Į Lietuvą atvykstantis rašytojas M. Kaiseris: buvimas žydu - mano savasties ir kalbėjimo dalis

 (1)
Menachem Kaiser
Menachem Kaiser
© Organizatorių archyvo nuotr.

Menachem Kaiser – rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis tarp Niujorko bei įvairių Rytų Europos šalių. 2010-2011 metais, gavęs Fulbright stipendiją, Vilniaus Universitete dėstė šiuolaikinę žydų kultūrą ir kūrybinį rašymą. Skaitmeninio Vilniaus geto žemėlapio kūrėjas savo darbus yra publikavęs „Los Angeles Review of Books“, „The Wall Street Journal“, „The Atlantic“, „Vogue“, „Slate“ ir kitur.

Šią vasarą M. Kaiseris grįžta į Vilnių – liepą vyksiančiuose Vasaros literatūros seminaruose ves programą “Žydų Lietuva”. Pasikalbėjome apie M. Kaiserio darbus, kūrybą ir žydiškosios kultūros vaidmenį jo gyvenime.

- Kodėl Fulbright stipendininko metus nusprendėte praleisti Lietuvoje?

- Aš esu žydas, daugiausiai kultūrine prasme, tai mano savasties ir kalbėjimo dalis. Kurį laiką, kai buvau jaunesnis, buvau pilnas ryžto atmesti savo kilmę, bet ji giliai manyje; ji daro įtaką mano kūrybai, pokalbiams, santykiams. Man tai ne religija, o tapatumas.

Savo Fulbright metus praleidau Lietuvoje, nes man buvo įdomu patyrinėti Jidiš kaip pokultūrinįir poholokaustonaratyvą – kaip rašytojas norėjau panagrinėti šiuolaikinę Lietuvą jos turtingame žydiškame kontekste.

- Kiek apie Lietuvą žinojote prieš atvykdamas? Ar tie metai kuo nors nustebino?

- Atmetus šiokias tokias su Antruoju pasauliniu karu susijusias žinias – nieko. Tie metai tiesiogine prasme buvo didelė nesibaigianti staigmena. Žmonės, maistas, idėjos, akademinė kultūra, literatūra, istorinės perspektyvos – viskas buvo svetima ir apie viską norėjosi sužinoti. Augus Kanadoje ir JAV sunku suvokti, ką reiškė sovietizacija, kaip ji paveikė gyvenimus ir kultūras. Sudėtinga su tuo rasti ryšį.

- Papasakokite daugiau apie savo skaitmeninį Vilniaus geto projektą. Kodėl nusprendėte jo imtis?

- Pagrindiniai „reVILNA“ tikslai yra du: pirma, žemėlapis padeda kuruoti informaciją, padaryti ją prieinamą ir pasiekiamą. Esama tiek daug turtingos, įdomios, sudėtingos geto istorijos, kuri praktiškai nežinoma; norėjau, kad bet kas galėtų ją pasiekti ir patyrinėti pačiu intuityviausiu būdu. Antra, „reVILNA“ yra skaitmeninis geto įamžinimas.

- Kam jis skirtas?

- Jis skirtas ne akademikams, o pasauliečiams; tai tyrinėjimo įrankis paprastiems žmonėms.
Vasaros literatūros seminarai šiemet organizavo AvromoSuckeverio vertimo konkursą – kodėl pasirinkote būtent šį poetą, kuo jis svarbus Vilniaus getui ir apskritai kokia jo vieta žydiškosios kultūros istorijoje?

Suckeveris buvo vienas svarbiausių (ir nuostabiausių!) poetų, kilusių iš žydiškosios Lietuvos; jo poezijoje grumiamasi su holokaustu, išlikimu, gyvenimu, mirtimi, atmintimi. Šiemet jo gimimo šimtmetis, ir datoms sutapus su Vasaros literatūros seminarais, sprendimas surengti konkursą ir minėjimo renginį buvo gana akivaizdus.

- Ar jis turėjo kokios nors įtakos Jums, kaip kūrėjui?

- Mane, kaip rašytoją, labiausiai domina pasakojimas: jo sudėtingumas, sluoksniavimas, kas, kam, kaip pasakoja istoriją, kaip mes skaldome ir ardome savo pasakojimus, kaip juos jungiame, asmeninis ir istorinis pasakojimas ir kaip jie persipina. Šiuo metu dirbu prie knygos, tyrinėjančios istorinį-literatūrinį naratyvą Vilniaus gete – Suckeveris čia vaidina svarbų vaidmenį.

- Esate baigęs Toronto cirko mokyklą. Kaip atsitiko, kad ten papuolėte? Kokį vaidmenį ten įgytos žinios dabar vaidina Jūsų gyvenime?

- Mane visada domino gimnastika, vaidinimas, kūnas kaip meno įrankis. Cirko mokykla išmokė drausmės, padėjo suprasti, kad progresas yra nuolatinis augimas – cirko įgūdžiai nėra pasisavinami akimirksniu, juos reikia šlifuoti, padalinti į mažus žingsnelius ir jų laikytis. Progresuodamas žalojiesi. Nesėkmė – neatskiriama progreso dalis. Daug ką galima pritaikyti ir literatūrai.

- Kodėl iš cirko persiorientavote į literatūrą?

- Cirko menas neteikė pakankamai meninio pasitenkinimo; kad ir kaip keistai ir nelogiškai tai skambėtų, rašyme esama tam tikros dinamikos, kuri nebūdinga cirkui. Rašymas yra nuolatinė kūryba – darbas prie teksto niekada nėra baigtinis, galiausiai tiesiog sutinki jį publikuoti – jei istorija gera, ne tik parašei tekstą, bet ir sukūrei pasaulį. Cirko įgūdžius – kūlversčius atgal, trapecijos pratimus – galima ištobulinti, o rašymas yra amžinas, nuostabus iššūkis, kuris mane kartu ir gąsdina, ir įkvepia. Pasirinkau šitą kelią. Tai buvo sunkus sprendimas, senieji cirko mokytojai ir kolegos man niekada iki galo neatleido, bet aš nesidairau atgal.

Vienas mano mėgstamiausių rašytojų Geoff Dyer yra sakęs, kad tapo rašytoju tam, kad nereikėtų dirbti. Jis pataikė tiesiai į dešimtuką – manau,vienaip ar kitaip tai galima pritaikyti visiems rašytojams. Tau suteikiama nuostabi galimybė tyrinėti, kurios nėra jokioje kitoje profesijoje. Tai mane ir patraukė, tai man padeda susigaudyti pasaulyje. Man niekas neteikia didesnio pasitenkinimo nei gerai suręstas sakinys.

Daugiau apie Vasaros literatūros seminarus ir jų metu į Vilnių atvykstančius literatus galite paskaityti čia.

Suckeverio poezijos vakaras Vasaros literatūros seminarų programoje – liepos 15 d.

www.DELFI.lt
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kultūros parkas

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ rugsėjį dar kartą įsiūbuos Rudens lygiadienio svarstykles (4)

2014 rugsėjo mėn. 2 d. 18:10
Aistė Smilgevičiūtė (Z. Bartoševič nuotr.)
Prieš šešerius metus pradėję tradiciją koncertais pažymėti laiką, kai dienos ir nakties svarstyklės išsilygina, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ ją tęsia ir savo Rudens lygiadienio koncertuose simboliškai atsisveikina su vasara bei pasveikina astronominio rudens pradžią.

Apie pasaulį po orgijos: interviu su rusų „POST Theatre“ kūrėjais

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 14:27
Dmitry Volkostrelov
Organizatorių nuotr.
Žiūrovams suteikiama visiška laisvė rinktis, kaip bus žiūrimas spektaklis: nuo pradžių iki pabaigos, su ar be pertraukų, ar truks valandą, ar šešias. Spektaklio ir meninės instaliacijos sintezę šiemetiniame Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ pristato šiuolaikinis, kontroversiškai vertinamas rusų teatro „POST“ kolektyvas su jaunu ir perspektyviu režisieriumi Dmitrijumi Volkostrelovu priešakyje.

Sostinėje vykęs renginys sugrąžino prie gatvės kultūros (5)

2014 rugpjūčio mėn. 30 d. 16:35
Renginio akimirkos
Organizatorių nuotr.
Šeštadienį Vilniuje vyko gatvės kultūrai skirtas renginys „Atgal į miestą“. Juo buvo siekiama atskleisti teigiamą gatvės kultūros pusę: vyko gatvės gimnastikos pasirodymai, riedlenčių šou, kuriame triukus atliko profesionalūs riedlentininkai iš Latvijos, BMX dviračių, „beatbox“, gatvės šokių grupių pasirodymai bei važinėjimo ilgosiomis riedlentėmis („longboards“) pamokos.

Prekybos cento lankytojai tapo nekasdienio reiškinio liudininkais (22)

2014 rugpjūčio mėn. 30 d. 14:30
Renginio akimirka
DELFI (D.Lauručio nuotr.)
Šį šeštadienį viename Vilniaus prekybos centrų suskambo G. Verdi „Traviatos“ melodijos. Besiruošdami operos jaunimui „Jonas ir Greta“ premjeroms rugsėjo 25, 27, 28 dienomis, kūrėjai nusprendė parodyti, jog opera iš tiesų gali skambėti visur ir jos klausytis gali būti malonu visiems.

Vilnių užliejo gurmaniškos elegancijos šventė „Vakarienė baltai“ (81)

2014 rugpjūčio mėn. 29 d. 17:38
Penktadienio vakarą vilniečiai ir miesto svečiai tapo neįprasto reiškinio liudininkais – šeši šimtai šimtai baltai apsirengusių žmonių dalyvavo gurmaniškos elegancijos šventėje „Vakarienė baltai“ („Dîner en Blanc“). Visame pasaulyje populiarus renginys Baltijos šalyse vyko pirmą kartą. Dalyvių nuotaikos negadino ir visą savaitę sostinę merkęs lietus - lygiai septintą valandą saulė išlindo iš už debesų.
HAMLETAS William Shakespeare
HAMLETAS
2014 rugsėjo 06 d. 19.00 val.
DUGNE Maksimas Gorkis
DUGNE
2014 rugsėjo 07 d. 19.00 val.
Oskaras Koršunovas apie prestižinėje Venecijos bienalėje gimusį spektaklį: „Tai buvo sprogimas“ Praėjus penkiolikai metų režisierius Oskaras Koršunovas vėl sugrįžo į prestižinę Venecijos bienalę. Šiemet organizatoriai siekė pakviesti devynis įdomiausiai šiuo metu kuriančius Europos teatro menininkus, tarp kurių – ir lietuvių režisierius, savaitę trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse Antono Čechovo „Žuvėdros“ tema dalinęsis patirtimi su profesionaliais italų aktoriais. Tiek laiko pakako gimti spektakliui, nustebinusiam ir patį režisierių.
Oskaras Koršunovas apie prestižinėje Venecijos bienalėje gimusį spektaklį: „Tai buvo sprogimas“
2014 rugpjūčio 27 d.