimena Julius Žalakevičius. Čia aktorius kartu su kolegomis pirmą kartą vykstančiame San Paulo teatro festivalyje sėkmingai pristatė spektaklį „Hamletas“.
Bilietų į „Hamletą“ brazilai eilėje laukė nuo pat ryto
2014 balandžio 14 d.