Į Lietuvą atvykstantis rašytojas M. Kaiseris: buvimas žydu - mano savasties ir kalbėjimo dalis

 (1)
Menachem Kaiser
Menachem Kaiser
© Organizatorių archyvo nuotr.

Menachem Kaiser – rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis tarp Niujorko bei įvairių Rytų Europos šalių. 2010-2011 metais, gavęs Fulbright stipendiją, Vilniaus Universitete dėstė šiuolaikinę žydų kultūrą ir kūrybinį rašymą. Skaitmeninio Vilniaus geto žemėlapio kūrėjas savo darbus yra publikavęs „Los Angeles Review of Books“, „The Wall Street Journal“, „The Atlantic“, „Vogue“, „Slate“ ir kitur.

Šią vasarą M. Kaiseris grįžta į Vilnių – liepą vyksiančiuose Vasaros literatūros seminaruose ves programą “Žydų Lietuva”. Pasikalbėjome apie M. Kaiserio darbus, kūrybą ir žydiškosios kultūros vaidmenį jo gyvenime.

- Kodėl Fulbright stipendininko metus nusprendėte praleisti Lietuvoje?

- Aš esu žydas, daugiausiai kultūrine prasme, tai mano savasties ir kalbėjimo dalis. Kurį laiką, kai buvau jaunesnis, buvau pilnas ryžto atmesti savo kilmę, bet ji giliai manyje; ji daro įtaką mano kūrybai, pokalbiams, santykiams. Man tai ne religija, o tapatumas.

Savo Fulbright metus praleidau Lietuvoje, nes man buvo įdomu patyrinėti Jidiš kaip pokultūrinįir poholokaustonaratyvą – kaip rašytojas norėjau panagrinėti šiuolaikinę Lietuvą jos turtingame žydiškame kontekste.

- Kiek apie Lietuvą žinojote prieš atvykdamas? Ar tie metai kuo nors nustebino?

- Atmetus šiokias tokias su Antruoju pasauliniu karu susijusias žinias – nieko. Tie metai tiesiogine prasme buvo didelė nesibaigianti staigmena. Žmonės, maistas, idėjos, akademinė kultūra, literatūra, istorinės perspektyvos – viskas buvo svetima ir apie viską norėjosi sužinoti. Augus Kanadoje ir JAV sunku suvokti, ką reiškė sovietizacija, kaip ji paveikė gyvenimus ir kultūras. Sudėtinga su tuo rasti ryšį.

- Papasakokite daugiau apie savo skaitmeninį Vilniaus geto projektą. Kodėl nusprendėte jo imtis?

- Pagrindiniai „reVILNA“ tikslai yra du: pirma, žemėlapis padeda kuruoti informaciją, padaryti ją prieinamą ir pasiekiamą. Esama tiek daug turtingos, įdomios, sudėtingos geto istorijos, kuri praktiškai nežinoma; norėjau, kad bet kas galėtų ją pasiekti ir patyrinėti pačiu intuityviausiu būdu. Antra, „reVILNA“ yra skaitmeninis geto įamžinimas.

- Kam jis skirtas?

- Jis skirtas ne akademikams, o pasauliečiams; tai tyrinėjimo įrankis paprastiems žmonėms.
Vasaros literatūros seminarai šiemet organizavo AvromoSuckeverio vertimo konkursą – kodėl pasirinkote būtent šį poetą, kuo jis svarbus Vilniaus getui ir apskritai kokia jo vieta žydiškosios kultūros istorijoje?

Suckeveris buvo vienas svarbiausių (ir nuostabiausių!) poetų, kilusių iš žydiškosios Lietuvos; jo poezijoje grumiamasi su holokaustu, išlikimu, gyvenimu, mirtimi, atmintimi. Šiemet jo gimimo šimtmetis, ir datoms sutapus su Vasaros literatūros seminarais, sprendimas surengti konkursą ir minėjimo renginį buvo gana akivaizdus.

- Ar jis turėjo kokios nors įtakos Jums, kaip kūrėjui?

- Mane, kaip rašytoją, labiausiai domina pasakojimas: jo sudėtingumas, sluoksniavimas, kas, kam, kaip pasakoja istoriją, kaip mes skaldome ir ardome savo pasakojimus, kaip juos jungiame, asmeninis ir istorinis pasakojimas ir kaip jie persipina. Šiuo metu dirbu prie knygos, tyrinėjančios istorinį-literatūrinį naratyvą Vilniaus gete – Suckeveris čia vaidina svarbų vaidmenį.

- Esate baigęs Toronto cirko mokyklą. Kaip atsitiko, kad ten papuolėte? Kokį vaidmenį ten įgytos žinios dabar vaidina Jūsų gyvenime?

- Mane visada domino gimnastika, vaidinimas, kūnas kaip meno įrankis. Cirko mokykla išmokė drausmės, padėjo suprasti, kad progresas yra nuolatinis augimas – cirko įgūdžiai nėra pasisavinami akimirksniu, juos reikia šlifuoti, padalinti į mažus žingsnelius ir jų laikytis. Progresuodamas žalojiesi. Nesėkmė – neatskiriama progreso dalis. Daug ką galima pritaikyti ir literatūrai.

- Kodėl iš cirko persiorientavote į literatūrą?

- Cirko menas neteikė pakankamai meninio pasitenkinimo; kad ir kaip keistai ir nelogiškai tai skambėtų, rašyme esama tam tikros dinamikos, kuri nebūdinga cirkui. Rašymas yra nuolatinė kūryba – darbas prie teksto niekada nėra baigtinis, galiausiai tiesiog sutinki jį publikuoti – jei istorija gera, ne tik parašei tekstą, bet ir sukūrei pasaulį. Cirko įgūdžius – kūlversčius atgal, trapecijos pratimus – galima ištobulinti, o rašymas yra amžinas, nuostabus iššūkis, kuris mane kartu ir gąsdina, ir įkvepia. Pasirinkau šitą kelią. Tai buvo sunkus sprendimas, senieji cirko mokytojai ir kolegos man niekada iki galo neatleido, bet aš nesidairau atgal.

Vienas mano mėgstamiausių rašytojų Geoff Dyer yra sakęs, kad tapo rašytoju tam, kad nereikėtų dirbti. Jis pataikė tiesiai į dešimtuką – manau,vienaip ar kitaip tai galima pritaikyti visiems rašytojams. Tau suteikiama nuostabi galimybė tyrinėti, kurios nėra jokioje kitoje profesijoje. Tai mane ir patraukė, tai man padeda susigaudyti pasaulyje. Man niekas neteikia didesnio pasitenkinimo nei gerai suręstas sakinys.

Daugiau apie Vasaros literatūros seminarus ir jų metu į Vilnių atvykstančius literatus galite paskaityti čia.

Suckeverio poezijos vakaras Vasaros literatūros seminarų programoje – liepos 15 d.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

Įsijunkite programos netransliuojantį kanalą – pamatysite, kaip gimė mūsų visata (1)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 15:34
Domas Paipulas
Asmeninio archyvo nuotr.
Sausio 6-7 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks nepriklausomo teatro projekto „Spiečius“ premjera. Garsų britų dramaturgą Nicką Payne‘ą parašyti šią pjesę įkvėpė amerikiečių fiziko Briano Greene‘o filmas „The Elegant Universe“, nagrinėjantis stygų teoriją bei paralelinių visatų egzistavimo tikimybę. Spektaklio kūrybinė grupė ruošdamasi premjerai susitiko su fiziku, dr. Domu Paipulu, kuris plačiau papasakojo apie šias mokslines teorijas.

Amžinasis neformalas L. Katinas atskleis savo požiūrį ir į Žaliojo tilto skulptūras (4)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 12:51
Linas Katinas. Samanos. 2013
Organizatorių nuotr.
Šį sekmadienį, gruodžio 21 d., „Kvadrienalės 2014 – dailė ant vėliavos stiebo“ organizatoriai 15 val. rengia žymaus Lietuvos tapytojo L. Katino master class susitikimą su žiūrovais. Dailininkas pasakos apie gyvenimą Labanoro girioje, abstrakcijų temas, įkvėpimo šaltinius, sovietinės Lietuvos meno konjunktūrą, visų laikų prisitaikėlius ir laisvuosius, požiūrį į Žaliojo tilto skulptūras, atsakys į žiūrovų klausimus.

Šiurpą keliantys Renesanso šedevrai (50)

2014 gruodžio mėn. 17 d. 18:01
Renesanso epocha Europoje pasižymėjo iki tol neregėtu minties ir kultūros formų išlaisvinimu bei paliko ne vieną įspūdingą meno kūrinį. Buzfeed.com surinko beveik 40 šios epochos darbų, keliančių ne pasigerėjimą ir norą aikčioti, bet šiurpą dėl savo makabriškų vaizdų.

„Knygos per „Penki TV“. E. Malūkas: dar esu neišprakaitavęs savo gyvenimo druskos

2014 gruodžio mėn. 16 d. 16:47
Šiandien švenčiame „Knygų Kalėdas“, klausomės, ką mums šnabžda Vilniaus arkos ir skaitome visai nešventišką, tačiau skausmingai tikrovišką Edmundą Malūką.

NKDT premjera: ar norėtumėte keisti savo biografiją?

2014 gruodžio mėn. 16 d. 10:13
Gruodžio 19 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Didžiojoje scenoje įvyks režisieriaus Gintaro Varno dviejų dalių spektaklio Max Frisch „Biografija: vaidinimas“ premjera. Pirmą kartą šis spektaklis buvo pastatytas dar 1974 m., tuometiniame Kauno dramos teatre. Tai jau antroji NKDT sezono premjera, kai atgimsta praeityje garsus spektaklis.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2014 gruodžio 18 d. 19.00 val.
MIRANDA William Shakespeare
MIRANDA
2014 gruodžio 19 d. 19.00 val.
Sveikiname nacionalinės premijos laureatus Nelę Savičenko ir Regimantą Adomaitį! Kultūros ministerijoje trečiadienį paskelbti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Jais tapo aktoriai Regimantas Adomaitis, Nelė Savičenko, fotomenininkas Algirdas Šeškus, architektas Rolandas Palekas, rašytojas Jakovas Grigorijus Kanovičius ir literatūros kritikas Eimutis Valentinas Sventickas.
Sveikiname nacionalinės premijos laureatus Nelę Savičenko ir Regimantą Adomaitį!
2014 gruodžio 10 d.