Į Lietuvą atvykstantis rašytojas M. Kaiseris: buvimas žydu - mano savasties ir kalbėjimo dalis

 (1)
Menachem Kaiser
Menachem Kaiser
© Organizatorių archyvo nuotr.

Menachem Kaiser – rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis tarp Niujorko bei įvairių Rytų Europos šalių. 2010-2011 metais, gavęs Fulbright stipendiją, Vilniaus Universitete dėstė šiuolaikinę žydų kultūrą ir kūrybinį rašymą. Skaitmeninio Vilniaus geto žemėlapio kūrėjas savo darbus yra publikavęs „Los Angeles Review of Books“, „The Wall Street Journal“, „The Atlantic“, „Vogue“, „Slate“ ir kitur.

Šią vasarą M. Kaiseris grįžta į Vilnių – liepą vyksiančiuose Vasaros literatūros seminaruose ves programą “Žydų Lietuva”. Pasikalbėjome apie M. Kaiserio darbus, kūrybą ir žydiškosios kultūros vaidmenį jo gyvenime.

- Kodėl Fulbright stipendininko metus nusprendėte praleisti Lietuvoje?

- Aš esu žydas, daugiausiai kultūrine prasme, tai mano savasties ir kalbėjimo dalis. Kurį laiką, kai buvau jaunesnis, buvau pilnas ryžto atmesti savo kilmę, bet ji giliai manyje; ji daro įtaką mano kūrybai, pokalbiams, santykiams. Man tai ne religija, o tapatumas.

Savo Fulbright metus praleidau Lietuvoje, nes man buvo įdomu patyrinėti Jidiš kaip pokultūrinįir poholokaustonaratyvą – kaip rašytojas norėjau panagrinėti šiuolaikinę Lietuvą jos turtingame žydiškame kontekste.

- Kiek apie Lietuvą žinojote prieš atvykdamas? Ar tie metai kuo nors nustebino?

- Atmetus šiokias tokias su Antruoju pasauliniu karu susijusias žinias – nieko. Tie metai tiesiogine prasme buvo didelė nesibaigianti staigmena. Žmonės, maistas, idėjos, akademinė kultūra, literatūra, istorinės perspektyvos – viskas buvo svetima ir apie viską norėjosi sužinoti. Augus Kanadoje ir JAV sunku suvokti, ką reiškė sovietizacija, kaip ji paveikė gyvenimus ir kultūras. Sudėtinga su tuo rasti ryšį.

- Papasakokite daugiau apie savo skaitmeninį Vilniaus geto projektą. Kodėl nusprendėte jo imtis?

- Pagrindiniai „reVILNA“ tikslai yra du: pirma, žemėlapis padeda kuruoti informaciją, padaryti ją prieinamą ir pasiekiamą. Esama tiek daug turtingos, įdomios, sudėtingos geto istorijos, kuri praktiškai nežinoma; norėjau, kad bet kas galėtų ją pasiekti ir patyrinėti pačiu intuityviausiu būdu. Antra, „reVILNA“ yra skaitmeninis geto įamžinimas.

- Kam jis skirtas?

- Jis skirtas ne akademikams, o pasauliečiams; tai tyrinėjimo įrankis paprastiems žmonėms.
Vasaros literatūros seminarai šiemet organizavo AvromoSuckeverio vertimo konkursą – kodėl pasirinkote būtent šį poetą, kuo jis svarbus Vilniaus getui ir apskritai kokia jo vieta žydiškosios kultūros istorijoje?

Suckeveris buvo vienas svarbiausių (ir nuostabiausių!) poetų, kilusių iš žydiškosios Lietuvos; jo poezijoje grumiamasi su holokaustu, išlikimu, gyvenimu, mirtimi, atmintimi. Šiemet jo gimimo šimtmetis, ir datoms sutapus su Vasaros literatūros seminarais, sprendimas surengti konkursą ir minėjimo renginį buvo gana akivaizdus.

- Ar jis turėjo kokios nors įtakos Jums, kaip kūrėjui?

- Mane, kaip rašytoją, labiausiai domina pasakojimas: jo sudėtingumas, sluoksniavimas, kas, kam, kaip pasakoja istoriją, kaip mes skaldome ir ardome savo pasakojimus, kaip juos jungiame, asmeninis ir istorinis pasakojimas ir kaip jie persipina. Šiuo metu dirbu prie knygos, tyrinėjančios istorinį-literatūrinį naratyvą Vilniaus gete – Suckeveris čia vaidina svarbų vaidmenį.

- Esate baigęs Toronto cirko mokyklą. Kaip atsitiko, kad ten papuolėte? Kokį vaidmenį ten įgytos žinios dabar vaidina Jūsų gyvenime?

- Mane visada domino gimnastika, vaidinimas, kūnas kaip meno įrankis. Cirko mokykla išmokė drausmės, padėjo suprasti, kad progresas yra nuolatinis augimas – cirko įgūdžiai nėra pasisavinami akimirksniu, juos reikia šlifuoti, padalinti į mažus žingsnelius ir jų laikytis. Progresuodamas žalojiesi. Nesėkmė – neatskiriama progreso dalis. Daug ką galima pritaikyti ir literatūrai.

- Kodėl iš cirko persiorientavote į literatūrą?

- Cirko menas neteikė pakankamai meninio pasitenkinimo; kad ir kaip keistai ir nelogiškai tai skambėtų, rašyme esama tam tikros dinamikos, kuri nebūdinga cirkui. Rašymas yra nuolatinė kūryba – darbas prie teksto niekada nėra baigtinis, galiausiai tiesiog sutinki jį publikuoti – jei istorija gera, ne tik parašei tekstą, bet ir sukūrei pasaulį. Cirko įgūdžius – kūlversčius atgal, trapecijos pratimus – galima ištobulinti, o rašymas yra amžinas, nuostabus iššūkis, kuris mane kartu ir gąsdina, ir įkvepia. Pasirinkau šitą kelią. Tai buvo sunkus sprendimas, senieji cirko mokytojai ir kolegos man niekada iki galo neatleido, bet aš nesidairau atgal.

Vienas mano mėgstamiausių rašytojų Geoff Dyer yra sakęs, kad tapo rašytoju tam, kad nereikėtų dirbti. Jis pataikė tiesiai į dešimtuką – manau,vienaip ar kitaip tai galima pritaikyti visiems rašytojams. Tau suteikiama nuostabi galimybė tyrinėti, kurios nėra jokioje kitoje profesijoje. Tai mane ir patraukė, tai man padeda susigaudyti pasaulyje. Man niekas neteikia didesnio pasitenkinimo nei gerai suręstas sakinys.

Daugiau apie Vasaros literatūros seminarus ir jų metu į Vilnių atvykstančius literatus galite paskaityti čia.

Suckeverio poezijos vakaras Vasaros literatūros seminarų programoje – liepos 15 d.

www.DELFI.lt
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kultūros parkas

Profesionalių teatrų festivalyje triumfavo net trys VMT aktoriai

2014 spalio mėn. 31 d. 14:25
VMT aktoriai
D.Matvejevo nuotr.
Varėnoje vykusiame profesionalių teatrų festivalyje buvo apdovanoti geriausi aktoriai. Festivalyje puikiai įvertinta G.Tuminaitės režisuoto spektaklio „Dėdės ir dėdienės“ trupė - net trys aktoriai tapo šių metų laureatais. Agnė Šataitė pripažinta geriausia jaunaja aktore, Vainius Sodeika – pripažintas geriausiu jaunuoju aktoriumi, o Mindaugas Capas įvertintas kaip geriausias antro plano vaidmens kūrėjas.

Publicistas K. Šiaulys paminėjo 70 jubiliejų (3)

2014 spalio mėn. 30 d. 18:52
Ketvirtadienio vakarą LRT klube savo 70-ąjį jubiliejų minėjo Lietuvos žurnalistas, publicistas, muzikos kritikas, estrados ir masinių renginių režisierius bei naujienų portalo DELFI autorius Kazimieras Šiaulys, TV žiūrovams pažįstamas iš kultinės muzikinės laidos „Estrados orbitoje“. Ji Lietuvos televizijos eteryje buvo rodoma 1986-1991 metais.

„Lietuvos dvarai“: Pakruojo dvaro paslaptys ir istorija (2)

2014 spalio mėn. 30 d. 15:47
Pakruojo dvaras
Organizatorių archyvo nuotr.
Pakruojo dvarvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima 1531 m. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius, vėliau dvarą valdė V. Martinavičius, A. Koleckis, S. Juškevičius, didikai Zabielos, grafai Miunsteriai. Grafaitei Aleksandrai Miunsterytei 1786 m. ištekėjus už Vilhelmo fon Ropo, dvaras kaip kraitis tapo Ropų giminės nuosavybe.

Naujas grobis: aukcionuose šluojami kostiumai vadina vandalizmu (1)

2014 spalio mėn. 30 d. 15:10
Žmonės, ieškodami originalių kostiumų persirengėlių šventėms ar teminiams vakarėliams, neretai kreipiasi pagalbos į teatrus. Kai kurie teatrai savo ilgus metus kaupiamą sceninių drabužių arsenalą nuomoja. Kiti nuolat besipildančias kostiumų lentynas tuština rengdami aukcionus.

Knygos per „Penki TV“: A. Juozaitis – Vilnius tai milžiniška dykvietė (11)

2014 spalio mėn. 29 d. 15:00
Spalis, tiesdamas ranką lapkričiui, į mūsų laidą pribėrė įvairiaspalvių temų. Šiandien suksimės metų knygos rinkimų karuselėje, lenksime galvą senutei Vilniaus universiteto bibliotekai, nardysime po prabanga švytinčius vaizdus ir kalbinsime Arvydą Juozaitį. Sveiki atvykę į knygų pasaulį!
JULIJUS CEZARIS William Shakespeare
JULIJUS CEZARIS
2014 lapkričio 09 d. 19.00 val.
JULIJUS CEZARIS William Shakespeare
JULIJUS CEZARIS
2014 lapkričio 10 d. 19.00 val.
Gytis Ivanauskas apie „Ugnies veidą“: kartais tėvai negirdi savo vaikų, kai jie prašosi pagalbos Gyčiui Ivanauskui buvo vos devyniolika metų, kai jis sukūrė pirmą savo vaidmenį Oskaro Koršunovo teatre. Beje, tai buvo apskritai pirmieji aktoriaus žingsniai scenoje. Ir tai nebuvo epizodinė rolė, nuo kokių įprastai pradeda jauni aktoriai, o pagrindinis Kurto vaidmuo „Ugnies veide“, atvedęs Gytį prie Romeo vaidmens „Romeo ir Džuljetoje“. Jau penkioliktus gyvavimo metus skaičiuojantis „Ugnies veidas“ spalio 28 d. atvyksta į Klaipėdą, ir tai bus vienintelis spektaklis šiemet.
Gytis Ivanauskas apie „Ugnies veidą“: kartais tėvai negirdi savo vaikų, kai jie prašosi pagalbos
2014 spalio 28 d.