Į Lietuvą atvykstantis rašytojas M. Kaiseris: buvimas žydu - mano savasties ir kalbėjimo dalis

 (1)
Menachem Kaiser – rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis tarp Niujorko bei įvairių Rytų Europos šalių. 2010-2011 metais, gavęs Fulbright stipendiją, Vilniaus Universitete dėstė šiuolaikinę žydų kultūrą ir kūrybinį rašymą. Skaitmeninio Vilniaus geto žemėlapio kūrėjas savo darbus yra publikavęs „Los Angeles Review of Books“, „The Wall Street Journal“, „The Atlantic“, „Vogue“, „Slate“ ir kitur.
Menachem Kaiser
Menachem Kaiser
© Organizatorių archyvo nuotr.

Šią vasarą M. Kaiseris grįžta į Vilnių – liepą vyksiančiuose Vasaros literatūros seminaruose ves programą “Žydų Lietuva”. Pasikalbėjome apie M. Kaiserio darbus, kūrybą ir žydiškosios kultūros vaidmenį jo gyvenime.

- Kodėl Fulbright stipendininko metus nusprendėte praleisti Lietuvoje?

- Aš esu žydas, daugiausiai kultūrine prasme, tai mano savasties ir kalbėjimo dalis. Kurį laiką, kai buvau jaunesnis, buvau pilnas ryžto atmesti savo kilmę, bet ji giliai manyje; ji daro įtaką mano kūrybai, pokalbiams, santykiams. Man tai ne religija, o tapatumas.

Savo Fulbright metus praleidau Lietuvoje, nes man buvo įdomu patyrinėti Jidiš kaip pokultūrinįir poholokaustonaratyvą – kaip rašytojas norėjau panagrinėti šiuolaikinę Lietuvą jos turtingame žydiškame kontekste.

- Kiek apie Lietuvą žinojote prieš atvykdamas? Ar tie metai kuo nors nustebino?

- Atmetus šiokias tokias su Antruoju pasauliniu karu susijusias žinias – nieko. Tie metai tiesiogine prasme buvo didelė nesibaigianti staigmena. Žmonės, maistas, idėjos, akademinė kultūra, literatūra, istorinės perspektyvos – viskas buvo svetima ir apie viską norėjosi sužinoti. Augus Kanadoje ir JAV sunku suvokti, ką reiškė sovietizacija, kaip ji paveikė gyvenimus ir kultūras. Sudėtinga su tuo rasti ryšį.

- Papasakokite daugiau apie savo skaitmeninį Vilniaus geto projektą. Kodėl nusprendėte jo imtis?

- Pagrindiniai „reVILNA“ tikslai yra du: pirma, žemėlapis padeda kuruoti informaciją, padaryti ją prieinamą ir pasiekiamą. Esama tiek daug turtingos, įdomios, sudėtingos geto istorijos, kuri praktiškai nežinoma; norėjau, kad bet kas galėtų ją pasiekti ir patyrinėti pačiu intuityviausiu būdu. Antra, „reVILNA“ yra skaitmeninis geto įamžinimas.

- Kam jis skirtas?

- Jis skirtas ne akademikams, o pasauliečiams; tai tyrinėjimo įrankis paprastiems žmonėms.
Vasaros literatūros seminarai šiemet organizavo AvromoSuckeverio vertimo konkursą – kodėl pasirinkote būtent šį poetą, kuo jis svarbus Vilniaus getui ir apskritai kokia jo vieta žydiškosios kultūros istorijoje?

Suckeveris buvo vienas svarbiausių (ir nuostabiausių!) poetų, kilusių iš žydiškosios Lietuvos; jo poezijoje grumiamasi su holokaustu, išlikimu, gyvenimu, mirtimi, atmintimi. Šiemet jo gimimo šimtmetis, ir datoms sutapus su Vasaros literatūros seminarais, sprendimas surengti konkursą ir minėjimo renginį buvo gana akivaizdus.

- Ar jis turėjo kokios nors įtakos Jums, kaip kūrėjui?

- Mane, kaip rašytoją, labiausiai domina pasakojimas: jo sudėtingumas, sluoksniavimas, kas, kam, kaip pasakoja istoriją, kaip mes skaldome ir ardome savo pasakojimus, kaip juos jungiame, asmeninis ir istorinis pasakojimas ir kaip jie persipina. Šiuo metu dirbu prie knygos, tyrinėjančios istorinį-literatūrinį naratyvą Vilniaus gete – Suckeveris čia vaidina svarbų vaidmenį.

- Esate baigęs Toronto cirko mokyklą. Kaip atsitiko, kad ten papuolėte? Kokį vaidmenį ten įgytos žinios dabar vaidina Jūsų gyvenime?

- Mane visada domino gimnastika, vaidinimas, kūnas kaip meno įrankis. Cirko mokykla išmokė drausmės, padėjo suprasti, kad progresas yra nuolatinis augimas – cirko įgūdžiai nėra pasisavinami akimirksniu, juos reikia šlifuoti, padalinti į mažus žingsnelius ir jų laikytis. Progresuodamas žalojiesi. Nesėkmė – neatskiriama progreso dalis. Daug ką galima pritaikyti ir literatūrai.

- Kodėl iš cirko persiorientavote į literatūrą?

- Cirko menas neteikė pakankamai meninio pasitenkinimo; kad ir kaip keistai ir nelogiškai tai skambėtų, rašyme esama tam tikros dinamikos, kuri nebūdinga cirkui. Rašymas yra nuolatinė kūryba – darbas prie teksto niekada nėra baigtinis, galiausiai tiesiog sutinki jį publikuoti – jei istorija gera, ne tik parašei tekstą, bet ir sukūrei pasaulį. Cirko įgūdžius – kūlversčius atgal, trapecijos pratimus – galima ištobulinti, o rašymas yra amžinas, nuostabus iššūkis, kuris mane kartu ir gąsdina, ir įkvepia. Pasirinkau šitą kelią. Tai buvo sunkus sprendimas, senieji cirko mokytojai ir kolegos man niekada iki galo neatleido, bet aš nesidairau atgal.

Vienas mano mėgstamiausių rašytojų Geoff Dyer yra sakęs, kad tapo rašytoju tam, kad nereikėtų dirbti. Jis pataikė tiesiai į dešimtuką – manau,vienaip ar kitaip tai galima pritaikyti visiems rašytojams. Tau suteikiama nuostabi galimybė tyrinėti, kurios nėra jokioje kitoje profesijoje. Tai mane ir patraukė, tai man padeda susigaudyti pasaulyje. Man niekas neteikia didesnio pasitenkinimo nei gerai suręstas sakinys.

Daugiau apie Vasaros literatūros seminarus ir jų metu į Vilnių atvykstančius literatus galite paskaityti čia.

Suckeverio poezijos vakaras Vasaros literatūros seminarų programoje – liepos 15 d.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

Tarptautinis senosios muzikos festivalis į puotą kviečia jau 25-ąjį kartą

Jubiliejinis, 25-asistarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ šiemet klausytojus kviečia į 7 Lietuvos ir užsienio atlikėjų rengiamus koncertus sostinės Valdovų rūmuose ir Šv. Ignoto bažnyčioje. Rugsėjo 7–21dienomis festivalis tradiciškai pristatys įvairių epochų muzikos programas bei dėmesį skirs jauniesiems lietuvių atlikėjams. Šių metų festivalio tema – Orfėjas ir mitologija.

„Sirenų“ kontekstą praplės festivalio klubas

„Visa kita – nesvarbu“ skelbia šiemetinės „Sirenos“. O kas – svarbu?Greta keturių skirtingų užsienio spektaklių pagrindinėje programoje, dešimties – lietuviškojoje, greta dvylikos pranešimų tarptautinėje jaunųjų teatro kritikų konferencijoje, festivalis „Sirenos“ pristato ir klubo programą, kurioje – net keturi kino filmai, pokalbiai su spektaklių kūrėjais, diskusijos ir skirtingų šalių kūrėjus jungiantis pasirodymas.

Rugsėjo 1-osios proga – knygų topas jaunimui (7)

Atėjus rugsėjo pirmąjai, vaikai ruošiasi kibti į mokslus. Tačiau skaityti norisi ne tik vadovėlius, bet ir įtraukiančias istorijas. Būtent todėl šį kartą siūlome sąrašą knygų jaunuoliams, kurie laisvalaikį mėgsta praleisti su knyga.

Gedimino prospekte dūgs „Sostinės dienos” (37)

Pirmąjį rugsėjo savaitgalį pagrindinę Vilniaus miesto arteriją – Gedimino prospektą – užlies nesusikaičiuojama gausybė renginių ir pramogų. Nuo Katedros iki pat Lukiškių aikštės ir jos prieigų mėgausimės nemokamais koncertais, spektakliais, literatūriniais pasirodymais, žaidimais ir, žinoma, gurmaniškais skanėstais. „Dūzgiančio prospekto“naujiena – „Dizaino skveras“, kuriame rankų darbo kūrinius pristatys per pusšimtis ryškiausių Lietuvos dizainerių. O Lukiškių aikštėje įrengtas atrakcijų parkas kilstels mažuosius šventės lankytojus virš žemės. Tiesiogine to žodžio prasme.

Grįžtančio „Trubadūro“ priešakyje – Asmik Grigorian (4)

Dar nespėję paskelbti visų metų naujienų ir planų, Vilnius City Opera, kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu Gintaro Rinkevičiaus skuba kviesti žiūrovus į vienintelius šio sezono „Trubadūro“ spektaklius. Spalio 22, 23, 24, 25 d. Vilniaus kongresų rūmuose žiūrovų lauks išskirtinė galimybė scenoje išvysti ne tik charizmatiškąją Asmik Grigorian, neseniai puikiai įvertintą kritikos po debiuto Romoje, bet ir geriausiose Europos operose dainuojantį tenorą Arnoldą Rutkowskį (Lenkija).
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2015 rugsėjo 06 d. 19.00 val.
Premjera! PO LEDU Falk Richter
Premjera! PO LEDU
2015 rugsėjo 11 d. 19.00 val.
Gausiausi Venecijos teatro bienalės aplodismentai atiteko „Hamletui“ Režisieriaus Oskaro Koršunovo ir jo trupės sugrįžimas į prestižinės Venecijos bienalės programą po 16 metų buvo daugiau nei sėkmingas. Vilniečių „Hamletas“, suvaidintas žiūrovų pilnoje Carlo Goldonio teatro salėje, nepaliko nei vieno abejingo. Vos tik nuskambėjus finalinei spektaklio frazei, nugriaudėjo publikos aplodismentai, privertę aktorius bei režisierių net keletą kartų sugrįžti į sceną.
Gausiausi Venecijos teatro bienalės aplodismentai atiteko „Hamletui“
2015 rugpjūčio 17 d.