Į Lietuvą atvykstantis rašytojas M. Kaiseris: buvimas žydu - mano savasties ir kalbėjimo dalis

 (1)
Menachem Kaiser
Menachem Kaiser
© Organizatorių archyvo nuotr.

Menachem Kaiser – rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis tarp Niujorko bei įvairių Rytų Europos šalių. 2010-2011 metais, gavęs Fulbright stipendiją, Vilniaus Universitete dėstė šiuolaikinę žydų kultūrą ir kūrybinį rašymą. Skaitmeninio Vilniaus geto žemėlapio kūrėjas savo darbus yra publikavęs „Los Angeles Review of Books“, „The Wall Street Journal“, „The Atlantic“, „Vogue“, „Slate“ ir kitur.

Šią vasarą M. Kaiseris grįžta į Vilnių – liepą vyksiančiuose Vasaros literatūros seminaruose ves programą “Žydų Lietuva”. Pasikalbėjome apie M. Kaiserio darbus, kūrybą ir žydiškosios kultūros vaidmenį jo gyvenime.

- Kodėl Fulbright stipendininko metus nusprendėte praleisti Lietuvoje?

- Aš esu žydas, daugiausiai kultūrine prasme, tai mano savasties ir kalbėjimo dalis. Kurį laiką, kai buvau jaunesnis, buvau pilnas ryžto atmesti savo kilmę, bet ji giliai manyje; ji daro įtaką mano kūrybai, pokalbiams, santykiams. Man tai ne religija, o tapatumas.

Savo Fulbright metus praleidau Lietuvoje, nes man buvo įdomu patyrinėti Jidiš kaip pokultūrinįir poholokaustonaratyvą – kaip rašytojas norėjau panagrinėti šiuolaikinę Lietuvą jos turtingame žydiškame kontekste.

- Kiek apie Lietuvą žinojote prieš atvykdamas? Ar tie metai kuo nors nustebino?

- Atmetus šiokias tokias su Antruoju pasauliniu karu susijusias žinias – nieko. Tie metai tiesiogine prasme buvo didelė nesibaigianti staigmena. Žmonės, maistas, idėjos, akademinė kultūra, literatūra, istorinės perspektyvos – viskas buvo svetima ir apie viską norėjosi sužinoti. Augus Kanadoje ir JAV sunku suvokti, ką reiškė sovietizacija, kaip ji paveikė gyvenimus ir kultūras. Sudėtinga su tuo rasti ryšį.

- Papasakokite daugiau apie savo skaitmeninį Vilniaus geto projektą. Kodėl nusprendėte jo imtis?

- Pagrindiniai „reVILNA“ tikslai yra du: pirma, žemėlapis padeda kuruoti informaciją, padaryti ją prieinamą ir pasiekiamą. Esama tiek daug turtingos, įdomios, sudėtingos geto istorijos, kuri praktiškai nežinoma; norėjau, kad bet kas galėtų ją pasiekti ir patyrinėti pačiu intuityviausiu būdu. Antra, „reVILNA“ yra skaitmeninis geto įamžinimas.

- Kam jis skirtas?

- Jis skirtas ne akademikams, o pasauliečiams; tai tyrinėjimo įrankis paprastiems žmonėms.
Vasaros literatūros seminarai šiemet organizavo AvromoSuckeverio vertimo konkursą – kodėl pasirinkote būtent šį poetą, kuo jis svarbus Vilniaus getui ir apskritai kokia jo vieta žydiškosios kultūros istorijoje?

Suckeveris buvo vienas svarbiausių (ir nuostabiausių!) poetų, kilusių iš žydiškosios Lietuvos; jo poezijoje grumiamasi su holokaustu, išlikimu, gyvenimu, mirtimi, atmintimi. Šiemet jo gimimo šimtmetis, ir datoms sutapus su Vasaros literatūros seminarais, sprendimas surengti konkursą ir minėjimo renginį buvo gana akivaizdus.

- Ar jis turėjo kokios nors įtakos Jums, kaip kūrėjui?

- Mane, kaip rašytoją, labiausiai domina pasakojimas: jo sudėtingumas, sluoksniavimas, kas, kam, kaip pasakoja istoriją, kaip mes skaldome ir ardome savo pasakojimus, kaip juos jungiame, asmeninis ir istorinis pasakojimas ir kaip jie persipina. Šiuo metu dirbu prie knygos, tyrinėjančios istorinį-literatūrinį naratyvą Vilniaus gete – Suckeveris čia vaidina svarbų vaidmenį.

- Esate baigęs Toronto cirko mokyklą. Kaip atsitiko, kad ten papuolėte? Kokį vaidmenį ten įgytos žinios dabar vaidina Jūsų gyvenime?

- Mane visada domino gimnastika, vaidinimas, kūnas kaip meno įrankis. Cirko mokykla išmokė drausmės, padėjo suprasti, kad progresas yra nuolatinis augimas – cirko įgūdžiai nėra pasisavinami akimirksniu, juos reikia šlifuoti, padalinti į mažus žingsnelius ir jų laikytis. Progresuodamas žalojiesi. Nesėkmė – neatskiriama progreso dalis. Daug ką galima pritaikyti ir literatūrai.

- Kodėl iš cirko persiorientavote į literatūrą?

- Cirko menas neteikė pakankamai meninio pasitenkinimo; kad ir kaip keistai ir nelogiškai tai skambėtų, rašyme esama tam tikros dinamikos, kuri nebūdinga cirkui. Rašymas yra nuolatinė kūryba – darbas prie teksto niekada nėra baigtinis, galiausiai tiesiog sutinki jį publikuoti – jei istorija gera, ne tik parašei tekstą, bet ir sukūrei pasaulį. Cirko įgūdžius – kūlversčius atgal, trapecijos pratimus – galima ištobulinti, o rašymas yra amžinas, nuostabus iššūkis, kuris mane kartu ir gąsdina, ir įkvepia. Pasirinkau šitą kelią. Tai buvo sunkus sprendimas, senieji cirko mokytojai ir kolegos man niekada iki galo neatleido, bet aš nesidairau atgal.

Vienas mano mėgstamiausių rašytojų Geoff Dyer yra sakęs, kad tapo rašytoju tam, kad nereikėtų dirbti. Jis pataikė tiesiai į dešimtuką – manau,vienaip ar kitaip tai galima pritaikyti visiems rašytojams. Tau suteikiama nuostabi galimybė tyrinėti, kurios nėra jokioje kitoje profesijoje. Tai mane ir patraukė, tai man padeda susigaudyti pasaulyje. Man niekas neteikia didesnio pasitenkinimo nei gerai suręstas sakinys.

Daugiau apie Vasaros literatūros seminarus ir jų metu į Vilnių atvykstančius literatus galite paskaityti čia.

Suckeverio poezijos vakaras Vasaros literatūros seminarų programoje – liepos 15 d.

www.DELFI.lt
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kultūros parkas

Inscenizavo pabėgimą iš namų (1)

2014 rugsėjo mėn. 17 d. 17:35
Iššūkių kambarys
Organizatorių nuotr.
Artėjant rugsėjo 25, 27, 28 dienomis vyksiančiai Vilnius City Operos premjerai „Jonas ir Greta“, kūrėjai vilniečius pasitinka neįprastu iššūkiu - pabėgimo autobusu. Pagrindinė vilniečių ir miesto svečių laukianti užduotis - per 15 minučių pabandyti ištrūkti iš užrakinto kambario, įrengto po miestą keliaujančiame ryškiame autobuse.

R. Karpis ir V. Gerasimovas įkūnijo moteriškus personažus

2014 rugsėjo mėn. 17 d. 17:09
Rugsėjo 25, 27, 28 dienomis Vilnius City Opera pirmą kartą pristatys operą jaunimui „Jonas ir Greta“. Apie pirmąjį išėjimą iš namų ir vienišą kelionę pasakojančioje istorijoje sutiksime ne vieną personažą, kurį įkūnys priešingos lyties solistas. Operoje svarbi balso suteikiama informacija. Todėl itin dažnai kompozitoriai nepaiso lyties, o pasirenka personažui labiausiai tinkantį balso tembrą.

Užkonservuotas „Kito kampo“ humoras išgraibstytas kaip didžiausias deficitas

2014 rugsėjo mėn. 17 d. 14:15
"Kitas kampas"
Organizatorių nuotr.
Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje „Kitas Kampas“ 6-ojo teatro sezono vartus atvėrė minioje žmonių ir su neįprastomis dovanomis – gero humoro konservais.

Vilniuje padvelks vokiškos pornografijos ir gyvenimo gatvėje prakaitu

2014 rugsėjo mėn. 17 d. 15:57
Rašytojas Thomas Melle; Carsten Thielker nuotr.
Organizacijos nuotr.
Jauna vieniša mama prakaituoja ne tik nuo varginančio darbo prekybos centro kasoje. Karštis ją nupliko ir nuo šios minties: klientai gali atpažinti, kad ji vaidina pornografiniuose filmuose. Tačiau tų 3 tūkst. eurų jai tikrai labai reikia. Dar labiau jų reikia teismo dėl skolų smaugiamam, valkata bevirstančiam buvusiam teisės studentui.

„Sirenos“ žengia į antrą dekadą

2014 rugsėjo mėn. 17 d. 13:03
"Sirenos"
Organizatorių nuotr.
Rugsėjo 24 - spalio 5 dienomis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vienuoliktąjį kartą kviečia pažinti neeilinio pobūdžio teatrą. Kaip ir kasmet festivalio programoje – garsūs užsienio kūrėjai, lietuviškų spektaklių vitrina ir edukacinė programa bei diskusijų klubas.
DUGNE Maksimas Gorkis
DUGNE
2014 rugsėjo 25 d. 19.00 val.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2014 rugsėjo 28 d. 19.00 val.
Naujame sezone Oskaro Koršunovo teatras bus jaunatviškas ir aštrus 16-ąjį gyvavimo sezoną Oskaro Koršunovo teatras pasitiko surengdamas netikėtą madų šou. Pačių aktorių iš spektaklių afišų pagaminti kostiumai pristatė kiekvieną šiame sezone rodomą spektaklį. Kartu tai buvo ir įvadas į tarptautinio projekto „Feast Fashion“ pristatymą. Praeitą sezoną užbaigęs jubiliejiniu festivaliu, teatras atveria naują puslapį. „Akivaizdu, jog perėjome tam tikrą ciklą, kurį užbaigė „Žuvėdra“. Dabar jau pradėsime visiškai kitokį etapą“, – teigia teatro meno vadovas, režisierius Oskaras Koršunovas.
Naujame sezone Oskaro Koršunovo teatras bus jaunatviškas ir aštrus
2014 rugsėjo 5 d.